Skip to main content
BDAR

Slapukų naudojimas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau, patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti, pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

 

Kvietimo numeris

08-001-P

Projekto numeris

08-001-P-0007

Sutarties įsigaliojimo data

2025-06-26 00:00

Projekto vykdytojas

Akcinė bendrovė "Via Lietuva"

Vykdytojo kodas

188710638

Veiklų vykdymo pabaigos data

2026-08-31 00:00

Administruojanti institucija

Centrinė projektų valdymo agentūra

Bendra projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma

52 403 242,90 €

Projektu sprendžiamos problemos

Esama TEN-T kelių infrastruktūra Lietuvoje neatitinka dalies TEN-T gairėse (2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1679, dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros Sąjungos gairių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2021/1153 ir (ES) Nr. 913/2010 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013) pateikiamų reikalavimų – trūksta efektyvių jungčių, nepašalinta dalis siaurųjų vietų, esama infrastruktūros būklė negali užtikrinti atitikties didėjantiems eismo saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimams. Dėl šių trūkumų neužtikrinamas esminis TEN-T tinklo tikslas – sklandus ir saugus keleivių ir krovinių judumas. Reglamente (ES) 2024/1679 Lietuvai iškeltas reikalavimas užtikrinti, kad TEN-T pagrindinis tinklas būtų išvystytas iki 2030 m., o visuotinis tinklas iki 2050 m. Projektas įgyvendina Nacionalinio pažangos plano 5 tikslo „Gerinti transporto, energetinį ir skaitmeninį vidinį ir išorinį junglumą“ 5.3 uždavinį „Gerinti transporto junglumą šalies viduje, su ES valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis, užtikrinti eismo saugumą“ ir atitinka 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos 3 prioriteto „Geriau sujungta Lietuva“ konkretų uždavinį 3.1 „Plėtoti klimato kaitai atsparų, pažangų, saugų, tvarų ir įvairiarūšį TEN-T“ įgyvendinamą veiklą tobulinti ir plėtoti TEN-T kelių tinklą, drauge diegiant eismo saugumo ir aplinkosaugos priemones, kad būtų pasiekti TEN-T kelių techniniai parametrai, kurie tenkintų kelių transporto apkrovimo reikalavimus, užtikrintų tinkamą TEN-T eismo saugumą ir pralaidumą. Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) kelias A14 Vilnius–Utena užima tarpinę vietą tarp Lietuvos teritoriją kertančių TEN-T kelių ir nacionalinių kelių. Ši magistralė yra viena pagrindinių šalies transporto arterijų, vedančių iš sostinės į aplinkines savivaldybes ir užtikrina susisiekimą su Rytų Lietuvos regionu, kurį numatyta įtraukti į naujai formuojamą tarptautinį Pietryčių transporto koridorių (Lazdijai–Alytus–Vilnius–Utena), kurio paskirtis: greito ir tiesioginio susisiekimo užtikrinimas tarp Varšuvos ir Vilniaus bei trijų gretimų apskričių centrų – Vilniaus, Alytaus ir Utenos. Kelias A14 Vilnius–Utena Vilniaus m. jungiasi su TEN-T keliu E272 (Vilnius–Panevėžys–Šiauliai–Palanga), Utenos m. su kitu TEN-T keliu E262 (Kaunas–Zarasai–Daugpilis). Kelio A14 Vilnius–Utena 21,500–39,207 km rekonstravimo poreikį lėmė šie veiksniai: – kelio techniniai parametrai netenkina dalies TEN-T gairėse (Reglamentas Nr. 2024/1679) nustatytų reikalavimų ir neatitinka kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ pateikiamų reikalavimų; – siaura kelio danga. Esamo kelio techninė kategorija – II, su viena važiuojamąja dalimi ir dviem fiziškai neatskirtomis eismo juostomis; – nepatenkinama dangos būklė. Esama betono plokščių danga sutrūkinėjusi, vietomis ištrupėjusi, atsiradusios gilios išdaužos, plokštės netolygiai išsidėsčiusios išilginiame profilyje, kai kurios nusėdusios, kai kurios iškeltos. Dėl to skersinės siūlės yra su peraukštėjimais, kas labai blogina važiavimo kokybę ir komfortą. Ypač tai pasireiškia šiltojo sezono metu, esant aukštesnei oro temperatūrai, kai dėl medžiagų išsiplėtimo betono plokštės sąveikaudamos iškelia viena kitą; – ženkliai padidėjęs eismo intensyvumas. 2019–2023 m. VMPEI vidurkis sudarė 6 842 autom./parą, iš jų krovininis – 493 autom./parą (7,2 proc.). 