Projektu spendžiama problema - koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų vaikams ir jų įstatyminiams atstovams įvairovės ir atitikimo šiuolaikinio žmogaus poreikius trūkumas. Biržų rajono savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos veikloje susiduriama su iššūkiu siekiant vaikams ir jų įstatyminiams atstovams paskirti individualizuotas, inovatyvias, paveikias priemones. Koordinuotai teikiamos švietimo pagalbos, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos arba minimalios priežiūros priemonės vaikams ir jų įstatyminiams atstovams skiriamos iš savivaldybėje egzistuojančių paslaugų, tačiau jos nepilnai atitinka šiuolaikinės asmenybės poreikius. Biržų rajono savivaldybėje yra didelis švietimo pagalbos specialistų trūkumas – logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo pareigybės įtrauktos į Biržų rajono savivaldybėje trūkstamų specialistų sąrašą, tačiau net siūlomos paskatos atvykstantiems dirbti specialistams nepadeda, nes paskatomis nuo 2020 m. nepasinaudojo nei vienas švietimo pagalbos specialistas. Biržų rajono savivaldybė labiausiai į šiaurę nutolusi savivaldybė Panevėžio apskrityje, besiribojanti su Latvija. Tai sudaro nepalankias geografines sąlygas pritraukti trūkstamus specialistus ir paslaugų teikėjus. Dažnu atveju skiriant paslaugas vaikams dideli lūkesčiai taikomi individualioms psichologo konsultacijoms, tačiau, vis dar susiduriama su psichologo baime, kuomet psichologo konsultacijos traktuojamos kaip reikalingos tik psichinėmis ligomis sergantiems asmenims, tad jų atsisakoma arba lankoma nemotyvuotai. Taip pat pasitaiko atvejų kai paslaugos paskiriamos, tačiau visa siūloma psichologine pagalba nepasinaudojama – asmuo neateina į konsultaciją, nors vieta rezervuota ir prarandamas konsultacijų laikas, kuris labai svarbus, nes dėl specialistų trūkumo savivaldybėje susidaro eilės, kurios kartais būna ir 1 mėnesio, tad paslaugos nebūna savalaikės. Savivaldybėje tik keletoje ugdymo įstaigų dirba psichologai bent dalies etatu. Atlikus Pagalbos šeimoms ir vaikams paklausos ir pasiūlos Biržų rajono savivaldybėje įvertinimą 2023 m. (toliau – Įvertinimas) pastebėta, kad trūksta specialiojo pedagogo (logopedo, specialiojo pedagogo) konsultacijų 2-4 m. vaikams, kadangi tokio amžiaus vaikams, tik pastebėjus kylančius sunkumus ar sutrikimus, juos lengviausia atitaisyti, išvengiant socialinės atskirties ateityje. Biržų rajono savivaldybės koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų 2024-2027 m. plėtros plane (toliau – Planas) pastebima, kad švietimo pagalbos specialistų rekomenduotų pratybų skaičius neatitinka realiai gaunamų pratybų skaičiaus. Visos šios priežastys sąlygoja, būtinumą ieškoti alternatyvių, inovatyvių paslaugų, kurios atitiktų vaikų ir jaunuolių poreikius. Todėl šiuo projektu siekiama išbandyti skirtingus modelius, terapijas, užsiėmimus, paslaugas ieškant paveikiausių ir labiausiai tinkančių koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų savivaldybės gyventojams, kurios būtų savalaikės ir teikiamos arčiau gyvenamosios vietos. Užsiėmimų ir terapijų įvairovė bei paslaugų teikėjų įvairovė suteiktų galimybę parinkti koordinuotai teikiamas paslaugas, labiausiai atitinkančias vaiko, jaunuolio bei jo įstatyminio atstovo koordinuotai teikiamų