Covid-19 pandemija išryškino Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų, tame tarpe ir Klaipėdos mieste esančių ligoninių trūkumus, organizuojant ir teikiant medicinos pagalbą infekcinėmis ir kitomis ligomis sergantiems pacientams. Dėl nepritaikytos infrastruktūros buvo sudėtinga ar net neįmanoma atskirti pacientų srautų, teikti efektyvią pagalbą, nebuvo galimybių pacientų izoliavimui, infekcijų plitimo kontrolei ir pan. Taip pat išryškėjo ribotos galimybės užtikrinti nepertraukiamą skubiosios medicinos pagalbos, intensyviosios terapijos bei su šiomis paslaugomis tiesiogiai susijusių anestezijos ir chirurginių intervencijų teikimą ekstremalių situacijų metu. VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninė nuo 2023 metų sausio 1 d. yra įsteigta į vieną įstaigą sujungus VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę, VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninę bei VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninę, kuri tapo trečiuoju stipriu, universiteto lygmens medicinos centru šalyje ir didžiausia pagal veiklos apimtis daugiaprofiline asmens sveikatos priežiūros įstaiga vakarų Lietuvos regione. Tačiau istoriškai susiformavusi infrastruktūra išliko fragmentuota ir neatitinkanti naujos, centralizuotos universiteto ligoninės veiklos modelio. VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninei esant vienam iš trijų universiteto lygmens medicinos centrų šalyje, esant pagrindinei Klaipėdos regiono intensyviosios terapijos paslaugas teikiančių klasterinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, taip pat traumų, insulto ir miokardo infarkto klasterinių įstaigų sudėtyje, vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2022 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-465, yra būtinas tinkamas ir reikalavimus atitinkantis skubiosios medicinos pagalbos skyrius (toliau – SMPS), sudarantis sąlygas ne tik efektyviam pacientų sveikatos būklės įvertinimui ir pagalbos teikimui, bet ir sklandžiam pacientų parengimui skubioms chirurginėms intervencijoms bei jų gydymui intensyviosios terapijos skyriuje. Šiuo metu VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės skubiosios medicinos pagalbos skyrių, intensyviosios terapijos bei su skubiąja pagalba susijusių anestezijos ir operacinių paslaugų infrastruktūra neatitinka nustatytų teisės aktų reikalavimų. Skubioji medicinos pagalba skirtingose pagalbos srityse teikiama keturiose skirtingose vietose (Bangos, Jūros, Aušros ir Kopos korpusuose), o operacinės taip pat išdėstytos keliuose korpusuose, kas ne tik neleidžia efektyviai užtikrinti reikalingų išteklių (žmogiškųjų, įrangos, patalpų) panaudojimo, bet ir sąlygoja nuolatinį pacientų bei personalo judėjimą tarp pastatų, gaištant kritiškai svarbų laiką ir didinant pacientų saugos rizikas. Esama SMPS infrastruktūra dėl nepakankamų plotų, netinkamo išplanavimo bei nefunkcionalių patalpų nepritaikyta priimti didelius pacientų srautus, teikti skubią pagalbą kritiniais atvejais, užtikrinti aiškų ambulatorinių, stebėjimo ir aktyvaus gydymo zonų atskyrimą, taip pat izoliuoti pavojingomis infekcinėmis ligomis sergančių pacientų. Intensyviosios terapijos bei operacinių patalpų išplanavimas ir inžinerinės sistemos daugelyje korpusų neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, trūksta būtinos infrastruktūros, nepakankami patalpų plotai, nėra galimybių diegti pažangių chirurginių technologijų, o tai riboja paslaugų apimtis, blogina darbo sąlygas specialistams ir didina riziką pacientų sveikatai bei gyvybei. Klaipėdos regione senstant visuomenei, augant gyventojų ligotumui ir išliekant stabiliai didelei skubiosios medicinos pagalbos, stebėjimo, intensyviosios terapijos bei skubios chirurgijos paslaugų paklausai, esama infrastruktūra nebeatitinka tiek kiekybinių, tiek kokybinių paslaugų poreikių. Taip pat didėja pacientų lūkesčiai dėl paslaugų kokybės, saugos ir prieinamumo, ypač universitetinio lygmens gydymo įstaigoje. Todėl tolesnei efektyviai ligoninės veiklai užtikrinti yra poreikis centralizuoti esminės skubiosios medicinos pagalbos, intensyviosios terapijos bei su jomis tiesiogiai susijusių anestezijos ir chirurginių paslaugų teikimą, sukuriant šiuolaikinius teisės aktų reikalavimus ir gerosios praktikos rekomendacijas atitinkančią infrastruktūrą universiteto ligoninės apimtyje. Tai sudarytų prielaidas užtikrinti efektyvią, savalaikę ir saugią medicinos pagalbą ne tik kasdienėje veikloje, bet ir pandemijų ar kitų ekstremalių situacijų atvejais. Įgyvendinant projektą numatoma trijų aukštų su rūsiu naujo pastato statyba, kuris antžeminėmis galerijomis ir papildomu tuneliu būtų sujungtas su esamais pastatais. Pirmame aukšte numatoma įkurti centralizuotą SMPS, antrame aukšte – intensyviosios terapijos skyrių (24 lovos), o sukuriama infrastruktūra sudarys prielaidas tolimesniam skubios pagalbos, anestezijos ir chirurginių paslaugų integravimui. Tokiu būdu bus iš esmės pagerinta ligoninės teikiamų skubiosios medicinos pagalbos, stebėjimo bei intensyviosios terapijos paslaugų kokybė ir prieinamumas Vakarų Lietuvos regiono gyventojams, sustiprintas pacientų saugumas ir ligoninės pasirengimas krizinėms situacijoms.