Projektas prisidės prie Kaišiadorių miesto 2024–2029 m. vietos plėtros strategijos 1.1. UŽDAVINIO - mažinti Kaišiadorių miesto gyventojų socialinę atskirtį sukuriant paslaugas ir įtraukiant į veiklas“ įgyvendinimo ir atitinka 1.1.2 veiksmą „Socialinėje atskirtyje esančių gyventojų įsitraukimas į visavertį visuomenės gyvenimą, taikant kultūros edukacijas bei skatinant kūrybingumą“. Projekto veiklos atitinka Aprašo 2.1.1 veiklą – bendruomenės inicijuojamas veiklas, skirtas gyventojų socialinei integracijai stiprinti ir socialinei atskirčiai mažinti. Problematika. Kaišiadorių miesto vietos plėtros strategijoje pažymima, kad, nors mieste veikia aktyvios bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos ir socialines paslaugas teikiančios įstaigos, daliai gyventojų vis dar trūksta galimybių aktyviai dalyvauti bendruomenės gyvenime bei įsitraukti į įvairias kultūrines, kūrybines ir edukacines veiklas. Strategijoje akcentuojama, kad socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms dažniausiai užtikrinamos bazinės socialinės paslaugos, tačiau nepakanka veiklų, kurios padėtų ugdyti socialinius ryšius, skatintų bendravimą, kūrybiškumą, saviraišką, emocinę gerovę ir aktyvesnį dalyvavimą visuomenėje. Tokių veiklų stoka mažina gyventojų motyvaciją įsitraukti į bendruomenines iniciatyvas ir silpnina priklausymo vietos bendruomenei jausmą. Rengiant Strategiją atliktos gyventojų apklausos taip pat parodė didelį kultūrinių, edukacinių ir prasmingo laisvalaikio veiklų poreikį. Gyventojai įvardijo, kad trūksta įvairių kūrybinių užsiėmimų, patyriminių edukacijų ir bendruomeninių iniciatyvų, kurios būtų orientuotos ne tik į laisvalaikio užimtumą, bet ir į bendravimo, bendradarbiavimo, saviraiškos bei tarpusavio ryšių stiprinimą. Dėl ribotų galimybių dalyvauti tokiose veiklose dalis gyventojų rečiau įsitraukia į bendruomenės gyvenimą, mažėja jų socialinis aktyvumas, bendravimo galimybės ir pasitikėjimas savo gebėjimais. Tai neigiamai veikia socialinę integraciją, bendruomeniškumo stiprinimą ir gyventojų gyvenimo kokybę. Be to, Strategijoje pabrėžiama, kad stiprinti ir saugoti gyventojų sveikatą yra strateginis valstybės ir savivaldos institucijų tikslas. Siekiant šio tikslo būtina didinti šalies gyventojų fizinį aktyvumą, ugdyti sveikos mitybos įpročius, vykdyti žalingų įpročių ir psichikos sutrikimų prevenciją, atnaujinti ir plėtoti sveiką gyvenseną skatinančią ir sveikatos raštingumą didinančią viešąją infrastruktūrą, skatinti sveikatos žinių kūrimą, įgyvendinti tikslines visuomenės sveikatos stiprinimo ir išsaugojimo priemones. Projektas tiesiogiai prisidės prie Strategijos SSGG analizėje įvardytos silpnybės (S11), kurioje pažymima, kad socialiai pažeidžiamoms grupėms trūksta kokybiškų kultūrinių, turistinių, sportinių ir laisvalaikio veiklų bei emocinės gerovės stiprinimo programų bei atitinka SSGG analizėje įvardytą galimybę-gerinti gyventojų psichologinę, emocinę ir fizinę sveikatą taikant prevencines bei švietėjiškas priemones, kurios užtikrina geresnę gyvenimo kokybę, didesnį savarankiškumą, ilgaamžiškumą ir aktyvesnį dalyvavimą bendruomenės gyvenime. Numatytos veiklos apims ne tik praktinius Feldenkraiso užsiėmimus, bet