Pagrindinė problema – nepakankama atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūra, kas įtakoja per didelį mišrių komunalinių atliekų susidarymą ir jų šalinimą sąvartyne. Tam yra keletas priežasčių. Atliekų rūšiavimo nepakankamas efektyvumas: daugelyje vietovių atliekų rūšiavimo sistema nėra pakankamai išvystyta, todėl didelė dalis perdirbamų atliekų patenka į sąvartynus. Nors gyventojų ir mišrių komunalinių atliekų kiekis mažėja, vis dar didelis perdirbimui, antriniam panaudojimui tinkamų atliekų kiekis patenka į mišrias komunalines atliekas. Rūšiuojamasis atliekų surinkimas turi būti kuo arčiau atliekų turėtojo. Perdirbimo infrastruktūros trūkumas: ne visur yra pakankama, technologiškai naujoviška perdirbimo infrastruktūra, kad būtų galima efektyviai perdirbti visas surinktas perdirbamas medžiagas. Atliekų prevencija ir atskiro maisto atliekų surinkimo plėtra yra labai svarbu užtikrinant, kad mišrių komunalinių atliekų kiekis neaugtų. Kuo daugiau gyventojai ir įmonės atskirai išrūšiuos maisto atliekų, tuo sausesnės atliekos pateks į mechaninio rūšiavimo įrenginius. Sausesnes atliekas galima lengviau rūšiuoti ir perdirbti, o atsižvelgiant į augančius atliekų šalinimo mokesčius ir atliekų deginimo įkainius, jų tvarkymas tampa pigesnis. Visuomenės sąmoningumo stoka: trūksta visuomenės sąmoningumo/žinių apie atliekų tvarkymo svarbą ir tinkamus rūšiavimo metodus. Pastarųjų ketverių metų mechaninio rūšiavimo įrenginiuose duomenys rodo, kad mažėjantį mišrių atliekų kiekis kasmet mažėja maždaug 7% – 9% kasmet. Pagrindinės šios tendencijos priežastys yra nuolatinis ir intensyvus gyventojų švietimas bei informavimas, įtraukios edukacijos, gerėjantis atliekų rūšiavimas jų susidarymo vietoje, rūšiavimo aikštelių plėtra, taip pat atskirai surenkamos maisto atliekos. Tačiau nuolat atliekami morfologiniai tyrimai rodo, kad atliekų mažėjimui vietos vis dar yra pakankamai nemažai: pvz. > 80 mm lengvojoje frakcijoje, kuri šiuo metu yra nukreipiama į atliekų deginimo įrenginius, yra iki 35% pakuočių, iš kurių apie 50% galima perdirbti. Šioje perdirbamoje frakcijoje didžiausią dalį – 2/3 – sudaro LDPE spalvota plėvelė. Ne pakuotės sudaro 65%, iš kurių tik 8% perdirbama, tai tas pats LDPE spalvotos atliekos, kurių didžiausią dalį sudaro šiukšlių maišai bei metalas. Popieriaus ir metalo pakuotes ARATC atskiria rūšiavimo įrenginiuose ir sutvarko patys arba parduoda rinkoje. Papildomos investicijos į esamą infrastruktūrą, siekiant atgauti likusias po rūšiavimo plastikines pakuotes, pareikalautų didelių kaštų, todėl būtina ir toliau įvairiomis priemonėmis skatinti rūšiavimą jų susidarymo vietoje. Taip pat ir nuoseklus švietimas ir prevencija yra labai svarbus ir atsiperkantis ilgalaikėje perspektyvoje.