Kretinga pasižymi gausiais želdynais ir žaliomis viešosiomis erdvėmis. Iš jų ryškiausi – Kretingos dvaro parkas su žiemos sodu bei daugybė mažesnių skverų, kurie kartu formuoja vientisą žaliąją sistemą. Šie želdynai atlieka ekologinę, rekreacinę ir estetinę funkcijas, jungdami miesto gamtinę struktūrą su kultūriniu paveldu. Kretingos mieste žaliosios infrastruktūros sistemą sudaro Akmenos (Danės) upės slėnis su pakrančių želdynais ir pėsčiųjų takais, Kretingos dvaro parkas (~23 ha) su Žiemos sodu ir istoriniais tvenkiniais, senamiesčio skverai bei kapinių želdynai. Šios teritorijos sudaro vientisą miesto gamtinį karkasą, kuris jungia rekreacines erdves ir kultūrinį paveldą. Periferinėse miesto dalyse vyrauja individualių namų kvartalai su privačiais želdynais, o centrinėje dalyje didelę dalį užima nepralaidžios dangos – Rotušės aikštės prieigos, Kęstučio, Laisvės ir Savanorių gatvės, kuriose fiksuojamas „karščio salų“ efektas. Remiantis „Kretingos miesto žaliosios infrastruktūros poreikio analitine schema (žemėlapiu)“, parengta pagal Regioninės pažangos priemonės Nr. 02-001-06-08-02 (RE) „Plėtoti žaliąją infrastruktūrą urbanizuotoje aplinkoje“ finansavimo gairių žalinimo planų rengimo metodiką (TAR, 2023-11-03, Nr. 21369), projekte nagrinėjama žalioji infrastruktūra suskirstyta į keturias tankiau apgyvendintas Kretingos miesto „gardeles“, kurių bendras plotas siekia apie 400 ha, bei papildomai ~80 ha išplėstų teritorijų. Schemos duomenimis, visos keturios gardelės atitinka žalinimo kriterijų (gamtinių ir antropogeninių plotų santykis mažesnis nei 1,5), tačiau jų būklė ir želdynų prieinamumas smarkiai skiriasi. Tankiausiai užstatytose miesto dalyse želdynų dalis yra mažiausia, o nepralaidžios dangos sudaro iki 39,4 proc. ploto. Ypač prasta situacija fiksuota trečiojoje gardelėje (Nr. 1309), kur gamtinių dangų dalis sudaro vos 1,3 proc., o santykis tarp gamtinių ir nepralaidžių dangų tesiekia 0,03, todėl ši teritorija laikoma prioritetine žalinimo priemonių įgyvendinimui. Gamtinės teritorijos koncentruojasi aplink Akmenos upės slėnį ir Kretingos dvaro parką , tuo tarpu centrinėse ir tankiau apgyvendintose miesto gardelėse vyrauja nelaidžios dangos, ribotas želdynų kiekis ir silpnos žaliosios jungtys. Analizės duomenys rodo, kad trečioji gardelė (Nr. 1309) išsiskiria itin prasta būkle – gamtinės dangos sudaro vos 1,3 proc. ploto, o vienam gyventojui tenka tik apie 5 m² želdynų, kas yra penkis kartus mažiau nei rekomenduojamas PSO rodiklis. Tokia disproporcija tarp urbanizacijos lygio ir gamtinių elementų kiekio lemia prastesnę mikroklimato kokybę, padidintą karščio salų efektą, triukšmo kaupimąsi bei ribotą poilsio ir rekreacijos galimybių prieinamumą. Tuo pat metu, pirmojoje (Nr. 1208), antrojoje (Nr. 1209) ir ketvirtojoje (Nr. 1310) gardelėse situacija vertintina kaip vidutinė – jose gamtinės dangos sudaro 14–19 proc., tačiau dideli nelaidžių paviršių plotai ir fragmentiškos želdynų jungtys riboja ekosisteminių paslaugų veiksmingumą. Tai rodo, kad net ir teritorijose, kur žaliųjų erdvių kiekis atitinka žalinimo kriterijų, būtina gerinti jų kokybę, pralaidumą ir prieinamumą. Todėl projekto „Kretingos miesto žaliosios infrastruktūros plėtra“ įgyvendinimas yra būtinas siekiant subalansuoti miesto žaliųjų erdvių sistemą, mažinti nelaidžių