Pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokslo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-001-01-02-01 „Stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose“, siektinų rodiklių yra Gebėjimų ir paskatų rengti tarptautines MTEP paraiškas kompetencijų kėlimas. Šio projekto metu būtų pakeltos kompetencijos ir pasiruošta projekto paraiškos rengimui, nes numatoma vykti į tematines konferencijas, kur būtų galima užmegzti naujus kontaktus dėl partnerių paieškos bei susirasti priimančią instituciją atitinkančią mūsų lūkesčius dėl tyrimų tematikos ir kur būtų galima tęsti pradėtus tyrimus. Būtų atliekami moksliniai tyrimai, kurie leistųi tobulinti naujas liucernų selekcijos mokslo žinias, būtinas agroekosistemų tvarumo uždaviniams įgyvendinti, įvairių ūkininkavimo sistemų kintančiomis klimato sąlygomis, tvaresnei plėtrai. Gautos žinios padėtų parengti paraišką pagal programos „Europos horizontas“ kvietimą „Dirvožemio sveikata, apdulkintojai ir pagrindinės ekosistemos funkcijos (Soil health, pollinators and key ecosystem functions/ HORIZON-MISS-2024-SOIL-01-05)“ Pagal minėtos programos kvietimą planuojama teikti paraišką, kad rasti vertingus sprendimus liucernų selekcinės medžiagos auginimo rūgščiuose dirvožemiuose turinčiuose judriojo aliuminio technologijoms tobulinti. Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse liucernų selekcijos programose didelis dėmesys skiriamas jų žiemojimui, sėklų bei žolės derlingumo didinimui, pasėlių ilgaamžiškumui, atsparumui abiotiniams ir biotiniams veiksniams. Šiuo metu, remiantis įvairiais selekciniais ir atrankos metodais, kuriamos įvairios paskirties liucernų veislės, kurios būtų produktyvesnės žolės ir sėklų derliais, atsparios ligoms, tolerantiškos rūgščiam dirvožemiui ir jame esančiam judriajam aliuminiui. Planuojama įsisavinti naujausius liucernų eksplantų, sukurtų in vitro kultūroje, fiziologinius bei šaknų ir ant jų esančių gyvybingų gumbelių nustatymo metodus. Pastaruoju metu Lietuvoje taikomos intensyvios trumpos sėjomainos, augalai dažnai atsėliuojami, dirvožemiai nebekalkinami ir mažai tręšiami organinėmis trąšomis. Vyrauja intensyvios chemizuotos žemdirbystės sistemos. Tokio ūkininkavimo pasekmėje dirvožemiuose mažėja organinės medžiagos, maistinių elementų kiekis ir jų prieinamumas augalams, blogėja dirvožemio struktūra, susidaro nepalankus augalams oro ir drėgmės režimas. Intensyvėja šių dirvožemių suslėgimas, vandens ir vėjo erozija. Toks dirvožemis jau yra praradęs dalį savo ekologinių funkcijų, kurių atkūrimas yra vienas iš svarbiausių neatidėliotinų uždavinių. Daugiamečiai žolynai yra pagrindinė priemonė dirvožemio degradacijos mažinimui įvairaus intensyvumo žemdirbystės sistemose. Žolynų požeminė biomasė yra svarbus rodiklis, charakterizuojantis ekosistemos ir globalųjį anglies ciklą. Liucernos iš visų auginamų pupinių žolių turi giliausią šaknų sistemą, greitai ir gerai įsitvirtina dirvožemyje. Tačiau rūgščiuose su labai didele aliuminio jonų koncentracija dirvožemiuose liucernų šaknys menkai tesivysto (aliuminio jonai įtakoja augalų fiziologiniams procesams, šaknų sistemos vystymuisi), todėl tampa jautresnės sausroms, netenka naudingų ūkinių savybių, lengviau pažeidžiamos ligų ir pasėliai išretėja. Labai svarbi esamų ir naujai kuriamų liucernų veislių adaptacija besikeičiančio klimato sąlygomis. Liucernų veislių pritaikymas rūgščiuose dirvožemiuose pagerintų tokių dirvožemio sveikatingumą, palaikytų biologinę įvairovę užtikrinant ekosistemos atsparumą aplinkos pokyčiams, sumažintų dirvožemio eroziją. Projektas pagal savo pobūdį nepažeidžia horizontaliųjų principų ir neprieštarauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatoms. Projekto įgyvendinimo metu nenumatoma jokių apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitų bruožų principams įgyvendinti. Projekte nenumatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principui įgyvendinti ar veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį inovatyvumo (kūrybingumo) principui įgyvendinti (finansuojama veikla netiesiogiai prisideda prie šio principo įgyvendinimo, nes yra orientuota į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vystymą). Projekto įgyvendinimo metu nenumatyta veiksmų, kurie pažeistų PFSA nustatytų reikalavimų dėl atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymąsi.