Inovacijų plėtra Europoje yra svarbus elementas siekiant ekonominio augimo, konkurencingumo didinimo ir tvaraus vystymo(si). Europos Sąjunga (toliau – ES) nustatė ambicingus tikslus inovacijų srityje, siekdama tapti pasaulio inovacijų plėtros, įskaitant skaitmenizavimą, lydere. Vadovaujantis naujausiais 2023 m. Europos inovacijų švieslentės rezultatais kuriuos paskelbė Europos komisija, Lietuvos inovacijų ekosistema pasiekė iki šiol aukščiausią išsivystymo lygį per visą istoriją ir toliau sėkmingai progresuoja – tai atspindi auganti suminio inovacijų indekso reikšmė, kuri pakilo iki 90,9 proc. ES vidurkio per visą stebėsenos laikotarpį, t. y. nuo 2014 metų. Vienas iš penkių sparčiausią pažangą padariusių Lietuvos rodiklių yra įmonės, diegiančios proceso inovacijas (+47,3 punktai). Tai rodo, kad vis daugiau organizacijų supranta, kaip svarbu savo veikloje pritaikyti inovatyvius, dirbtiniu intelektu ar skaitmenizacija grįstus sprendimus siekiant didesnio įmonės efektyvumo ir konkurencinio pranašumo. Ne išimtis ir Kauno technologijos universitetas (toliau – Universitetas arba KTU), kurio veiklõs procesų skaitmenizavimas įsibėgėja ir tampa neišvengiamu, siekiant atitikti šiuolaikines švietimo ir mokslo sistemos, darbo rinkos, patrauklaus, pažangius sprendinius ir įrankius savo veikloje taikančio darbdavio reikmes. Visgi, dabartiniai KTU tyrėjų vertinimo procesai vis dar nėra skaitmenizuoti, todėl imlūs laikui, nepatogūs, kuriantys didelę administracinę naštą Universiteto administracijos bei akademiniams darbuotojams ir netvarūs. Į tyrėjų vertinimo procesus šiuo metu turi įsitraukti tiek pats kandidatas, tiek įvairių Universiteto padalinių (pvz. Mokslo departamentas, Studijų departamentas, Žmogiškųjų išteklių departamentas, Projektų vystymo centras ir kt.) darbuotojai reikalingoms pažymoms bei dokumentacijai surinkti, jai spausdinti, vizuoti fiziniu parašu, fiziškai perduoti ir / ar pristatyti. Taip pat didėjant informacijos kiekiui tampa vis sunkiau surasti, tvarkyti ir sklandžiai klasifikuoti reikalingus duomenis, kurie vis dar ruošiami „popieriniu“ formatu, bei juos tinkamai saugoti fizinėse bylose atliepiant Universitete patvirtintą dokumentacijos planą. Tad projektu siekiama atnaujinti KTU tyrėjų institucinio vertinimo tvarkas atliepiant Europos mokslinių tyrimų erdvės (toliau – EMTE) siūlymus ir atvirojo mokslo praktiką bei skaitmenizuoti jų įgyvendinimo procesą t. y. sukurti IT platformą – įrankį palengvinsiantį tyrėjų instituciniam vertinimui reikalingų duomenų surinkimą, analizę bei pateikimą dviem KTU tyrėjų vertinimo procesams: (1) dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestacijų procesui, kuris KTU Senato 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. V3-S-10 „Dėl dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti tvarkos aprašo“ Universitete vyksta du kartus per kalendorinius metus, bei (2) dėstytojų ir mokslo darbuotojų atitikties pareigybių kategorijoms priskyrimo procesui, kuris KTU Senato 2022 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. V3-S-27 „Dėl dėstytojų ir mokslo darbuotojų atitikties pareigybių kategorijoms reikalavimų ir įvertinimo“ vyksta kartą per kalendorinius metus. Šių procesų skaitmenizavimas užtikrintų iš dalies automatinį atestacijoms bei pareigybių kategorijų vertinimui reikalingų duomenų surinkimą iš kitų Universiteto IT sistemų (pvz. Projektų informacinės