Susietojo projekto pavadinimas "Smart BIOrefineries for REnewable Fuels, INnovative Materials, and Energy Integration, BioRefine (liet. Išmaniosios perdirbimo gamyklos biodegalams, pažangioms medžiagoms ir energijos integracijai", Nr. 101235014. Paraiška galutiniame programos „Europos horizontas“ paraiškų vertinime pripažinta finansuotina, tačiau Europos Komisijos finansavimo negavo dėl lėšų trūkumo. Projektu sprendžiama problema: Europos Žiedinės ekonomikos veiksmų plane (taip pat REPowerEU, Fit 55), kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos, įtvirtintos iniciatyvos modernizuoti ir pertvarkyti bendrijos ekonomiką kartu apsaugant aplinką. 2024 m. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino LR energetikos ministerijos parengtą atnaujintą „Nacionalinę energetikos nepriklausomybės strategiją 2050“ (NENS 2050), kuri yra taip pat labai ambicinga: užtikrinti, kad Lietuvoje būtų pagaminama tiek energijos išteklių, kiek jų suvartojama, ir iki 2050 m. energetikos sektorius taptų visiškai neutraliu klimatui. Strategija padėjo pagrindus esminiam lūžiui energetikoje – perėjimui nuo iškastinio kuro, kurio deginimas išskiria anglies dioksidą, prie švarių ir atsinaujinančių energijos šaltinių ir technologijų. Vienas iš NENS 2050 iššūkių siekiant energetinės ir technologinės pažangos – Lietuva iš energijos išteklių ir technologijas importuojančios šalies turi tapti energiją ir technologijas kuriančia ir ją (jas) eksportuojančia šalimi. Šie siekiai taip pat atliepti ir Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“: pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą. Projekto poreikis: Lietuvos energetikos instituto (LEI) siūlomas projektas įsigyti mokslinę įrangą prisideda prie išvardintų ilgalaikių strateginių ES (Žaliasis kursas, REPowerEU, Fit 55), NENS 2050 ir Lietuva 2030 tikslų, o sėkmingai įgyvendinus suteiks sąlygas kurti naujas aukštos pridėtinės vertės technologijas ir produktus energetikos ir aplinkosaugos srityse, sėkmingiau dalyvauti EK mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontas“, teikti kokybiškesnes mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) paslaugas verslo ir viešojo sektoriaus subjektams bei išplėsti vykdomas MTEP tyrimų kryptis. Kitas svarbus aspektas yra aukštos kvalifikacijos specialistų (mokslo daktarų, inžinierių) rengimas pramonei ir akademinei benduomenei, kuris taip pat padidintų šių specialistų kompetenciją bei suteiktų galimybę susipažinti jauniesiems tyrėjams ir studentams su vykdomais naujausiais MTEP tyrimais naudojant pažangiausią įrangą. Todėl galima teigti, kad ES struktūrinių fondų (EGADP) ir Lietuvos biudžeto lėšų investavimas į šį projektą yra tikslingas Lietuvos ir ES darnios, konkurencingos bei nepriklausomos energetikos prioritetų vykdymas. Dabar turimi maitinimo šaltiniai, aukštos temperatūros plazmai generuoti, neleidžia kurti mobilių plazminio dujinimo sistemų (decentralizuotai energijos gamybai), nes nėra galimybių jų transportuoti dėl gabaritų, amžiaus ir šių sistemų kompleksiškumo (elektros srovės lygintuvai atskiri, įtampos transformatoriai atskiri ir pan.). Taip pat trūksta ir analitinės įrangos, kaip spektrometrai ir kameros, sukurtai plazmai charakterizuoti ir analizuoti, kad geriau suprasti vykstančius fiziko-cheminius procesus, cheminių reakcijų kinetiką, dominuojančias