Mokslas, ekonomika, visuomenė ir politika susiduria su globaliais iššūkiais, todėl bet kokie aktualių problemų, tokių kaip klimato kaita, saugumas, sveikatos priežiūra, migracija ir technologiniai pokyčiai, sprendimai galimi tik bendradarbiaujant tarptautiniu mastu. Aukštajam mokslui tai reiškia ir atsakomybę, ir naujas galimybes. Todėl aukštųjų mokyklų tarptautiškumo plėtros tikslas yra bendradarbiaujant, kuriant tinklus ir vykdant mainus sudaryti palankią aplinką mokymuisi ir moksliniams tyrimams tarptautiniu mastu, padėti parengti studentus sudėtingiems XXI a. iššūkiams ir pasitelkiant mokslą ieškoti pasaulinių problemų sprendimų. Kryptingai plėtodamos tarptautiškumą ir ypač integruodamos tarptautinį ir tarpkultūrinį aspektą į studijas, mokymą ir mokslinius tyrimus aukštosios mokyklos rengia jaunus žmones sudėtingiems globalaus šiuolaikinio pasaulio iššūkiams. Jos kuria ryšius, prisiima atsakomybę ir skatina bendradarbiavimą. Jų tinklaveika stiprina mokslinius tyrimus ir mokymą, daro įtaką kultūrai ir visuomenei. Glaudesnė partnerystė su aukštosiomis mokyklomis Europoje ir už jos ribų yra esminis tarptautiškumo plėtros pagrindas. Aukštųjų mokyklų partnerystė vis labiau plėtojama ir tampa ne tik studentų judumo, bet ir aukštos kokybės bendradarbiavimą mokymo, mokslinių tyrimų, žinių perdavimo, organizavimo ir procesų valdymo srityse lemiančiais akademinio ir neakademinio personalo mainais. Apskritai galima pastebėti, kad nuo dvišalių santykių pereinama prie daugiašalių partnerysčių ir aukštųjų mokyklų konsorciumų, pavyzdžiui, Europos universitetų iniciatyvos. O tam būtina, kad aukštoji mokykla turėtų aiškią ir visai bendruomenei suprantamą visapusiško tarptautiškumo (angl. comprehensive internationalisation) plėtojimo programą, siejančią studijas, mokslą ir poveikį visuomenei bei regionui. Šio projekto poreikį – Kauno kolegijai (toliau - KK) sukurti aiškią, veiksmingą ir visai bendruomenei suprantamą visapusiško tarptautiškumo plėtojimo programą, aiškiai demonstruoja KK ambicingi tikslai. KK kryptingai vykdo veiklą siekiant kurti didesnę pridėtinę vertę visuomenei, rengiant tarptautinei, tiek šalies darbo rinkai reikalingus specialistus, darančius poveikį regionui, šaliai per pagrindines tarpusavyje glaudžiai susietas aukštojo mokslo institucijos veiklas – studijas ir mokslo taikomąją veiklą bei meną. KK yra įtvirtinusi viziją iki 2025 metų - tapti pažangia ir tvaria Europos aukštojo mokslo institucija, puoselėjančia Lietuvos tautinę kultūrą ir tradicijas. KK siekia tapti Europos taikomųjų mokslų universitetu, vykdančiu kelių pakopų aukštojo mokslo studijas. Tai liudija ir 2023 metais Europos universitetų tinklui UNINOVIS, į kurį yra įsitraukusi KK, Europos komisijos suteiktas kokybės ženklas (Seal of Excellence). KK veiklų tarptautiškumo didinimas yra vienas iš KK Integruotos plėtros strategijos iki 2025 metų (toliau - Strategija 2025) strateginių prioritetų, atliepiančių Europos aukštojo mokslo erdvės (toliau - EAME) ir Europos mokslinių tyrimų erdvės (toliau - EMTE) kūrimo tikslus bei Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo prioritetus. Tačiau nors KK Strategijoje 2025 kryptingai brėžiamos strateginės gairės KK tarptautiškumo didinimui, numatytos priemonės ir rodikliai nepakankamai orientuoti į pridėtinės vertės kūrimą mokslo taikomosios veiklos bei meno srityse, sistemingam tyrėjų mokslinių kompetencijų ugdymui, tyrėjų skatinimui dalyvauti taikomojoje mokslo (meno) veikloje ir aktyviau naudotis tarptautinių, nacionalinių ir kitų programų finansavimo galimybėmis. Siekiant mokslo taikomosios veiklos kokybės ir didesnės mokslinių žinių sklaidos, reikalingi instituciniai pokyčiai. Juos sąlygoja ir nauji išoriniai reikalavimai. Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtinta keturių pakopų mokslo ir studijų institucijų tyrėjų karjera (pradedantysis tyrėjas, patvirtintas tyrėjas, pripažintas tyrėjas, pirmaujantis tyrėjas), kur tyrėjų privalomos kompetencijos nustatomos Lietuvos mokslo tarybos, vadovaujantis tarptautiniais tyrėjų karjeros formavimo EAME ir EMTE principais ir kriterijais bei tyrėjų tarpinstitucinio ir tarptautinio judumo skatinimo principais. Projekto reikalingumą pagrindžia KK esamos situacijos analizė, atskleidžianti žemą bendrų publikacijų su užsienio autoriais skaičių (3,8 proc. nuo visų publikacijų 2022 m.), nedideles MTEP ir (arba) meno užsakymų apimtis, skaičiuojant vienam 2021 m. etatui (133 eurai), nepakankamai įveiklintus pasirašytus bendradarbiavimo susitarimus (2022 m. KK turėjo 38 tarptautinio bendradarbiavimo, apimančio mokslo taikomąją veiklą ir meną, sutartis), nepakankamai išplėtotos tyrėjų mobilumo skatinimo priemonės. Nepakankamai įgyvendinti KK planai kuriant studijų programas užsienio kalba, jungtines ir dvigubo diplomo studijų programas (šiuo metu KK realizuojamos 4 studijų programos užsienio kalba, 6 dvigubo diplomo studijų programos, nei vienos jungtinės programos, o 2025 metais planuojama turėti jau 10 studijų programų užsienio kalba, 15 jungtinių/ dvigubo diplomo studijų programų). Nors išvykstančių KK dėstytojų mobilumas yra didelis (28 proc. nuo visų dėstytojų), tačiau jis yra netolygus pagal studijų programas, nepakankamai orientuotas į pridėtinės vertės sukūrimą, nėra numatyta priemonių tyrėjų mobilumui užtikrinti. Siekiant sinergijos labai aktualus yra ir darbdavių suinteresuotumo bendradarbiauti tarptautiniu mastu didinimas. Būtinybę sukurti ir įgyvendinti visapusiško tarptautiškumo programą patvirtina ir KK išorinio vertinimo išvados, kuriomis KK raginama plėtoti ir taikyti „tarptautiškumo namuose“ koncepciją, kartu toliau stengiantis propaguoti mobilumo vertę studentų ir darbuotojų tarpe. KK rekomenduojama apsvarstyti galimybę padidinti siūlomų programų, vykdomų rusų ir anglų kalbomis, skaičių, kad pritraukti studentų iš Rytų ir Pietų Europos (KK veiklos vertinimo išvados, SKVC, 2022). Projekto metu sukurta visapusiško tarptautiškumo programa apimtų KK visapusiško tarptautiškumo plėtros plano 5 metams parengimą, trijų lygių (studentams, akademiniam ir moksliniam personalui bei administracijai) mokymų įgyvendinimą, mokomuosius vizitus į užsienį siekiant gerosios patirties perėmimo (KK tyrėjų vizitai į užsienio partnerių plėtojamus tyrimų ir inovacijų kūrimo centrus, dalyvaujant Europos tarptautinių studijų asociacijos (angl. European Association of International Education, toliau - EAIE) metinėje konferencijoje ir šios asociacijos organizuotuose mokymuose), KK mokslo pasiekimų viešinimo