Klimato kaitos, urbanizacijos procesai, ilgą laiką besikaupusios ir nespręstos aplinkos apsaugos problemos veikia gamtines ekosistemas, atsiliepia gyvenamosios aplinkos kokybei. 2021-2030 metų Nacionaliniame pažangos plane iškeltas strateginis tikslas (6) - Užtikrinti gerą aplinkos kokybę ir gamtos išteklių naudojimo darną, saugoti biologinę įvairovę, švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai ir didinti atsparumą jos poveikiui. 2022-2030 metų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programoje nurodyta problema (11) - Nepakankamai veiksminga aplinkos monitoringo sistema kelia riziką, kad aplinkos kokybės valdymo sprendimai priimami trūkstant pagrįstos informacijos ir problemos priežastis - Neišplėtota savivaldybių aplinkos monitoringo sistema. Atsižvelgiant į iškeltus klausimus 2022–2030 m. Klaipėdos regiono plėtros plane iškeltas uždavinys 3.1. „Paskatinti oro ir grunto taršos mažinimo, prevencijos ir stebėsenos priemonių plėtrą“. Sprendžiant šį uždavinį ir atsižvelgiant į regioninės pažangos priemonės Nr. LT023-03-01-07 „Plėtoti oro ir grunto taršos mažinimo ir prevencijos priemones“ nuostatas Klaipėdos miesto savivaldybėje numatyta įgyvendinti projektą „Klaipėdos miesto savivaldybės automatinių (stacionarių) aplinkos oro kokybės stebėjimo stotelių įrengimas“. Klaipėdos miesto savivaldybėje koncentruojasi stambūs pramonės ir verslo subjektai, savivaldybę kerta intensyvaus eismo magistralė A1 Klaipėda-Kaunas-Vilnius, todėl oro kokybės problemos Klaipėdos mieste yra ypač aktualios. Klaipėdos miesto savivaldybės 2022–2026 m. aplinkos monitoringo programoje nurodyta, kad yra tikslinga mieste diegti stacionarių aplinkos oro kokybės stebėjimo stotelių tinklą. Tai padėtų operatyviai fiksuoti aplinkos oro kokybės kaitą ir užtikrinti optimalų oro kokybės valdymą, kaupti duomenis ir remiantis jais analizuoti galimus aplinkos pokyčius bei jų priežastis, padėtų tiksliau identifikuoti taršos šaltinius bei efektyviau informuoti visuomenę. Didžiausias dėmesys skiriamas aplinkos oro taršai jautriems asmenims: kūdikiams, vaikams, nėščiosioms, pagyvenusiems asmenims, asmenims, sergantiems širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligomis. Šios grupės asmenys nori žinoti aktualią informaciją apie jų gyvenamojoje aplinkoje esamą aplinkos oro kokybę, kad, jai pablogėjus, galėtų laiku įvertinti rizikas ir imtis apsaugos priemonių. Klaipėdos miesto savivaldybėje jau veikia dvi valstybinės nuolatinio aplinkos oro monitoringo stotys, tačiau nėra išvystyta savivaldybės nuolatinio aplinkos oro monitoringo stotelių infrastruktūra. Dėl nuolatinio aplinkos oro monitoringo stotelių trūkumo susidaro aktualių ir kokybiškų nuolatinio aplinkos oro monitoringo duomenų trūkumas, todėl nėra užtikrinamas efektyvus gyventojų informavimas apie gyvenamojoje aplinkoje esančią momentinę aplinkos oro taršą Projekto tikslas – išplėsti Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos oro monitoringo tinklą įrengiant šešias automatines (stacionarias) aplinkos oro kokybės stebėjimo stoteles su integruota nuotoline duomenų perdavimo, saugojimo ir pateikimo įranga. Stotelėse, priklausomai nuo vietos aplinkybių, būtų pasirinktinai matuojama kietųjų dalelių KD2,5 ir KD10, lakiųjų organinių junginių LOJ, sieros vandenilio H2S, amoniako NH3 koncentracija. Monitoringo sistemos taip pat padėtų atliekant į atmosferą išmetamų teršalų ir teršalų aplinkos ore tyrimus avarijų, gaisrų, kitų įvykių ir ekstremalių situacijų atvejais. Klaipėdoje naujai įrengtų stotelių matavimų KD2,5 ir KD10 duomenys bus tinkami naudoti ir valstybinio aplinkos (oro) monitoringo tikslams. Tai patvirtinta Aplinkos apsaugos agentūros pateiktose Klaipėdos miesto savivaldybės 2022-2026 m. aplinkos monitoringo programos derinimo išvadose (2023-11-03 raštas Nr. (36-2)-A4E-11120 ir 2023-11-28 raštas Nr. (36-2)-A4E-11938). Projektas prisideda prie Regiono plėtros plane numatytų šių horizontaliųjų principų įgyvendinimo - Darnus vystymasis ir Lygios galimybės visiems. Projekte nenumatyta apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, sveikatos būklės, negalios, seksualinės orientacijos, kalbos, etninės priklausomybės ar kitais pagrindais principo įgyvendinimui. Įgyvendinant projektą nenumatoma veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį horizontalaus darnaus vystymosi principo įgyvendinimui. Projektu bus prisidedama prie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi vienuoliktojo tikslo – siekti miestų ir gyvenviečių įtraukumo, saugumo, atsparumo ir darnumo įvairiose srityse, taip pat siekiama sumažinti vienam gyventojui tenkantį neigiamą miestų poveikį aplinkai, ypatingą dėmesį skiriant oro kokybei – įgyvendinimo. Projektas atitiks reikšmingos žalos nedarymo horizontalųjį principą, bus vykdomas pagal šio principo aplinkosaugos 4-tą tikslą - Perėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą - pasibaigus oro monitoringo stotelių eksploatacijos terminui, jos bus perduotos atliekų tvarkytojams pagal keliamus reikalavimus.