paviršių dominavimą, pagerinti pėsčiųjų ir gamtinių teritorijų jungtis, bei padidinti žaliosios dangos dalį prioritetinėse – labiausiai urbanizuotose – miesto gardelėse. Šie veiksmai prisidės prie tvaresnio miesto mikroklimato, geresnės gyventojų gyvenimo kokybės ir efektyvesnio prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių. Tuo tarpu apibendrinant demografinę Kretingos rajono savivaldybės situaciją, matyti, kad teritorijoje išlieka nedidelis, tačiau stabilus gyventojų skaičiaus mažėjimas, kurį lemia neigiama natūrali gyventojų kaita ir visuomenės senėjimas. Nors migracijos balansas yra teigiamas ir dalinai kompensuoja gimstamumo mažėjimą, ilgalaikėje perspektyvoje Kretingos rajonas susiduria su demografinės struktūros iššūkiais – mažėjančia darbingo amžiaus gyventojų dalimi ir didėjančiu vyresnio amžiaus asmenų skaičiumi. Šie rodikliai rodo poreikį stiprinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą ir kokybę, užtikrinti prieinamą, saugią bei įvairioms amžiaus grupėms pritaikytą viešąją infrastruktūrą. Planuojama Kretingos miesto žaliosios infrastruktūros plėtra tiesiogiai atliepia šiuos demografinius pokyčius – žaliųjų erdvių ir rekreacinių zonų plėtojimas kuria sveikesnę, socialiai įtraukią ir aplinkai draugišką gyvenamąją aplinką. Projektu „Kretingos miesto žaliosios infrastruktūros plėtra“ siekiama spręsti 2022–2030 m. Klaipėdos regiono plėtros plane identifikuotą 3 problemą „Nepakankamas prisitaikymas prie klimato kaitos ir poveikio jai mažinimas“ bei jos giluminę priežastį 3.1 „Nepakankamai išplėtotos oro ir grunto taršos mažinimo, prevencijos ir stebėsenos priemonės“. Miesto mastu tai reiškia neužtikrintą žaliosios infrastruktūros paslaugų prieinamumą ir kokybę: vyrauja vandeniui nepralaidžios dangos, žaliųjų erdvių tinklas yra fragmentuotas, o ekosisteminės paslaugos – šešėlio ir mikroklimato vėsinimo, lietaus vandens sulaikymo ir infiltracijos, oro kokybės gerinimo, biologinės įvairovės palaikymo – teikiamos ribotai. Esminė problema glūdi urbanizacijos procese, kur pirmenybė tenka kietajai transporto infrastruktūrai ir automobilių susiekimui. Tai lėmė didelę nelaidžių dangų dalį, nepakankamai suplanuotas ir įrengtas medžių augavietes bei pertrauktą žaliųjų jungčių tęstinumą. Normatyvų ir standartų spragos nesukūrė privalomų reikalavimų pralaidžioms dangoms, žaliųjų koridorių vientisumui, pakankamam medžių šaknų tūriui ir gamtiniams lietaus vandens tvarkymo sprendiniams, todėl jie buvo diegiami nenuosekliai. Tankiai užstatytame, brandžiame miesto audinyje erdvinis potencialas naujiems žaliems plotams ir natūralioms infiltracijos zonoms yra ribotas, o gatvėse ir kiemuose susikloję inžineriniai tinklai mažina realias augavietes, apsunkina šaknyno vystymąsi ir silpnina želdinių gyvybingumą. Priežiūros ir duomenų valdymo praktikos nėra pakankamai brandžios: dirvožemis dažnai neparuošiamas, ventiliacija nepakankama, genėjimas netikslus, o lajų dangos, pralaidumo, karščio salų ir lokalių užtvindymo taškų duomenys renkami nenuosekliai, todėl sprendimai priimami fragmentiškai. Situaciją papildo finansiniai ir instituciniai ribojimai — riboti biudžetai ir tarpžinybinės koordinacijos stoka tarp kelių, vandentvarkos, želdynų ir duomenų valdymo funkcijų — apsunkinantys integruotą, ilgalaikį žaliosios infrastruktūros