plazmos daleles ir kt. Siekiami rezultatai: Projekto metu, planuojant įsigyti naują mokslinę įrangą, būtų siekiama: • Įsigyti naują maitinimo šaltinį, skirtą terminės plazmos generavimui; • Įsigyti naują optinę emisinę sprektrometrinę sistemą gautos terminės plazmos sudėties charakterizavimui; • Įsigyti naują greitų vaizdų fiksavimo kamerą plazmos fakelo diagnostikai. Siekiami rezultatai ilguoju laikotarpiu jau įsigijus įrangą: • Kurti naujos kartos pažangius ir inovatyvius mobilius plazminius dujinimo reaktorius, skirtus atliekoms į energiją/chemikalus/biodegalus (angl. Waste-to-X ir Power-to-X); • Pagilinti MTEP žinias apie plazmos fizikos ir plazmocheminių reakcijų metu vykstančius procesus, jų kinetiką ir įtaką dujinimo procesų efektyvumui ir ekonomiškumui; • Rengti aukštos kvalifikacijos specialistus šalies pramonei ir akademinei/mokslo bendruomenei. Atitiktis horizontaliesiems principams: Siūlomas projektas tiesiogiai ar netiesiogiai atitinka horizontaliuosius principus, ypač inovatyvumo (kūrybingumo) principą, nes įsigijus naują mokslinę įrangą, ji leistų kurti ir diegti naujus ir inovatyvius mobilius plazminio dujinimo reaktorius decentralizuotai energijos gamybai, pagilinti MTEP žinias apie plazmos srauto charakteristikas (dominuojančios dalelės, jų koncentraciją, srauto temperatūra), plazmocheminių reakcijų metu vykstančius procesus, jų kinetiką ir įtaką dujinimo proceso efektyvumui ir ekonomiškumui, taikymą aplinkosaugoje ir kt. Taip pat būtų užtikrintas ir prieinamumo visiems principas, nes jaunieji tyrėjai, inžinieriai ir studentai, nepriklausomai nuo jų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kt., turėtų galimybę tiesiogiai susipažinti (mokymų, eksperimentų metu) su turima įranga ir aukšto technologinio parengties lygio eksperimentiniais stendais, kur ši įranga būtų naudojama. Atitiktis 2009 m. spalio 30 d. Europos Vadovų Tarybos išvadomis Nr. 15265/09 patvirtintai Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijai, atnaujintai Europos Komisijos 2012 m. kovo 23 d. komunikatu Nr. COM (2012) 128, (toliau – ES BJRS). Planuojamo projekto tema atitinka keletą iš ES BJRS tikslų „apsaugoti jūrą“ ir „sujungti regioną“, nes, įsigijus naują mokslinę įrangą, leistų kurti ir tirti aplinkai draugiškesnes inovatyvias termochemines atliekų konversijos į biodegalus ar chemikalus gamybos technologijas bei produktus. Pavyzdžiui, taikant plazmines technologijas konvertuojant atliekas (komunalines, agro, miško biomasę ir kt.) ar pramonės dujinius išmetalus (dūmus: N2, CO2, NOx) į aukštesnės pridėtinės vertės produktus, kaip sintetinis amoniakas ar metanolis (angl. Waste-to-X ir Power-to-X koncepcijos). Sintetinis amoniakas ar metanolis gali būti naudojami laivyboje kaip aplinkai draugiškesnis kuras laivams mažinant jūros užterštumą ir ŠESD emisijas. Sintetinis amoniakas, gautas sujungiant iš pramonės dujinių išmetalų paimtą azoto ir elektrolizės būdu gauto žaliojo vandenilio molekules, gali būti puikus pakaitalas mineralinėms azoto trąšoms žemės ūkyje, dėl kurio veiklos azoto junginių perteklius patenka į vandens telkinius sukeldamas neigiamą eutrofikacijos reiškinį. Galiausiai, iš upių, kanalų, ežerų ir kitų vandens telkinių, visos šios medžiagos patenka į Kuršių marias ir Baltijos jūrą, kuri yra viena labiausiai užterštų ir eutrofikuotų jūrų pasaulyje.