2023 m., lyginant su 2019 m., bendras eismo intensyvumas padidėjo 17,0 proc., krovininio eismo intensyvumas padidėjo 34,8 proc.; – aukštas avaringumo lygis. Dėl siauros kelio dangos, nepatenkinamos kelio dangos būklės ir ženkliai padidėjusio eismo intensyvumo, 2019–2023 m. įvyko 13 įskaitinių eismo įvykių, kurių metu 3 žmonės žuvo ir 18 žmonių buvo sužeisti. Dažniausia įskaitinių eismo įvykių rūšis – susidūrimas (53,8 proc.). Įgyvendinus projektą, kelio A14 Vilnius–Utena 21,500–39,207 km ruožas bus rekonstruotas į 2+1 eismo juostas. Važiuojamosios dalies plotis – 2 × 3,50 m + 3,25 m (dvi pagrindinės juostos po 3,5 m ir kintamoji 3,25 m pločio juosta), kraštinės saugos juostos plotis – 0,50 m. Kelyje taip pat bus įrengta 2,5 m pločio skiriamoji juosta, kelkraščių plotis sieks 1,5 m. Šiose atkarpose suplanuota įrengti 3 požemines laukinių gyvūnų perėjas, iš esmės pertvarkyti 2 sankryžas: sankryžoje su keliu Nemenčinė–Eitminiškės–Paberžė bus įrengta žiedinė sankryža, o sankryžoje su rajoniniu keliu Joniškis–Dubingiai–Dirmeitai–Paberžė suplanuota įrengti vieno lygio keturšalę sankryžą. Vykdant rekonstrukcijos darbus, kelyje bus atnaujinti autobusų sustojimo peronai ir įrengiami laukimo paviljonai. Automobilių judėjimas bus organizuojamas keičiant juostų skaičių kas kelis kilometrus. Tai leis padidinti tranzitinio eismo srautą, ir vairuotojai galės saugiai aplenkti lėčiau važiuojančias transporto priemones neišvažiuodami į priešpriešinę eismo juostą. Į kairę norintys pasukti vairuotojai nesudarys avaringų situacijų. Įgyvendinus projekte numatytas priemones, rekonstruotų arba modernizuotų kelių ilgis – TEN-T padidės 17,70 km (2029 m.), naujai pastatytų, rekonstruotų, atnaujintų arba modernizuotų kelių naudotojų skaičius sudarys 74 713 551 keleivių km per metus (2029 m.), dėl patobulintos kelių infrastruktūros sutaupytas laikas sudarys 6 293 darbo dienų per metus (2029 m.). Rekonstruotas kelio ruožas tenkins TEN-T gairėse (Reglamentas (ES) 2024/1679) nustatytus reikalavimus ir atitiks kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ reikalavimus. Magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožo nuo 21,50 iki 28,40 km rekonstravimo rangos darbų pirkimo sutartis pasirašyta 2024-10-29. 2024-11-14 įsigaliojus sutarčiai, darbai pradėti 2024-11-14. Rangovas darbus turi atlikti per 9 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo (į nurodytą laikotarpį neįskaitomas statybos darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis, kuris prasideda einamųjų metų gruodžio 15 d. ir baigiasi kitų metų kovo 15 d., taip pat sutarties sustabdymo laikotarpis dėl: atsiradusių papildomų darbų, turinčių reikšmingos įtakos statybos vykdymui tinkamai ir laiku, atliekamų pagal atskirą viešojo pirkimo sutartį; būtinybės atlikti gamtosaugos ir (ar) archeologinius tyrinėjimus, kurie nebuvo numatyti techninėje specifikacijoje ir (ar) projektinėje dokumentacijoje; dėl aplinkybių, sudarančių kliūtis užsakovui vykdyti sutartinius įsipareigojimus). Atlikus darbus (darbų pabaiga – 2025-11-14), statybos užbaigimo aktą planuojama surašyti per 2 mėn. (iki 2026-01-14). Magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožo nuo 28,40 iki 39,207 km rekonstravimo rangos darbų pirkimo sutartis pasirašyta 2024-10-30. 2024-11-14 įsigaliojus sutarčiai, darbai pradėti 2024-11-14. Rangovas darbus turi atlikti per 12 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo (į nurodytą laikotarpį neįskaitomas statybos darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis, kuris prasideda einamųjų metų gruodžio 15 d. ir baigiasi kitų metų kovo 15 d., taip pat sutarties sustabdymo laikotarpis dėl: atsiradusių papildomų darbų, turinčių reikšmingos įtakos statybos vykdymui tinkamai ir laiku, atliekamų pagal atskirą viešojo pirkimo sutartį; būtinybės atlikti gamtosaugos ir (ar) archeologinius tyrinėjimus, kurie nebuvo numatyti techninėje specifikacijoje ir (ar) projektinėje dokumentacijoje; dėl aplinkybių, sudarančių kliūtis užsakovui vykdyti sutartinius įsipareigojimus). Atlikus darbus (darbų pabaiga – 2026-05-14), statybos užbaigimo aktą planuojama surašyti per 2 mėn. (iki 2026-07-14). Projekto įgyvendinimas prisidės prie saugesnio ir efektyvesnio susisiekimo sąlygų pagerinimo sausuma ir reikšmingai padidins Lietuvos valstybinės reikšmės kelių junglumą kaip atskira TEN-T tinklo jungtis sujungiant regionus, miestus, ekonominius centrus, vietos bendruomenes su TEN-T pagrindiniu tinklu, kuriuose kasmet sukuriama daug naujų darbo vietų ir kurie yra svarbūs visuomenės ir bendruomenių socialinių paslaugų ir kultūros centrai. Įgyvendinus projektą, kelyje pagerės saugaus eismo sąlygos, sumažės nelaimingų atsitikimų skaičius, sutrumpės kelionės laikas, sumažės kelių transporto priemonių eksploatacinės sąnaudos.
Daugiau Mažiau