ir švietėjišką sveikatos stiprinimo komponentą, kuris didins dalyvių sveikatos raštingumą, padės geriau suprasti fizinės ir emocinės sveikatos ryšį, skatins formuoti sveikesnius gyvenimo įpročius bei aktyviau rūpintis savo sveikata. Projekto metu bus stiprinama dalyvių motyvacija reguliariai taikyti sveikatai palankius elgesio modelius, o bendros veiklos skatins socialinį aktyvumą, tarpusavio bendravimą ir bendruomeniškumą. Dalyviai sustiprins socialinius ryšius, įgis naujų gebėjimų, turės galimybę išbandyti įvairias saviraiškos formas, aktyviau dalyvaus vietos bendruomenės gyvenime, didins pasitikėjimą savimi ir priklausymo bendruomenei jausmą. Tokiu būdu projektas prisidės prie Strategijoje numatyto tikslo didinti gyventojų socialinę integraciją ir aktyvų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime. Inovatyvumas. Projektas „KITAIP“ siūlo inovatyvų socialinės įtraukties modelį, skirtą socialinę atskirtį patiriantiems gyventojams. Projekto inovatyvumas grindžiamas ne pavienių edukacijų naujumu, bet nauju būdu, kaip kultūros edukacijos panaudojamos socialinės atskirties mažinimui, bendruomeniškumo stiprinimui ir gyventojų aktyvesniam įsitraukimui į visuomeninį gyvenimą. Socialinę atskirtį patiriantys asmenys dažnai susiduria ne tik su ekonominiais ar socialiniais sunkumais, bet ir su sumažėjusiu pasitikėjimu savimi, socialinių ryšių stoka, menku dalyvavimu bendruomenės gyvenime bei ribotomis galimybėmis įsitraukti į kultūrines veiklas. Praktika rodo, kad tradicinės paskaitos, informaciniai renginiai ar vienkartinės edukacijos ne visuomet sudomina tikslinės grupės atstovus ir neskatina ilgalaikio jų įsitraukimo. Projektas siūlo kitokį požiūrį – socialinės integracijos procese taikyti tarptautiniu mastu pripažintą Feldenkraiso metodą, jungiant jį su edukacijomis, kūrybinėmis veiklomis ir bendruomeniniu mokymusi. Feldenkraiso metodas remiasi šiuolaikinėmis žiniomis apie smegenų neuroplastiškumą, žmogaus gebėjimą mokytis visą gyvenimą, prisitaikyti prie pokyčių ir atrasti naujus veikimo būdus. Metodo esmė – mokymasis per dėmesingą judėjimą, sąmoningą patyrimą ir aktyvų dalyvavimą. Skirtingai nuo tradicinių mokymų ar paskaitų, čia žmogus nėra pasyvus klausytojas – jis tampa aktyviu mokymosi proceso dalyviu. Projekto metu bus įgyvendintas 35 edukacinių užsiėmimų ciklas, apimantis temas, susijusias su neuroplastiškumu, dėmesingumo ugdymu, savireguliacija, judėjimo ir mąstymo įpročių pažinimu, emocine gerove, aktyviu senėjimu, socialiniu dalyvavimu ir gyvenimo kokybės gerinimu. Visos temos bus nagrinėjamos per praktines kultūros edukacijas, kūrybines užduotis, bendradarbiavimo veiklas ir Feldenkraiso metodo principais paremtas praktikas. Projekto inovatyvumą lemia keturi pagrindiniai aspektai: 1) socialinės atskirties mažinimui pasitelkiama Lietuvoje vis dar mažai žinoma ir ribotai prieinama Feldenkraiso metodika. Šiuo metu Lietuvoje sertifikuotų Feldenkraiso metodo mokytojų yra vos keletas, todėl daugumai gyventojų ši metodika išlieka sunkiai prieinama. 