PROBLEMA IR JOS AKTUALUMAS. Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras siekdamas stiprinti Pakruojo miesto gyventojų ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą ir mažinti socialinę atskirtį Pakruojo rajone inicijavo projektą ir pakvietė įsitraukti įstaigas, kurių turimos kompetencijos prisidės prie šios srities stiprinimo. Projektas įgyvendinamas pagal Pakruojo miesto vietos veiklos grupės vietos plėtros strategijos „Pakruojo miesto 2023-2029 m. vietos plėtros strategija", 1 tikslą. „Skatinti Pakruojo miesto gyventojų aktyvią įtrauktį į bendruomenę, užtikrinant socialinių ir sociokultūrinių paslaugų teikimą bei didinti gyventojų įsidarbinimo galimybes, skatinant jų verslumą, verslo ir socialinio verslo kūrimą“; 1.1. uždavinį. „Gerinti socialinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, teikiant gyventojų poreikius tenkinančias, socialinės integracijos paslaugas“; 1.1.2. veiksmą. „Teikti sociokultūrines paslaugas, skirtas tikslinės grupės socialinės įtraukties didinimui, savitarpio pagalbos, gebėjimų reaguoti ekstremali ų situacijų atveju ugdymui ir kt. Pakruojo miesto gyventojams“. Projekte įgyvendinama Aprašo 2.1.1. punkte numatyta veikla 2.1.1.3. socialinę atskirtį patiriančių gyventojų socialinių ryšių bendruomenėje stiprinimas (renginių, užsiėmimų organizavimas, vykdymas ir (ar) kita). Pakruojo rajono savivaldybės 2023–2029 metų vietos plėtros strategija orientuota į socialiai pažeidžiamų, socialinę riziką (atskirtį) patiriančių asmenų socialinės įtraukties didinimą, sutelkiant vietos bendruomenes, verslo ir vietos valdžios ryšius. Pakruojo mieste, kaip ir daugelyje mažesnių Lietuvos savivaldybių, išlieka aktualios socialinės atskirties, nepakankamos socialinės įtraukties, silpnų bendruomeninių ryšių bei ribotų gyventojų gebėjimų reaguoti ekstremaliose situacijose problemos, kurios ypač paveikia socialiai pažeidžiamas gyventojų grupes (vyresnio amžiaus asmenis, asmenis su negalia, mažas pajamas gaunančius asmenis, vienišus gyventojus, daugiavaikes šeimas ir kt.). Remiantis Oficialiosios statistikos portalo ir Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvoje apie ketvirtadalis gyventojų (apie 24–25 proc.) gyvena skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje, o regionuose šis rodiklis yra didesnis (29,4 proc.) nei šalies vidurkis. Socialinė atskirtis pasireiškia ne tik pajamų trūkumu, bet ir ribotu dalyvavimu socialiniame, kultūriniame ir bendruomeniniame gyvenime, menkais socialiniais ryšiais, informacijos ir paslaugų neprieinamumu. Pakruojo miesto kontekste ši problema dar labiau išryškėja dėl ribotos sociokultūrinių paslaugų pasiūlos, orientuotos į tikslines grupes, bei nepakankamo paslaugų prieinamumo ar jų pritaikymo individualiems gyventojų poreikiams. Kita reikšminga problema – nepakankamai išvystyta savitarpio pagalbos sistema ir silpnas bendruomeniškumas. Dalis miesto gyventojų stokoja socialinių ryšių, pasitikėjimo, bendradarbiavimo įgūdžių, o tai mažina jų galimybes gauti pagalbą kasdienėse ar krizinėse situacijose. Trūksta struktūruotų iniciatyvų, kurios skatintų tarpusavio pagalbą, savanorišką įsitraukimą ir aktyvų dalyvavimą bendruomenės gyvenime. Taip pat identifikuojama problema – nepakankami gyventojų gebėjimai reaguoti ekstremaliose situacijose (stichinių nelaimių, krizių, ekstremalių įvykių atveju). Pažeidžiamos tikslinės grupės dažnai neturi reikiamų žinių, įgūdžių ar informacijos, kaip elgtis ekstremalių situacijų metu, kur kreiptis pagalbos, kaip pasirūpinti savimi ir kitais. Šią problemą gilina informacijos trūkumas, nepakankamas praktinių mokymų skaičius ir silpnas bendruomeninis pasirengimas. Minėtos problemos siejasi su paslaugų prieinamumo ir kokybės trūkumu: sociokultūrinės, bendruomeninės ir gebėjimų ugdymo paslaugos ne visada atitinka tikslinių grupių