paslaugų poreikius. Literatūroje naudojamas terminas „snaigių karta“, apibrėžiantis 1995-2010 m. gimusius asmenis, kuriems priskiriami tam tikri bruožai: iššūkiai sutelkiant dėmesį, informacijos perteklius, stresas ir nerimas, klaidų baimė, drovumas ir savęs nuvertinimas, jautrumas aplinkos dirgikliams, horizontalių santykių siekis. (L. S. Zavodna, T. Falch, 2022) Dabartiniai Biržų rajono savivaldybėje gyvenantys vaikai, paaugliai ir jaunuoliai priklauso šiai kartai, tad reikalingos paslaugos, kurias teikiant atsižvelgiama į „snaigių kartai“ būdingus bruožus. Įvertinimu pastebėta, kad vaikams ir jaunuoliams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, patiriantiems socialinę atskirtį arba riziką ją patirti (toliau SUP turintys vaikai), dažnai būdingi emocijų valdymo sunkumai, sunkumai išreikšiant savo jausmus, valdant stresą ir nerimą, pastebima komunikacijos ir socialinių įgūdžių stoka. Dažnai SUP turintys vaikai susiduria su sunkumais bendraujant, patiria socialinę atskirtį, kūrybiškumo ir problemų sprendimo gebėjimų trūkumą. Kasmet Biržų rajono savivaldybėje daugėja vaikų, turinčių SUP, taip pat vaikų, patiriančių socialinę atskirtį. SUP turinčius vaikus sunku sudominti įprastomis priemonėmis, sunku įtraukti į veiklas, tad tikslinga išbandyti naujus, inovatyvius metodus ir priemones, teikti paslaugas, kurios padėtų vaikams lengviau įveikti atskirtį, socialinių įgūdžių stoką, ugdytis emocinį intelektą, integruotis į įvairias veiklas socialiniame gyvenime. Šiuo projektu siekiama išbandyti skirtingas socialinių-emocinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus, paslaugas, apimančias švietimo pagalbą, psichosocialines paslaugas. Plane pastebimas netolygus prevencinių programų pasiskirstymas Biržų rajono savivaldybės ugdymo įstaigose. Trūksta socialinio emocinio ugdymo programų taikymo. Nepakankamai išplėtotos programos Biržų Kaštonų pagrindinėje mokykloje ir Biržų lopšelyje-darželyje „Drugelis“. Siekiant išplėtoti akredituotų programų taikymą Biržų rajono savivaldybėje ugdant socialinius emocinius įgūdžius Biržų lopšelyje-darželyje „Drugelis“ bus įdiegtos ir taikomos „Antras žingnsis“ ir „Kimochis“ programos, o Biržų Kaštonų pagrindinėje mokykloje – „Lions Quest” programos. SUP turintys vaikai dažnai susiduria ne tik su ugdymo problemomis, tačiau patiria ir socialinių, psichologinių problemų tokių kaip neigiama socialinė sąveika tarp skirtingų gebėjimų vaikų (atstūmimas, patyčios), pykčio protrūkiai, nuolatinis stresas ir pyktis, nerimas, žema savivertė. Biržų rajono savivaldybėje nėra organizuojamos socioemocinių įgūdžių ugdymo veiklos tikslinei grupei, tad šiuo projektu bus organizuojami grupiniai užsiėmimai SUP turintiems vaikams gerinant jų bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžius, gebėjimą prisitaikyti, koreguoti elgesį. Įvertinime išryškėjusios problemos, su kuriomis susiduria vaikai ir jaunuoliai taip pat apima ir psichoemocinės sveikatos ir fiziologines problemos. SUP turintys vaikai susiduria su fizinės sveikatos, emocijų valdymo ir elgesio sunkumais, tai – sumažėjęs fizinis aktyvumas, prasta kūno koordinacija ir lankstumas, kvėpavimo sistemos problemos, emociniai sunkumai – stresas, nerimas, depresija, žemas savivertės jausmas, elgesio problemos – agresyvus ar savęs žalojimo