LĮŠC buvo įkurtas 2023 m. sausio 1 d. Jo veiklos tikslas – stiprinti švietimo sistemos veiksmingumą, padedant švietimo bendruomenei įvairių ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymą grįsti įtraukiojo ugdymo kultūra ir praktika. LĮŠC veiklos uždaviniai – padėti švietimo bendruomenėms kurti įtraukiojo ugdymo strategijas ir sistemiškai jas diegti ugdymo procese, plėtoti švietimo pagalbą (išskyrus profesinį orientavimą) įgyvendinant įtraukties švietime nuostatas, teikti metodinę pagalbą ugdymo, profesinio mokymo ir švietimo pagalbos dalyviams, gerinant įvairių ugdymosi poreikių turinčių vaikų įtraukųjį ugdymą, tobulinti švietimo sistemos dalyvių kompetencijas, reikalingas įtraukiajam ugdymui įgyvendinti. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pataisoms, visos šalies bendrojo ugdymo mokyklos privalo užtikrinti galimybę specialiųjų ugdymosi poreikių (toliau – SUP) turintiems mokiniams mokytis artimiausioje jų gyvenamosios vietos mokykloje. Šis pokytis reikalauja esminio švietimo pagalbos sistemos stiprinimo – tiek vietos savivaldybių, tiek nacionaliniu lygmeniu, didinant pagalbos prieinamumą, kokybę ir koordinavimą. LĮŠC nuo įsteigimo pradžios veikia kaip nacionalinė ekspertinė įstaiga – siūlo Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloms įtraukiojo ugdymo inovacijas, teikia metodinę, konsultacinę, mobiliąją ir terapinę pagalbą, tačiau LĮŠC infrastruktūra neatitinka augančio paslaugų poreikio. Pagrindinis pastatas (Džiaugsmo g. 44) buvo pastatytas daugiau nei prieš tris dešimtmečius ir nėra pritaikytas LĮŠC veiklai: jis nesandarus (atlikta pastato termovizija), elektros instaliacija nesaugi, neišspręstas nuotekų klausimas, netinkama vėdinimo sistema, patalpos neatitinka higienos ir prieinamumo reikalavimų, nėra pritaikytos asmenims su negalia. Patalpose trūksta kabinetų, sensorinių ir terapinių erdvių, nėra sąlygų vaikų stebėjimui natūralioje aplinkoje, taip pat trūksta darbo vietų specialistams – dalis jų konsultacijas teikia iš laikinų ar kitų įstaigų. LĮŠC veikla apribota ne tik fiziškai – trūksta transporto mobilioms paslaugoms teikti, nėra modernios IT infrastruktūros, todėl 20 proc. prašymų pagalbai nepatenkinama arba vykdoma pavėluotai. Šiuo metu trūksta ir nuotolinių konsultacijų galimybių, o paslaugos regionuose sunkiai pasiekiamos. LĮŠC veiklai reikalinga specializuota infrastruktūra ir įranga, kurios šiuo metu nėra – tai riboja galimybę įgyvendinti visas jo nuostatuose numatytas funkcijas. Problemos aktualumą pagrindžia ir spartus SUP mokinių skaičiaus augimas: 2020 m. jų buvo 40,3 tūkst., 2024 m. – 49 tūkst., o 2027 m. prognozuojama, kad jų skaičius pasieks 75 tūkst. Mokinių su SUP dalis auga visose savivaldybėse, o tai reiškia, kad vis daugiau mokyklų susiduria su įtraukiojo ugdymo iššūkiais – joms būtina greita ir profesionali pagalba, kurios užtikrinti dabartinėmis LĮŠC sąlygomis nėra galimybių. Jei problema nebus sprendžiama, kyla rizika, kad mokyklos nesugebės laiku pritaikyti ugdymo aplinkos SUP turintiems vaikams, o tai reikš prastesnes jų mokymosi galimybes, netiesioginę diskriminaciją, didesnę socialinę atskirtį ir įtraukiojo ugdymo reformos neįgyvendinimą praktikoje. Dėl regioninės infrastruktūros stokos kai kurios savivaldybės liks be prieinamos metodinės pagalbos, o nacionalinė parama taps fragmentuota. Todėl būtina modernizuoti LĮŠC infrastruktūrą: planuojama rekonstruoti esamą pastatą, statyti naują pastatą – konsultacinį centrą, sukurti simuliacines ir sensorines erdves vaikų stebėjimui natūralioje aplinkoje, aprūpinti LĮŠC reikiama įranga, baldais, informacinėmis sistemomis ir transporto priemonėmis mobiliosioms paslaugoms. Šiuo metu LĮŠC veikia 6 specializuotos grupės: Bendrųjų reikalų grupė, Mokymosi sutrikimų grupė, Švietimo pagalbos plėtros grupė, Elgesio ir emocijų sutrikimų grupė, Autizmo spektro sutrikimų grupė, Vaiko pedagoginio psichologinio vertinimo grupė. Artimiausiu metu planuojama plėtra iki 7–9 grupių, kurios atliks ekspertinę, konsultacinę bei metodinę funkciją visos šalies mastu. Iš viso numatoma, kad LĮŠC dirbs 125 darbuotojai. Projektas leis padidinti paslaugų aprėptį, pagerinti jų kokybę, mažinti regioninius netolygumus ir užtikrinti prieinamumą visoje Lietuvoje. Atsižvelgiant į augančius paslaugų poreikius, numatoma, kad tik šis sisteminis infrastruktūrinis sprendimas užtikrins ilgalaikį veiklos efektyvumą ir tvarią paramą mokykloms. Projektas tiesiogiai prisideda prie lygių galimybių ir prieinamumo visiems užtikrinimo, nes planuojama infrastruktūra bus pritaikyta asmenims su negalia, paslaugos teikiamos visoje šalyje, įskaitant nutolusius regionus, o numatyti sprendimai atitiks Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Projektu prisidedama prie 2021-2030 Nacionalinio pažangos plano 3.2 uždavinio „Didinti švietimo įtrauktį ir prieinamumą, užtikrinti saugią aplinką kiekvienam asmeniui”. Projektas yra tvarus aplinkos atžvilgiu ir vykdomas visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartus ir prioritetus, kaip tai suprantama pagal 2020 m. 4 birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 2019/2088.