Atviras ir aukšto lygio tarptautinis mokslas yra visos Europos, o tuo pačiu ir kiekvienos mokslo ir studijų institucijos siekis, kuriam užtikrinti būtina aiški, į tarptautiškumą orientuota mokslo ir studijų institucijos strategija. EMTE veiksmas Nr. 9 nurodo: - Toliau plėtoti tarptautinio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, kaip išdėstyta Tarybos išvadose „Pasaulinis požiūris į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Europos tarptautinio bendradarbiavimo kintančiame pasaulyje strategija“, vertybes ir principus, kurios turi būti propaguojamos daugiašaliuose dialoguose su šalimis partnerėmis ir tarptautiniuose forumuose; - Pradėti vieną bandomąją iniciatyvą dėl Europos komandos principo, skirtą konkrečiam pasaulio regionui ir (arba) temai; - Parengti Europos mokslo diplomatijos darbotvarkę; - Skatinti suderintą bendrą požiūrį į dalyvavimą daugiašalėse iniciatyvose. Siekiant prisidėti prie EMTE veiksmo Nr. 9 įgyvendinimo, kiekvienoje šalies mokslo ir studijų institucijoje turi būti efektyviau plėtojamas tarptautinis mokslas, o tuo pačiu būtina sukurti į tarptautiškumą orientuotą institucijos valdymo sistemą, kurioje būtų atliepti visų mokslininkų poreikiai ir galimybės aukšto lygio mokslinių tyrimų vykdymui bei atviro mokslo plėtojimui. Vieni iš pagrindinių Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) strateginių tikslų yra aukšto lygio mokslinių tyrimų plėtra ir tarptautiškumo didinimas. Per pastaruosius keletą metų sistemingai buvo kuriamos į tarptautiškumo stiprinimą orientuotos priemonės, tokios kaip vidinė stažuočių užsienio mokslo ir studijų institucijose programa, tarptautinių projektų paraiškų rengimo skatinimo fondas, studentų praktikų programa ir kt. Šiam tikslui kasmet nukreipiama dalis LAMMC gaunamo finansavimo. Tiek šių veiksmų, tiek visos strategijos pagalba per penkerius metus LAMMC pavyko pasiekti ženklų proveržį ir 2023 m. šalyje vykusio tarptautinio mokslo ir studijų institucijų vertinimo metu būti pripažintais tarptautinio lygio mokslo ir studijų institucija. Nepaisant to, matome, kad kaip šalis ir kaip institucija vis dar atsiliekame nuo mūsų kolegų užsienio šalyse teikiant Europos Horizontas bei kitų tarptautinių programų projektų paraiškas, perduodant technologijas, kuriant ir registruojant patentuojamus produktus, įgyvendinant atvirojo mokslo nuostatas. Atsižvelgiant į tai, manome, kad būtina stiprinti kiekvienos mokslo ir studijų institucijos, tame tarpe ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, administracijos ir lyderiaujančių mokslininkų kompetencijas tarptautiškumo plėtojimo srityje bei parengti aiškią, į tarptautiškumą ir atviro mokslo skatinimą orientuotą Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro strategiją. Praktika rodo, kad vienas efektyviausių būdų stiprinti abipusiškumu grindžiamą tarptautinį bendradarbiavimą yra gerosios praktikos perėmimas iš institucijų, kurios yra ženkliai pažengusios šioje srityje. Išanalizavus Europos šalių mokslo ir studijų institucijų pasiekimus žemės ūkio mokslų srityje buvo identifikuotos šalys ir institucijos, kurių praktika bei gerosios patirties perėmimas, tikėtina, būtų svarus pagrindas LAMMC tarptautiškumo stiprinimo strategijos parengimui: ⎼ Tartu universitetas (Estija) - lyderiaujanti tarptautinių projektų paraiškų teikimo bei projektų įgyvendinimo institucija Baltijos šalyse; ⎼ LUKE (Suomija). Ši institucija, kaip ir LAMMC, buvo reorganizuota sujungiant kelias Suomijos mokslo ir studijų institucijas. LUKE mokslininkai yra tarp lyderiaujančių Šiaurės Europoje; ⎼ VTT (Suomija) - viena iš lyderiaujančių institucijų Europoje technologijų perdavimo srityje. Manome, kad siekiant institucinio mokslinių tyrimų tarptautiškumo stiprinimo turi būti pasitelkiama ne tik mokslo bendruomenė, bet ir ženkliai stiprinamas mokslo – verslo bendradarbiavimas, ypač su perspektyviomis užsienio kompanijomis; ⎼ Julius Kühn Institute (JKI) (Vokietija) - tematikos yra artimos LAMMC vykdomiems moksliniams tyrimams, svarbu stiprinti bendrą žemės ūkio mokslinių tyrimų valdymą, jų integraciją tarptautiniu lygmeniu; ⎼ Wageningen universitetas (Nyderlandai) - viena pasaulyje lyderiaujančių institucijų žemės ūkio mokslo srities mokslinių tyrimų srityje, turinti ne tik ilgametę patirtį, bet ir gilias tradicijas. Universiteto mokslininkai labai sėkmingai dalyvauja visose tarptautinėse programose, jų mokslo vadyba yra išskirtinai orientuota į aukšto tarptautinio lygio mokslinių tyrimų vykdymą ir rezultatų pritaikomumą; ⎼ NIBIO (Norvegija) – Norvegija plečia tarptautinių projektų tinklą ir tam skiria šalies biudžeto lėšas, todėl tai gali būti geras pavyzdys ir tikėtina instituciniu lygmeniu pritaikomi sprendimai tarptautiškumo skatinimui. NIBIO yra didžiausia Norvegijos mokslinių tyrimų institucija, prisidedanti prie maisto saugos ir saugumo, tvaraus išteklių valdymo, inovacijų ir vertės kūrimo per mokslinius tyrimus ir žinių kūrimą. Projektas pagal savo pobūdį nepažeidžia horizontaliųjų principų ir neprieštarauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatoms. Projekto įgyvendinimo metu nenumatoma jokių apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitų bruožų principams įgyvendinti. Projekte nenumatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principui įgyvendinti ar veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį inovatyvumo (kūrybingumo) principui įgyvendinti (finansuojama veikla netiesiogiai prisideda prie šio principo įgyvendinimo, nes yra orientuota į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vystymą). Projekto įgyvendinimo metu nenumatyta veiksmų, kurie pažeistų PFSA nustatytų reikalavimų dėl atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymąsi.