Vilniaus miesto tikslinėje teritorijoje gyvenantis ir socialinę atskirtį patiriantis jaunimas (14–29 m.) susiduria su silpnais socialiniais ryšiais, stigma, nestabiliomis gyvenimo sąlygomis ir ribotu pasitikėjimu institucijomis, todėl jų įsitraukimas į bendruomeninį ir kultūrinį gyvenimą yra žemas, o prevencinių „saugaus balso“ kanalų (kur galima saugiai išreikšti patirtis, gauti palaikymą, kurti ryšius) trūksta. Pagrindinė problema - socialinė atskirtis ir žemas jaunimo kultūrinis dalyvavimas, emocinės gerovės ir integracijos stygius, pasitikėjimo institucijomis trūkumas bei riboti institucijų resursai kurti įtraukias, inovatyvias programas. Artscape savo veiklą apibrėžia kaip įtraukties strategijų kūrimą per profesionalų meną, kuriant erdves pažeidžiamoms ir mažiau galimybių turinčioms grupėms – tai tiesiogiai atitinka prevencinės sociokultūrinės integracijos poreikį. EVRK 85.59 – Kitas, niekur kitur nepriskirtas švietimas 2) Kodėl problema aktuali būtent Vilniuje (socialinės rizikos kontekstas) Vilniaus miesto savivaldybės 2024 m. socialinių paslaugų plane fiksuojama, kad 2023 m. socialinę riziką patiriantiems suaugusiems asmenims buvo suteikta 31 337 apgyvendinimo nakvynės namuose ir laikino apnakvindinimo įstaigose paslaugų, o 2022 m. – 31 560. Tai rodo nuolatinį pažeidžiamumo mastą ir didelį socialinių krizių „srautą“ mieste. Svarbu pabrėžti: nors šie skaičiai apima suaugusius, jie tiesiogiai susiję su jaunimo situacija, nes jaunimas iš šių aplinkų (krizių, priklausomybių, smurto, benamystės, socialinės rizikos) dažnai ateina su pertrauktomis socialinėmis trajektorijomis – nutrūksta mokymasis, silpnėja ryšiai, didėja izoliacija, mažėja pasitikėjimas pagalbos sistema. Papildomai Vilniaus savivaldybė apibrėžia laikino apnakvindinimo paslaugą kaip skirtą asmenims krizėje (benamystė, piktnaudžiavimas medžiagomis, smurtas ir pan.), kai nesuteikus paslaugos kyla grėsmė sveikatai ar gyvybei – tai parodo, kad mieste egzistuoja nuolatinė aukštos rizikos grupė, kuriai būtinos ir prevencinės priemonės, ne tik reagavimas į krizę. 3) Rizikų „fonas“: smurtas, išnaudojimas, nesaugumas Socialinės atskirties kontekste ypač svarbus saugumo aspektas. Lietuvos policijos ir žmogaus teisių stebėsenos duomenimis, 2024 m. policijoje registruota 54 602 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje, o 2023 m. – 54 102. Tai rodo, kad smurto rizika yra sisteminė ir paliečia didelę visuomenės dalį (taip pat ir jaunimą šeimose). Prekybos žmonėmis tema taip pat yra aktuali pažeidžiamoms grupėms – Vidaus reikalų ministerija kasmet skelbia oficialias situacijos apžvalgas (2023 m., 2024 m.), kurios naudojamos nacionaliniam stebėjimui ir prevencijai. Šis kontekstas pagrindžia, kodėl projekte turi būti akcentuojama prevencija ir saugios įtraukties priemonės: jauni žmonės turi gauti ne tik pagalbą „po įvykio“, bet ir aplinką, kuri mažina izoliaciją bei riziką pakartotinai patekti į smurto ar išnaudojimo ciklus. 