Pastarąjį dešimtmetį tiek Lietuvos, tiek globali startuolių ekosistema patyrė esminę transformaciją, kurią nulėmė technologijų pažanga, skaitmeninių įrankių prieinamumas ir pastaraisiais metais itin spartus dirbtinio intelekto (toliau – DI) sprendimų išplitimas. Tradiciškai vienas didžiausių ankstyvosios stadijos startuolių iššūkių buvo technologinis įgyvendinimas – minimaliai veikiančio produkto ar prototipo sukūrimas reikalavo reikšmingų techninių kompetencijų, laiko ir finansinių išteklių. Šiuo metu ši kliūtis mažėja: naudojant jau egzistuojančius DI modelius, programavimo sąsajas, debesijos paslaugas, automatizavimo įrankius ir programinės įrangos kūrimo platformas, pirminius produktus galima sukurti greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis. Tačiau ši transformacija neišsprendė pagrindinės startuolių išgyvenamumo problemos – ji ją perkėlė į kitą etapą. Jeigu anksčiau didelė dalis komandų susidurdavo su sunkumais dar kurdamos technologinį sprendimą, šiandien vis dažniau kritinis etapas yra produkto įvedimas į rinką, vartotojų poreikio patikrinimas, pirmųjų klientų pritraukimas, aiškaus pajamų modelio sukūrimas ir produkto–rinkos atitikties pasiekimas. Kitaip tariant, produktą sukurti tampa lengviau, tačiau ją paversti paklausiu, ekonomiškai pagrįstu ir augti galinčiu produktu išlieka sudėtinga. Tarptautinė praktika taip pat rodo, kad startuolių nesėkmės dažnai susijusios ne vien su produkto sukūrimu, bet su produkto–rinkos atitikties, verslo modelio, finansų, konkurencijos ir įgyvendinimo problemomis. CB Insights, analizavusi daugiau kaip 400 startuolių nesėkmių atvejų, tarp pagrindinių žlugimo priežasčių įvardija produkto ir rinkos atitikties stoką, finansavimo ir pinigų srautų problemas, konkurencinį spaudimą, teisinius iššūkius ir kitus su verslo įgyvendinimu susijusius veiksnius. Startup Genome tyrimuose taip pat pabrėžiama ankstyvosios stadijos startuolių rizika per anksti plėstis ar netinkamai suderinti produkto, komandos, klientų, verslo modelio ir finansavimo brandą. Tai patvirtina, kad ankstyvojoje stadijoje svarbiausia ne tik sukurti produktą, bet ir sistemingai validuoti problemą, rinką, klientų segmentus, vertės pasiūlymą, pardavimo kanalus, pajamų modelį ir augimo prielaidas. Lietuvos kontekste ši problema pasireiškia tuo, kad augant startuolių skaičiui ir technologinių iniciatyvų aktyvumui, ankstyvosios stadijos komandų pasirengimas rinkai išlieka nevienodas. Dalis idėjų atsiranda hakatonuose, universitetinėse veiklose ar ankstyvosios stadijos verslo idėjų kūrimo procesuose, tačiau ne visos jos pereina į formalų verslą, pritraukia pirmuosius klientus ar tampa tvariai veikiančiais startuoliais. Tai rodo, kad vien idėjų generavimo ar techninio prototipo sukūrimo nepakanka – reikalinga nuosekli pagalba, leidžianti komandoms suprasti, ar sprendžiama problema yra pakankamai aktuali, ar yra aiškus mokus klientas, ar pasirinktas verslo modelis gali būti tvarus ir ar produktas turi augimo potencialą. Pagrindinės problemos priežastys yra kelios. Pirma, ankstyvosios stadijos komandoms trūksta gebėjimų identifikuoti realią rinkos problemą ir patikrinti, ar siūlomas sprendimas atitinka vartotojų poreikius. Startuoliai neretai pradeda nuo produkto kūrimo, o ne nuo kliento problemos, todėl sukuriami produktai, kurių paklausa nėra pakankamai pagrįsta. Antra, trūksta praktinių verslo vystymo kompetencijų – rinkos analizės, klientų segmentavimo, vertės pasiūlymo formavimo, kainodaros, finansinio planavimo, pardavimų, rinkodaros ir komunikacijos. Trečia, startuoliams ne visada prieinama nuosekli mentorystė, ekspertinės konsultacijos, tinklaveika ir infrastruktūra, reikalinga pereinant nuo idėjos ar prototipo prie realaus verslo. Ketvirta, trūksta vientisos pagalbos grandinės, kuri sujungtų hakatonus, pirminį idėjų validavimą, preakceleravimą ir inkubavimą į nuoseklų startuolio vystymo kelią. Dėl šių priežasčių dalis inovatyvių idėjų ir produktų nėra išvystomi iki rinkai tinkamų produktų. Komandos investuoja laiką ir resursus į produktus, kurie nėra pakankamai patikrinti rinkoje, neturi aiškaus kliento, konkurencinio pranašumo ar tvaraus pajamų modelio. Tai lemia žmogiškųjų, finansinių ir infrastruktūrinių resursų neefektyvų panaudojimą, mažesnį startuolių išgyvenamumą ir ribotą jų indėlį į inovacijų, aukštos pridėtinės vertės bei konkurencingumo augimą. Projektu siekiama šią problemą spręsti kompleksiškai, apimant visą ankstyvosios stadijos startuolio vystymo kelią – nuo idėjos generavimo ir komandos formavimo iki preakceleravimo, inkubavimo ir pasirengimo veikti rinkoje. Projekto esmė – ne vien paskatinti naujų idėjų atsiradimą, bet sukurti nuoseklų pagalbos mechanizmą, kuris padėtų perspektyvias idėjas paversti rinkoje