sistemos InfoPro, buhalterinės ir finansų apskaitos sistemos EDINA, Dokumentų ir procesų valdymo sistemos DPVS ir kt.), sudarytų sąlygas sukelti (užkrauti) duomenis, kurie nėra saugomi Universiteto vidinėse sistemose, taip atsisakant fizinių („popierinių“) dokumentų, leistų stebėti dėstytojų ir mokslo darbuotojų veiklos rezultatų pažangą vienoje vietoje bei ženkliai sumažintų administracinę naštą. Projekto poreikis taip pat kyla ir iš vis dažnesnio Universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų kreipimosi į Universiteto administraciją dėl informacijos pateikimo siekiant sužinoti ar jo / jos veiklos rezultatai, pasiekti einant pareigas, už kurias ateityje bus vykdoma atestacija, atitinka užimamai pareigybei nustatytus atestacinius reikalavimus arba sužinoti, kokią pareigybės kategoriją jis / ji atitinka. Tad projektu kuriama naujoji platforma būtų susieta su jau turima KTU darbuotojo paskyra, kurioje kiekvienas Universiteto darbuotojas galės stebėti asmeninius pažangos duomenis ir (ar) susiformuoti ataskaitas savarankiškai. Atestacijoms, pareigybės kategorijos vertinimui reikalingi dokumentai būtų saugomi ir lengvai prieinami elektroniniu formatu, užtikrinant duomenų saugumą bei konfidencialumą. Projektiniu ir poprojektiniu laikotarpiu būtų laikomasi BDAR (Bendrų duomenų apsaugos reglamentų) nuostatų, kas reiškia, kad įgyvendinant projekto veiklas bus užtikrinta aukščiausio saugumo lygio asmens duomenų apsauga, kaip numatyta ES pagrindinių teisių chartijoje. Projekto įgyvendinimas užtikrintų ilgalaikį poveikį Universitetui. Projekto įgyvendinimo laikotarpiu būtų sudaryta darbo grupė, kurios pagrindinė funkcija – ne tik atnaujinti KTU institucinio tyrėjų vertinimo tvarkas, kad jos atitiktų Europos mokslinių tyrimų erdvės rekomendacijas, jas atliepiant parengti techninę specifikaciją naujosios platformos / įrankio kūrimui bei aktyviai dalyvauti naujosios sistemos kūrime, bet ir prižiūrėti bei, esant poreikiui, tobulinti sistemą poprojektiniu laikotarpiu. Projekto įgyvendinimas, kurio metu būtų pereinama prie skaitmeninės atestacijų bei pareigybių kategorijų vertinimo Universiteto akademiniams darbuotojams sistemos, (1) atlieptų horizontaliuosius darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, inovatyvumo (kūrybingumo) (vykdomi inovatyvūs viešieji pirkimai, taikomos naujos technologijos, kuriami ar diegiami inovatyvūs sprendimai, informacijos prieinamumo ir pan.) užtikrinimą, kadangi minėtų procesų skaitmenizavimas sumažintų fizinių resursų naudojimą, pavyzdžiui, spausdinimo poreikį, kas prisidėtų prie mažesnio poveikio aplinkai; (2) leistų efektyviau valdyti resursus, įskaitant finansus ir žmogiškuosius išteklius, dėl sumažintos administracinės naštos; (3) užtikrintų duomenų apsaugą, nepažeidžiant asmenų privatumo. Skaitmeninė sistema (4) sumažintų transporto poreikį, taip mažinant CO2 emisijas ir energijos sunaudojimą (taupomas popierius, mažinamas dokumentų gabenimo poreikis). Skaitmeninių inovacijų plėtra (5) padėtų Universitetui tapti ne tik efektyviai veikiančios, bet ir aplinkai draugiškos, atsakingos institucijos pavyzdžiu, siekiant atitikti šiuolaikinius technologinius standartus. Įgyvendinamas projektas Universitete taip pat būtų suderintas su Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatomis, užtikrinant prieinamumą, diskriminacijos prevenciją, duomenų privatumą bei skaidrumą.