poreikius, nėra pakankamai kompleksiškos, jų teikimas fragmentiškas, o paslaugų gavėjų įtrauktis – ribota. Jeigu nurodytos problemos nebūtų sprendžiamos, tikėtinos neigiamos pasekmės: didėjanti socialinė atskirtis, stiprėjantis vienišumo jausmas, mažėjantis bendruomenės atsparumas krizėms, didesnė socialinė ir ekonominė našta savivaldybei ilgalaikėje perspektyvoje. Socialiai pažeidžiami gyventojai liktų nepakankamai įtraukti į visuomeninį gyvenimą, o jų gebėjimas savarankiškai spręsti kasdienes ir ekstremalias situacijas išliktų ribotas. Investicijos į šį projektą yra tikslingos, nes projektu kuriamos ir teikiamos prevencinės, įtraukios ir ilgalaikę naudą kuriančios paslaugos, kurios mažina socialinės atskirties riziką, stiprina socialinius ryšius ir didina bendruomenės atsparumą. Projektas sprendžia rinkos netolygumus, susijusius su nepakankamu sociokultūrinių ir bendruomeninių paslaugų prieinamumu tikslinėms grupėms, kurių poreikiai dažnai nėra patrauklūs komercinių paslaugų teikėjams. Problemos sprendimo būdas – sociokultūrinių, savitarpio pagalbos ir gebėjimų ugdymo paslaugų teikimas Pakruojo miesto gyventojams, orientuojantis į tikslinių grupių poreikius, aktyvų dalyvavimą ir įgalinimą. Projekto siekiami rezultatai: padidėjusi socialinė įtrauktis, sustiprėję bendruomeniniai ryšiai, išaugę gyventojų gebėjimai reaguoti ekstremaliose situacijose, pagerėjusi paslaugų prieinamumo ir kokybės situacija. Atitiktis horizontaliesiems principams (HP) Projektas tiesiogiai prisideda prie darnios plėtros principo įgyvendinimo, nes stiprina socialinį tvarumą ir bendruomenės atsparumą, nedarydamas reikšmingos žalos aplinkai. Projektas atitinka lygių galimybių ir nediskriminavimo principus, užtikrinant, kad paslaugos būtų prieinamos visiems, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, negalios, socialinės padėties ar kitų požymių. Veiklos bus pritaikytos asmenims su judėjimo, regos, klausos ar kitomis negaliomis, užtikrinant informacijos ir fizinės aplinkos prieinamumą. Projektas atsižvelgia į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, skatindamas neįgaliųjų socialinę įtrauktį, savarankiškumą ir aktyvų dalyvavimą bendruomenėje. Taip pat prisidedama prie moterų ekonominio ir socialinio įgalinimo, sudarant sąlygas lygiaverčiam dalyvavimui projekto veiklose. Inovatyvumo aspektas pasireiškia taikant kūrybiškus sociokultūrinių paslaugų teikimo modelius, integruojant tarpinstitucinį bendradarbiavimą, naujus darbo su bendruomene metodus ir neformalaus ugdymo formas. Projektas atitinka PFSA / RPPl ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatas, o horizontalieji principai integruojami į projekto tikslą, tikslinę grupę, veiklas ir siekiamus rezultatus. Atitiktis ES Baltijos jūros regiono strategijai (ES BJRS) Projektas prisideda prie ES Baltijos jūros regiono strategijos tikslo „padidinti gerovę“, nes orientuotas į socialinės įtraukties didinimą, bendruomenių stiprinimą, sociokultūrinių paslaugų plėtrą ir gyventojų gebėjimų ugdymą. Projekto veiklos atitinka ES BJRS veiksmų plane numatytas socialinės gerovės, bendruomenių atsparumo ir žmogiškojo kapitalo stiprinimo kryptis. Tiesioginis tarptautinis bendradarbiavimas projekte nenumatomas, tačiau veiklos atitinka regioniniu mastu taikomus gerosios praktikos principus. Projektu bus sprendžiamos šios pagrindinės problemos, šalinant ar mažinant jų atsiradimo priežastis: socialinė atskirtis – mažinama per tikslines sociokultūrines ir įtraukias veiklas; silpna savitarpio pagalba – stiprinama per bendruomenines iniciatyvas ir gyventojų įgalinimą; nepakankamas pasirengimas ekstremalioms situacijoms – sprendžiamas per stovyklose vykdomus mokymus ir praktinių gebėjimų ugdymą; paslaugų prieinamumo ir kokybės trūkumas – sprendžiamas kuriant poreikius atitinkančias, kompleksines paslaugas vietos lygmeniu.