2)projekte edukacijos integruojamos su mokslo žiniomis apie neuroplastiškumą, dėmesio valdymą, mokymąsi visą gyvenimą ir savireguliaciją. Tokia integracija leidžia veiklas panaudoti ne tik kūrybiškumui ugdyti, bet ir socialiniams ryšiams stiprinti, pasitikėjimui savimi didinti bei aktyvesniam dalyvavimui bendruomenės gyvenime skatinti. 3) projekte taikomas mokymosi per patirtį modelis. Dalyviai negauna vien teorinių žinių, bet per praktines veiklas, kūrybinius procesus ir bendras patirtis patys atranda naujus veikimo būdus, ugdo savarankiškumą ir gebėjimą prisitaikyti prie kasdienių gyvenimo iššūkių. 4) projektas kuria ilgalaikę pridėtinę vertę. Dalyviai įgyja ne tik konkrečią patirtį užsiėmimų metu, bet ir praktinius gebėjimus, kuriuos gali taikyti kasdienybėje – geriau valdyti dėmesį, stiprinti savireguliaciją, efektyviau prisitaikyti prie pokyčių, aktyviau dalyvauti bendruomenės gyvenime bei palaikyti socialinius ryšius. Projektas išsiskiria tuo, kad edukacijos tampa ne galutiniu tikslu, o priemone žmogaus socialinei, emocinei ir bendruomeninei gerovei stiprinti. Tokiu būdu kuriamas naujas socialinės integracijos modelis, kuriame kūryba, kultūra, mokymasis per judėjimą ir bendruomeninis dalyvavimas veikia kaip viena tarpusavyje susijusi sistema. Projektas laikytinas visiškai nauju vietos lygmeniu, nes iki šiol Kaišiadorių mieste nebuvo įgyvendintas socialinės integracijos projektas, apjungiantis Feldenkraiso metodą, edukacijas, neuroplastiškumo principais grįstą mokymąsi ir bendruomeninį dalyvavimą į vieningą socialinės įtraukties sistemą. Projektas reikšmingai prisidės prie socialinės atskirties mažinimo, nes sudarys galimybes gyventojams aktyviau dalyvauti bendruomeniniame gyvenime, stiprinti socialinius ryšius, ugdyti pasitikėjimą savimi, mokytis visą gyvenimą ir gerinti gyvenimo kokybę nepriklausomai nuo amžiaus, socialinės padėties ar gyvenimiškų aplinkybių. Laukiami rezultatai. Projekte numatyta suorganizuoti net 35 skirtingas veiklas, dalyvaus ne mažiau kaip 60 unikalių dalyvių, kai socialinę atskirtį patiriantys gyventojai sudarys ne mažiau kaip 50 proc., kai veiklos trukmė – 4 val., dalyvių sk. grupėje – 13 dal. Feldenkraiso metodu paremti užsiėmimai sudarys sąlygas dalyviams nuosekliai stiprinti kūno ir proto sąveiką, ugdyti sąmoningą judėjimą, gerinti dėmesio koncentraciją, emocinę savireguliaciją ir kasdienio funkcionavimo įgūdžius. Dalyviai lavins kūno suvokimą, koordinaciją, pusiausvyrą, judesių efektyvumą bei gebėjimą prisitaikyti prie įvairių gyvenimo situacijų. Praktinių veiklų metu bus stiprinamas pasitikėjimas savimi, bendravimo gebėjimai, psichologinis atsparumas ir aktyvus įsitraukimas į bendruomenės gyvenimą. Įgytos kompetencijos padės dalyviams kurti sveikesnius kasdienius įpročius, išlaikyti didesnį savarankiškumą ir prisidės prie jų ilgalaikės fizinės, emocinės bei socialinės gerovės. Atskiru dokumentu pridedamas veiklų įgyvendinimo grafikas. Projektas įgyvendinamas be partnerių. Pareiškėjas deleguos 2 savanorius, kurie padės koordinatoriui ir vykdys deleguotas užduotis, padės paruošti veiklos vietą, ją sutvarkyti po veiklos, komunikuoti su dalyviais, padės dalyviams su negalia. Projekto veiklos atitinka horizontaliesiems principams. Pareiškėjas yra NVO, turintis patirties organizuojant mokymų, edukacijų veiklas, vertinant asmenų kompetencijas.