tarptautiniu mastu stiprinimą. Projekto rezultatai sukurs prielaidas dėstytojų ir tyrėjų mobilumo ir bendradarbiavimo su užsienio partneriais mokslinių tyrimų srityje didinimui, taikomųjų mokslinių tyrimų ir studijų integracijai, inovatyvių studijų programų bendradarbiaujant su užsienio partneriais ir verslo pasauliu kūrimui, studentų mobilumo didinimui (tiek išvykstančių, tiek atvykstančių; šiuo metu yra tik 2,45 proc.; atvykstančių studentų, 3,33 proc., išvykstančių studentų pagal tarptautines mobilumo programas; tik 4,75 proc. studentų dalyvavusių trumpalaikiame mobilume), leis pretenduoti į papildomą mokslinių tyrimų finansavimą. Sėkmingai įgyvendinus projektą tarptautinio įsitraukimo poveikį KK ir už jo ribų demonstruos bendros su užsienio partneriais įgyvendinamos veiklos bei pasirašyti bendradarbiavimo susitarimai bendrų mokslinių tyrimų, straipsnių su tarptautiniais partneriais skaičius, absolventų įsidarbinamumas nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, absolventų ir darbdavių atsiliepimai apie studijų kokybę, bendrų su užsienio partneriais suteiktų diplomų skaičius. Įgyvendinant projektą bus atsižvelgiama į tarptautinio bendradarbiavimo grėsmes ir rizikas, susijusias su geopolitiniais nesklandumais ir konfliktais, makroekonominiu neapibrėžtumu ir jo poveikiu, pajamomis, priverstine migracija, aukštojo mokslo įtraukties ir prieinamumo aspektais, žmonių sąveikos ir patirties perkėlimu į virtualią erdvę. Pastarasis aspektas, t. y. skaitmenizacija turėtų būti vertinama daugiau kaip galimybė, nes virtualus mokymas ir mokymasis atveria naujas galimybes „tarptautiškumo namuose“ plėtrai, prisideda prie įtraukties didinimo tarptautiniame bendradarbiavime. Norint užmegzti ir palaikyti tarptautinę partnerystę, reikia turėti žinių apie tarptautinius santykius, konkrečias šalis ir regionus. Aukštosios mokyklos vis dažniau raginamos užimti pozicijas dėl bendradarbiavimo su partneriais iš antidemokratinių šalių. Specialios iniciatyvos pritraukiant mokslininkus iš Ukrainos jau buvo įgyvendintos per kviestinių dėstytojų iš užsienio šalių programą, teiktos paraiškos ir gautas finansavimas tyrėjų įdarbinimui KK. Užtikrindama akademinę laisvę ir solidarumą įgyvendinant tarptautinę mokslinę veiklą bei prisiimdama socialinę atsakomybę, KK sieks bendradarbiavimo su rizikos grupėje esančiais tyrėjais. Projekto veiklos tiesiogiai paveiks visus KK darbuotojus, sėkmingas Projekto įgyvendinimas turės ilgalaikį poveikį KK veiklos visapusiškam tarptautinimui. Projektas taip pat prisidės prie EMTE 9 veiksmo - skatinti abipusiškumu grindžiamą tarptautinį bendradarbiavimą, įgyvendinimo. Įgyvendinant projektą bus atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Projekto įgyvendinimo metu bus laikomasi moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, ir kt. principų. Projektas atitinka reikšmingos žalos nedarymo horizontaliuosius principus, yra tvarus aplinkos atžvilgiu ir vykdomas visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartus ir prioritetus. Projekto veiklomis prisidedama prie darnaus vystymosi ir lygių galimybių, įskaitant prieinamumo visiems įgyvendinimo. Projekte nebus numatyti veiksmai, kurie galėtų riboti ar pažeisti Chartijoje numatytas pagrindines teises.