Viešoji įstaiga Kauno technologijų mokymo centras (toliau – Kautech), 2022 m. apjungus tris profesinio mokymo įstaigas, tapo viena didžiausių technologinio profilio profesinių mokyklų Lietuvoje. Centras vykdo formalųjį ir neformalųjį profesinį mokymą, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas bei teikia pirminį ir tęstinį profesinį mokymą. Įstaigos strateginė veikla ir misija yra tiesiogiai orientuoti į kokybišką, tvarią bei inovatyvią švietimo veiklą, rengiant inžinerinės pramonės specialistus. Nors Kautech turi tris veikiančius sektorinius praktinio mokymo centrus ir stiprią bendradarbiavimo su verslu patirtį, didžiausias iššūkis, stabdantis centro potencialą, yra praktinio profesinio mokymo bazės technologinis atsilikimas nuo sparčiai kintančių Pramonės 4.0 ir žaliosios transformacijos reikalavimų. Šią problemą tiesiogiai identifikuoja ir 2025 m. tyrimo ataskaita „Investicijos į profesinio mokymo infrastruktūrą Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione“, kurioje Kautech rekomenduojama investuoti į technologinę pažangą bei skaitmeninę ekonomiką, siekiant išlaikyti regiono darbdavių poreikių atitiktį. Šiuo metu Kautech naudojama praktinio profesinio mokymo infrastruktūra daugeliu atvejų nėra pakankamai moderni ir techniškai pažangi, kad visiškai atitiktų šiuolaikinės pramonės, energetikos, automatikos bei skaitmenizacijos poreikius. Didelė dalis turimos įrangos yra pasenusi tiek fiziškai, tiek technologiškai: jos eksploatavimo laikotarpis yra viršytas, ji dažnai genda, reikalauja nuolatinių finansinių resursų remontui, o funkcionalumas yra stipriai apribotas. Atlikta analizė rodo, kad Kautech praktinio profesinio mokymo bazėje trūksta modernių technologinių komponentų bei įrangos su inovatyviais funkcionalumais (šiuolaikinių valdymo, stebėsenos ir skaitmeninės diagnostikos sistemų) konkrečiuose sektoriuose: - CNC apdirbimo ir medžio apdirbimo sektoriuje naudojami senesnės kartos įrenginiai, kurie neatitinka šiuolaikinės gamybos automatizavimo lygio; - suvirinimo ir metalo apdirbimo srityse dalis įrangos neatspindi pažangių technologinių sprendimų (pvz., trūksta lazerinio suvirinimo, automatizuoto surinkimo įrangos); - energetikos ir elektrotechnikos sektoriuose trūksta realias sąlygas imituojančių atsinaujinančios energetikos ir išmaniosios elektros sistemų mokymo stendų, kurie šiandien yra tapę standartu realiose įmonėse; - automatikos ir robotinių sistemų srityse nėra visapusiškų robotinių linijų ar pramoninės automatizacijos testavimo priemonių; - elektra varomų ir hibridinių transporto priemonių priežiūros, jų remonto ir diagnostikos sektoriuose naudojama įranga dalinai neatitinka šiuolaikinių automobilių elektroninių sistemų priežiūros ir testavimo poreikių; - tiksliosios žemdirbystės ir aplinkotvarkos sektoriuose visiškai nėra pažangių technologijų, tokių kaip GPS / GNSS sistemos, dronai ar automatizuoti matavimo įrenginiai. Dėl esamos materialinės bazės trūkumų praktinio profesinio mokymo metu negalima išsamiai atkartoti realių darbo sąlygų. Tai lemia šias kritines pasekmes: - dalis mokymo procesų negali būti vykdoma pagal pilnus modulius, o esama materialinė bazė neužtikrina galimybės visapusiškai įgyvendinti modulinėse profesinio mokymo programose numatytų mokymosi rezultatų; - mokiniai (įskaitant ir suaugusiuosius, kurie nori persikvalifikuoti, tobulinti kompetencijas, kelti kvalifikaciją, įgyti papildomą kompetenciją ir / arba kvalifikaciją), kiti profesinio mokymo įstaigų, bendrojo ugdymo mokyklų, neformaliojo švietimo mokyklų mokiniai, neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymo dalyviai, aukštųjų mokyklų studentai, atvykstantys į profesinio mokymo įstaigą tobulinti kompetencijas, atlikti tyrimus, atvykstantys pagal mainų, mobilumo programas ar profesinio orientavimo tikslais į atitinkamą švietimo sritį įgyja žinių, kurios neatitinka realių darbo rinkos poreikių. Pramonės 4.0 ir 5.0 kontekste įmonės ieško darbuotojų, gebančių dirbti su automatizuotomis sistemomis ir skaitmeniniais valdymo sprendimais, tačiau mokiniai neturi galimybės ugdyti šių kompetencijų. Mokiniams trūksta sąlygų plėtoti skaitmenines ir aukštos pridėtinės vertės technologines kompetencijas, nes pati mokymo aplinka nėra pakankamai skaitmenizuota.