4) Jaunimo socialinės atskirties ir „atsijungimo“ nuo sistemų rodikliai (NEET) Kaip viena tikslinių grupių aiškiai įvardijamas NEET jaunimas. Eurostat analizėje pažymima, kad Lietuva išsiskiria aukštesniais NEET rodikliais (15–29 m.), o vienoje iš analizuojamų grupių (pagal išsilavinimo lygį) Lietuvai nurodomas net 17,9 % NEET rodiklis (aukščiausias tarp minimų šalių). Statistikos departamento „Lietuvos jaunimo“ skiltyje taip pat atskirai stebimas NEET rodiklis, kaip viena pagrindinių jaunimo padėties dimensijų. Nedalyvavimą darbo rinkoje ar švietime – praktikoje tai dažnai susiję su: • nutrūkusiomis socialinėmis jungtimis, • prastesne emocine savijauta, • silpnesniu pasitikėjimu institucijomis, • didesne rizika įsitraukti į priklausomybes ar nusikalstamą elgesį. Tai tiesiogiai pagrindžia prevencinių, įtraukių, motyvuojančių priemonių poreikį. 5) Tyrimų duomenys apie paauglių rizikas (prevencijos pagrindimas) Kadangi tikslinė amžiaus grupė prasideda nuo 14 m., svarbu remtis paauglių elgesio tyrimais, rodančiais rizikų paplitimą ir prevencijos būtinybę. NTAKD paskelbtoje nacionalinėje ESPAD 2024 ataskaitoje (15–16 m. moksleiviai) pateikiami konkretūs rodikliai: • kanapes bent kartą gyvenime vartojo 11,6 % apklaustųjų; taip pat nurodoma, kad per pastaruosius 12 mėn. – 8,4 %, per pastarąsias 30 dienų – 3,7 %. • 74,2 % moksleivių visiškai arba iš dalies sutiko, kad socialiniuose tinkluose praleidžia per daug laiko; taip pat daliai jaunuolių fiksuojamas emocinis diskomfortas, kai jie negali būti socialiniuose tinkluose. • apie lošimų keliamas problemas ataskaita pateikia ir rizikos požymius (pvz., poreikis lažintis iš vis didesnių sumų, melavimas artimiesiems dėl lošimo). Šie duomenys aiškiai rodo, kad vien informavimo nepakanka – reikalingos prevencinės, įtraukios priemonės, kurios stiprina savireguliaciją, socialinius ryšius, kritinį mąstymą, emocinę gerovę ir priklausomybių rizikos mažinimą. 6) Sisteminė spraga: trūksta prevencinių sociokultūrinių priemonių, kurios „pasiektų“ jaunimą Nors Vilniuje teikiama daug socialinių paslaugų, pats savivaldybės planas įvardija, kad socialinių paslaugų poreikio nepatenkinimą lemia finansinių išteklių trūkumas, infrastruktūros ir paslaugų teikėjų stoka – tai reiškia, kad prevencinės ir įtraukios priemonės dažnai lieka nepakankamai išvystytos arba nevienodai pasiekiamos. Institucijoms trūksta vidinių kompetencijų ir resursų kurti inovatyvias įtraukias programas, todėl reikalingas išorinis aukštos kompetencijos partneris. Būtent čia atsiranda projekto logika: „Kūrybinės misijos“ kaip mobili sociokultūrinė paslauga, kuri: • kuria psichoemocinės gerovės ir socialinių ryšių stiprinimą, • yra pritaikoma tikslinėms grupėms ir vietos kontekstui, • veikia kaip prevencinė priemonė (įtrauktis → mažiau izoliacijos → mažesnė rizika). Artscape patirtis ir kryptis – įtrauktis per meną, darbas su mažiau galimybių turinčiomis grupėmis – pagrindžia, kad pasirinkta intervencija yra ne atsitiktinė, o paremta organizacijos kompetencija ir praktika. 1. Problemos atitiktis VPS identifikuotoms problemoms Vilniaus miesto tikslinės teritorijos 2023–2027 m. VPS analizėje išskiriamos šios esminės problemos: 1.1. Jaunimo skurdas ir socialinė atskirtis Strategijoje aiškiai įvardijama, kad viena iš tikslinių grupių yra skurdą ir socialinę atskirtį patiriantis jaunimas Tikslinėje teritorijoje gyvena apie 130 tūkst. gyventojų, iš jų reikšmingą dalį sudaro 14–29 m. jaunimas Dalis šių jaunų žmonių: • naudojasi nakvynės namų, savarankiško gyvenimo ar krizių centrų paslaugomis, • patiria priklausomybių, smurto ar benamystės riziką, • yra socialinės rizikos situacijoje. 1.2. Jaunimo nedarbas ir nedalyvavimas (NEET) VPS analizėje nurodoma, kad jaunimo nedarbo ir nedalyvavimo švietime ar darbo rinkoje problema išlieka aktuali. Socialinė atskirtis šiame amžiaus tarpsnyje turi ilgalaikį poveikį – formuojasi žemas savarankiškumas, priklausomybė nuo socialinių paslaugų. 1.3. Jaunimo nusikalstamumas ir rizikingas elgesys VPS analizėje fiksuojamas jaunimo nusikalstamumo lygis bei rizikos veiksniai. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo augimo tendencijos rodo didėjančią prevencinių intervencijų svarbą. 1.4. Jaunimo psichinė sveikata Strategijoje pabrėžiama, kad jaunimo psichikos sveikatos problemos didėja. Paslaugų prieinamumas yra ribotas, ypač žemo slenksčio, neformalių, įtraukiančių veiklų. 2. Problemos mastas Problema yra sisteminė ir kompleksinė, nes: • socialinė atskirtis apima kelias rizikos grupes vienu metu (priklausomybės, smurtas, benamystė, išėjimas iš įkalinimo įstaigų), • didėja psichoaktyvių medžiagų vartojimo rodikliai • jaunimo psichinės sveikatos sunkumai tampa vis dažnesni • socialinės paslaugos dažnai orientuotos į krizių valdymą, o ne į ankstyvą prevenciją. Tai reiškia, kad be prevencinių, įtraukių priemonių jauni žmonės rizikuoja likti ilgalaikėje socialinėje atskirtyje. Įgyvendinant poveikį kuriančias socialinio verslo veiklas iš reinvestuoto pelno Vilniaus miesto tikslinėje teritorijoje, bus įgyvendinti 2–3 kūrybinių užsiėmimų ciklai socialinių paslaugų įstaigose ar bendruomeninėse erdvėse. Kiekvieną ciklą sudarys struktūruoti kūrybiniai užsiėmimai (apie 5 reguliarias sesijas), todėl iš viso bus suorganizuota ne mažiau kaip 10–15 užsiėmimų. Į veiklas bus įtraukti apie 40–50 tikslinės grupės dalyvių. Ne mažiau kaip 60 % dalyvių reguliariai dalyvaus ir užbaigs pilną kūrybinį ciklą. Tikslinė grupė bus įtraukta į mažiausiai tris finansuojamų veiklų tipus: 1. kūrybinių užsiėmimų ciklą, 2. refleksijos ir įgūdžių stiprinimo sesijas, 3. bendruomeninį pristatymą / viešą peržiūrą, 4. papildomai – individualias ar mažų grupių kūrybines konsultacijas pagal poreikį. Bus sukurti 6–9 kūrybiniai rezultatų vienetai (garso, vaizdo ar kitos kūrybinės formos) ir surengti 2–3 atviri bendruomeniniai pristatymai. Įgyvendinime dalyvaus 2–3 partnerinės organizacijos. Projektas atitinka Vilniaus miesto 2023–2029 m. vietos plėtros strategijos 1.3 uždavinį ir 1.3.2 veiksmą, nes juo kuriamas ir plečiamas socialinis verslas, įsigyjant būtinas priemones jo veiklai vykdyti: • elektrinį automobilį, reikalingą mobiliai paslaugai teikti ir įrangai transportuoti; • garso, vaizdo ir IT įrangą, reikalingą „Kūrybinių misijų“ paslaugoms vykdyti; • komunikacijos priemones, būtinas paslaugų pardavimui, klientų pasiekimui ir socialinio poveikio viešinimui. Projektu planuojama plėtoti socialinio verslo modelį „Kūrybinės misijos“, kai rinkoje teikiamos mobilios sociokultūrinės paslaugos generuoja pajamas, o gautas pelnas reinvestuojamas į socialinį poveikį – socialinę atskirtį patiriančio 14–29 m. jaunimo įtrauktį Vilniaus miesto tikslinėje teritorijoje. Šios investicijos sudarys sąlygas sukurti naują darbo vietą socialiniame versle, teikti rinkoje parduodamas paslaugas ir užtikrinti tvarų socialinio poveikio kūrimą. Projektas neapsiriboja vienkartinėmis veiklomis – jis kuria ilgalaikį, pajamas generuojantį modelį, kuris prisideda prie socialinio verslo plėtros.