elgesys, sunkumai ar nesugebėjimas efektyviai valdyti emocijų, delinkventinis elgesys, socialinė atskirtis - dažnas vienatvės, socialinės izoliacijos ir įtraukimo į neigiamą socialinę aplinką jausmas. Įvertinime pastebėta, kad siekiant įtraukti vaikus ir jaunuolius sportuoti, tikslinga organizuoti neformalius sporto užsiėmimus. Tad Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras organizuos alternatyvias, tačiau mokslu grįstas praktikas: joga, kvėpavimo užsiėmimai. Taip pat Biržų Kaštonų pagrindinėje mokykloje projekto metu bus išbandytas Lietuvoje dar netaikomas socialinio-emocinio ugdymo per futbolą modelis, kuriuo siekiama apjungti socialinį-emocinį ugdymą su įtraukia fizine veikla. Iššūkiai, su kuriais susiduria SUP turintis vaikas, turi įtakos ir vaiką supančiai aplinkai: bendruomenei, šeimai. Tėvai, globėjai (rūpintojai) daro didelę įtaka vaiko raidoje, ugdyme, socializavimo procese. Siekiant pastiprinti tėvų, globėjų (rūpintojų) gebėjimus atliepti SUP turinčių vaikų poreikius, reikalinga padėti suteikiant žinių apie vaikams iškylančių problemų sprendimo būdus, auklėjimo metodus. Įvertinime pastebėta, kad trūksta inovatyvių paslaugų tėvams. Tėvų, globėjų (rūpintojų) poreikių pilnai neatliepia pozityvios tėvystės kursai, konsultacijos. Į ugdymo įstaigų organizuojamus tėvų susirinkimus susirenka maža dalis tėvų. Pastebimos iš to kylančios problemos, pavyzdžiui, tėvų negebėjimas pastebėti ženklus, signalizuojančius apie vaikų specialiuosius ugdymosi poreikius. Įvertinime pastebėta, kad reikalingi tėvystės įgūdžių mokymai, kurie atlieptų tėvų poreikius, nebūtų oficialūs. Šiuo projektu siekiama išbandyti neformalias, tėvams priimtinesnes informacijos, žinių perdavimo formas. Neformalių tėvystės įgūdžių mokymų idėja kilo atliekant Įvertinimo tyrimą, diskutuojant su ugdymo įstaigų švietimo pagalbos specialistais, vadovais, tarpinstitucinės grupės nariais apie inovatyvius būdus, kurie galėtų veikti Biržų rajono savivaldybėje siekiant suteikti švietimo pagalbą tėvams. Taip pat siekiant stiprinti vaikų ryšį su tėvais, globėjais (rūpintojais) ir padidinti supratimą apie vaikų, paauglių poreikius, bus organizuojami grupinių psichologo užsiėmimų ciklai SUP turintiems vaikams ir jų tėvams, globėjams (rūpintojams). Taip pat bus teikiama švietimo pagalba bendruomenėje. Kadangi svarbus paslaugų teikimas problemų pradžioje, šiame projekte siekiama išbandyti į vaiką orientuoto holistinio požiūrio modelio diegimo elementus vienoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, kurioje mokosi proporcingai didelis skaičius SUP turinčių vaikų, riziką patirti, ar socialinę atskirtį patiriančių vaikų. Diegiant modelį bus apmokyti pedagogus ir švietimo pagalbos specialistai, tėvai, globėjai (rūpintojai). Vizito į Daniją metu pedagogai ir specialistai susipažins su praktiniais modelio įgyvendinimo pavyzdžiais, juos perims ir panaudos ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Tikimasi, kad į vaiką orientuoto holistinio požiūrio modelio elementų diegimas bus prevencija siekiant išvengti arba sumažinti minimalios priežiūros paslaugų ar koordinuotai teikiamų paslaugų poreikį vaikams ateityje. Taip pat modelis – koordinuotai teikiamų paslaugų švietimo pagalbos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoje dalis.