pritaikomais, ekonomiškai pagrįstais ir augimo potencialą turinčiais produktais. Hakatonų metu bus sudaromos sąlygos fiziniams asmenims ir komandoms generuoti inovatyvias idėjas, formuoti komandas, rengti produktų koncepcijas, kurti pirminės stadijos prototipus. Šiame etape bus skatinamas ne tik kūrybiškumas, bet ir problemos identifikavimas, vartotojo poreikio supratimas bei pirminis sprendimo potencialo įvertinimas. Ypatingas dėmesys bus skiriamas idėjoms, kurios turi potencialą būti vystomos informacinių ir ryšių technologijų (toliau – IRT) srityje arba kurios IRT sprendimus taiko, adaptuoja, integruoja ar diegia konkrečioms rinkos, verslo, vartotojų ar visuomenės problemoms spręsti, taip prisidedant prie MTEPI sumaniosios specializacijos prioriteto „Informacinės ir ryšių technologijos“ tematikų įgyvendinimo. Preakceleravimo veiklomis bus siekiama padėti startuoliams išsigryninti verslo modelį, aiškiai apibrėžti vertės pasiūlymą, įvertinti rinką, konkurencinę aplinką, tikslinius klientus, pajamų modelį, finansinius poreikius ir plėtros galimybes. Šios veiklos bus orientuotos į praktinį kompetencijų stiprinimą, kad startuoliai ne tik sukurtų produktą, bet ir suprastų, kaip jį pritaikyti rinkai, pasiekti vartotojus ir kurti ekonominę vertę. Inkubavimo paslaugomis bus užtikrinamas tolesnis perspektyvių startuolių vystymas, suteikiant jiems konsultacijas, mentorystę, ekspertinę pagalbą, tinkamą infrastruktūrą, prieigą prie kontaktų, partnerių ir kitų startuolio augimui reikalingų resursų. Tokiu būdu bus stiprinamas startuolių pasirengimas veikti rinkoje, didinamas jų išgyvenamumas ir galimybės pereiti nuo ankstyvosios produkto kūrimo stadijos prie tvaraus verslo modelio. Inkubavimo etapas leis nuosekliai tęsti hakatonuose ir preakceleravimo veiklose pradėtą darbą, užtikrinant, kad perspektyvios idėjos nebūtų nutraukiamos dėl kompetencijų, mentorystės, infrastruktūros ar rinkos prieigos trūkumo. Projektas sprendžia ne pavienę problemą, o sisteminį ankstyvosios stadijos produktų komercializavimo iššūkį. Be projekto įgyvendinimo išliktų rizika, kad auganti Lietuvos startuolių ekosistema generuos daug idėjų ir pirminių prototipų, tačiau dalis jų nebus išvystyti iki rinkai tinkamų produktų. Tai ribotų startuolių išgyvenamumą, mažintų jų galimybes kurti darbo vietas, pritraukti investicijas, diegti inovacijas ir prisidėti prie regiono bei šalies konkurencingumo augimo. Projektas prisidės prie rinkos netolygumų mažinimo, nes ankstyvosios stadijos startuoliams bus sudarytos sąlygos gauti specializuotas paslaugas, kurios rinkoje dažnai yra sunkiai prieinamos, fragmentiškos arba per brangios labai mažoms ir mažoms įmonėms. Projekto veiklos padės mažinti informacijos, kompetencijų, mentorystės ir infrastruktūros trūkumą, su kuriuo susiduria ankstyvosios stadijos startuoliai, ypač veikiantys Vidurio ir vakarų Lietuvos regione. Taip bus stiprinamas regioninis inovacijų potencialas ir sudaromos sąlygos platesniam inovacinės veiklos prieinamumui. Projektu bus siekiama konkrečių rezultatų: padidinti preakceleruotų startuolių skaičių, paskatinti naujų startuolių steigimą po hakatonų, sustiprinti jų verslo modelius, pagerinti pasirengimą rinkai ir prisidėti prie didesnio startuolių išgyvenamumo. Projekto veiklų rezultatas bus ne tik didesnis startuolių skaičius, bet ir aukštesnė jų kokybė – aiškesnis rinkos poreikio pagrindimas, tvirtesni verslo modeliai, geresnės pardavimų, rinkodaros, finansinio planavimo, technologinio pritaikomumo ir augimo kompetencijos. Projektas atitiks horizontaliuosius principus ir nedarys jiems neigiamo poveikio. Lygių galimybių ir nediskriminavimo principai bus užtikrinami sudarant vienodas galimybes dalyvauti projekto veiklose nepriklausomai nuo lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos ar įsitikinimų, pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, negalios ar kitų pagrindų. Projekto veiklose bus siekiama užtikrinti informacijos, paslaugų ir, kai aktualu, fizinės aplinkos prieinamumą visiems dalyviams. Planuojant ir įgyvendinant veiklas bus atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, ypač prieinamumo, lygiaverčio dalyvavimo ir nediskriminavimo aspektus. Inovatyvumo principas yra tiesiogiai susijęs su projekto esme. Projektas skirtas inovacinės veiklos skatinimui, startuolių kūrimosi ir vystymo sąlygų sudarymui, produktų idėjų vystymui ir technologinių bei netechnologinių inovacijų potencialo stiprinimui. Projektas taip pat nepažeis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų. Įgyvendinant projektą bus užtikrinama pagarba žmogaus orumui, asmens duomenų apsaugai, nediskriminavimui, lyčių lygybei, neįgaliųjų teisėms, teisei užsiimti verslu, geram administravimui ir kitoms Chartijoje įtvirtintoms teisėms.