tvarkymą. Pagrindinė projekto suformuluota problema ir jos atsiradimo priežastys – galima apibendrinti kaip Nepakankamas žaliosios infrastruktūros paslaugų prieinamumas ir kokybė Kretingos miesto urbanizuotose teritorijose. Pagrindinės priežastys: Ribotas finansavimas želdynų plėtrai ir priežiūrai (savivaldybės biudžeto lėšų trūkumas); Didelis užstatymo ir gyventojų tankumas; Didelė vandeniui nepralaidžių dangų dalis ir želdynų nusidėvėjimas dėl intensyvaus naudojimo; Viešoji infrastruktūra neužtikrina socialinės sąveikos, poilsio ir bendruomeninių veiklų poreikių (trūksta kokybiškų žaliųjų erdvių). Projekto tikslas: Gerinti gyvenamosios aplinkos kokybę Kretingos miesto urbanizuotose teritorijose, didinant viešųjų erdvių patrauklumą, prieinamumą ir funkcionalumą. Projekto įgyvendinimas sudarys sąlygas pagerinti viešųjų erdvių kokybę, želdinimą ir prieinamumą Kretingos miesto tikslinėse urbanizuotose teritorijose (F. Janušio g., Kęstučio g. 2–22, Kęstučio g. 5–7–9, Laisvės g. 4–8, Žalioji g. 13, Savanorių g. atkarpa, Vytauto g. atkarpa). Įgyvendinus projektą, žaliąja ir rekreacine infrastruktūra naudotis bus patogiau, saugiau ir universaliau – sprendiniai geriau atitiks įvairaus amžiaus gyventojų lūkesčius, ypač pėsčiųjų ir riboto judumo asmenų. Projektas prisideda prie Kretingos rajono savivaldybės 2021–2030 m. strateginio plėtros plano, patvirtinto 2021-12-22 sprendimu Nr. T2-339, kryptimi – 2 plėtros sritimi „Tvarus, tolygus ir efektyvus Kretingos rajono vystymas“, 2.1 tikslu „Užtikrinti savivaldybės teritorijos tolygų ir tvarų vystymą“, 2.1.4 uždaviniu „Didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą“ ir priemonės 2.1.4.1 „Viešosios infrastruktūros pritaikymas vietos bendruomenės poreikiams“ įgyvendinimu. Taip pat, projektas prisideda prie Kretingos rajono savivaldybės 2025–2027 m. strateginio veiklos plano (patvirtinto 2025-01-30 sprendimu Nr. T2-1) kaip 4 Strateginio planavimo ir investicijų programos dalis, atliepianti uždavinį 3.1.6 „Didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą“ ir priemonę 3.1.6.5 „Kretingos miesto žaliosios infrastruktūros plėtra“. Projektas įgyvendinamas vadovaujantis regioninės pažangos priemonės Nr. 02-001-06-08-02-(RE) „Plėtoti žaliąją infrastruktūrą urbanizuotoje aplinkoje“ finansavimo gairėmis bei aktualiais nacionaliniais ir ES teisės aktais, reglamentuojančiais žaliosios infrastruktūros kūrimą, darnios plėtros ir universalaus dizaino principų taikymą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (2005 m. birželio 21 d. įstatymas Nr. X-258), projektas nepriskiriamas prie veiklų, kurioms privalomas poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl PAV atlikimo, todėl šie procesai nėra taikomi. Įgyvendinus projektą, žemės ir infrastruktūros nuosavybės teisės nesikeis – turtas išliks Lietuvos Respublikos nuosavybe, o jo priežiūros, valdymo ir naudojimo teisės priklausys Kretingos rajono savivaldybei. Projekte nenumatyta projekto veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darniam vystymuisi, atsižvelgiant į SESV 11 straipsnį, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimą, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą. Projektas neturi neigiamo poveikio lygių galimybių ir nediskriminavimo HP, įskaitant prieinamumo visiems reikalavimą.