Projekto tikslas

Tobulinti ir plėtoti TEN-T kelių tinklą, diegiant eismo saugos ir aplinkosaugos priemones

Programos tipas

Investicijų programa

Prioritetas

Geriau sujungta Lietuva
Teritorija, kuriai tenka didžioji dalis projekto lėšų
Regionas Apskritis Savivaldybė
Netaikoma Vilniaus apskritis, Alytaus apskritis, Kauno apskritis, Klaipėdos apskritis, Marijampolės apskritis, Panevėžio apskritis, Šiaulių apskritis, Tauragės apskritis, Telšių apskritis, Utenos apskritis Vilniaus m. sav., Jonavos r. sav., Telšių r. sav., Elektrėnų sav., Molėtų r. sav., Palangos m. sav., Kauno m. sav., Prienų r. sav., Klaipėdos m. sav., Kauno r. sav., Vilkaviškio r. sav., Tauragės r. sav., Klaipėdos r. sav., Alytaus m. sav., Ignalinos r. sav., Kretingos r. sav., Anykščių r. sav., Šiaulių r. sav., Panevėžio m. sav., Šiaulių m. sav., Lazdijų r. sav., Druskininkų sav., Utenos r. sav., Panevėžio r. sav., Biržų r. sav., Varėnos r. sav., Joniškio r. sav., Marijampolės sav., Rokiškio r. sav., Šalčininkų r. sav., Akmenės r. sav., Šakių r. sav., Alytaus r. sav., Kazlų Rūdos sav., Vilniaus r. sav., Rietavo sav., Kaišiadorių r. sav., Pakruojo r. sav., Kelmės r. sav., Ukmergės r. sav., Plungės r. sav., Šilutės r. sav., Mažeikių r. sav., Šilalės r. sav., Švenčionių r. sav., Pagėgių sav., Radviliškio r. sav., Kėdainių r. sav., Jurbarko r. sav., Raseinių r. sav., Trakų r. sav., Neringos sav., Kupiškio r. sav., Kalvarijos sav., Zarasų r. sav., Širvintų r. sav., Pasvalio r. sav., Birštono sav., Visagino sav., Skuodo r. sav.
ES fondas
Veiklos pavadinimas Fondas
TEN-T visuotinio tinklo kelių būklės gerinimas Sanglaudos fondas
Finansavimo šaltiniai
Finansavimo šaltinio kodas Finansavimo šaltinio forma Finansavimo šaltinio suma
1. Projektams skiriamos finansavimo lėšos 44 542 756,46 €
1.1. ES fondų lėšos 44 542 756,46 €
2. Nuosavas įnašas 7 860 486,44 €
2.1. Nacionalinės viešosios lėšos 7 860 486,44 €
2.1.1. Valstybės biudžeto lėšos 7 860 486,44 €
Stebėsenos rodikliai
Pavadinimas Stebėsenos rodiklio pradinė reikšmė Stebėsenos rodiklio siektina reikšmė
Naujai pastatytų, rekonstruotų, atnaujintų arba modernizuotų kelių naudotojų skaičius per metus 70761146,00 74713551,00
Dėl patobulintos kelių infrastruktūros sutaupytas laikas 0,00 6293,00
Projekto veiklos
Sutarties projekto veiklos numeris ir pavadinimas Sutarties poveiklės numeris ir pavadinimas
10-001-05-03-01-02 TEN-T visuotinio tinklo kelių būklės gerinimas 10-001-05-03-01-02-01 TEN-T visuotinio tinklo kelių būklės gerinimas
Sutarties intervencinių priemonių srities duomenys
  • 092 - Rekonstruoti ar modernizuoti greitkeliai ir keliai – TEN-T visuotinis tinklas
Mums svarbi Jūsų patirtis naudojantis virtualiu asistentu – palikite atsiliepimą, tai užtruks vos minutę.
Ar radote informaciją, kurios ieškojote?
1 žvaigždutė „Ne, neradau“
5 žvaigždutės „Taip, radau viską“
Virtualus asistentas aktualių kvietimų paeiškai