(A)Problema. Marijampolės miesto gyventojai, priklausantys socialiai pažeidžiamiems asmenims (t.y. senjorai)bei nepalankias sąlygas turintys asmenys (t.y. nutukę (KMI ≥ 30)bei sergantys kraujo ir kraujodaros ligomis), susiduria su sumažėjusiu dalyvavimu visuomeniniame gyvenime,emocinės savijautos sunkumais bei ribotomis galimybėmis įsitraukti į bendruomenines veiklas,kas didina jų socialinę atskirtį ir mažina gyvenimo kokybę. (B)Problema.Marijampolės mieste trūksta socialiai pažeidžiamiems (t.y. senjorams)ir nepalankias sąlygas turintiems asmenims (t.y.nutukusiems (KMI ≥ 30) bei sergantiems kraujo ir kraujodaros ligomis) pritaikytų psichologinės pagalbos,konsultavimo ir psichosocialinių paslaugų, kurios stiprintų asmenų emocinę būklę bei mažintų socialinę izoliaciją,skatinant jų aktyvesnį dalyvavimą visuomenėje. MB Allmedica finansavimo prašo "žmonių sveikatos priežiūros" veiklai 86.00 (pagal EVRK), nes tai yra pagrindinė įmonės veikla. Projekto įgyvendinimo priežastys:1.Marijampolės mieste didelę gyventojų dalį sudaro projekte pasirinktų tikslinių grupių asmenys–pensinio amžiaus asmenys, nutukę asmenys bei asmenys, sergantys kraujo ir kraujodaros ligomis. Pagal Oficialią statistiką,65 metų ir vyresni asmenys sudaro 21%Lietuvos gyventojų (https://osp.stat.gov.lt/gyventojai1)Atsižvelgiant į Marijampolės miesto gyventojų skaičių (39 153) (https://www.marijampole.lt/apie-savivaldybe/marijampoles-miestas.-istorija/marijampoles-miestas/291).Galima daryti prielaidą, kad pensininkų miete gyvena >8 200. Tai rodo, kad ši tikslinė grupė sudaro reikšmingą miesto gyventojų dalį ir yra ypač svarbi socialinės integracijos požiūriu. Marijampolės miesto vietos veiklos grupės 2024–2029 m. vietos plėtros strategijoje (toliau – Strategija) taip pat nurodoma,kad pensinio amžiaus asmenys yra viena iš labiausiai socialinę atskirtį patiriančių grupių, o jų dalis mieste didėja sparčiau nei darbingo amžiaus gyventojų. Pagal HI duomenis, Lietuvoje kraujo ir kraujodaros ligomis sergančių asmenų skaičius nuosekliai didėja 2018–2024m. laikotarpiu sergamumas šiomis ligomis išaugo 54,36 % ir 2024m. siekė net 150674 atvejus (https://stat.hi.lt/default.aspx?report_id=153) Strategijoje taip pat nurodoma, kad 2018–2022m. laikotarpiu sergamumas šiomis ligomis Marijampolėje padidėjo 31,97 proc. – nuo 1220 atvejų (2018) iki 1610 atvejų (2022). Atsižvelgiant į šias tendencijas, galima daryti prielaidą, kad šiuo metu kraujo ir kraujodaros ligomis gali sirgti >2 050 marijampoliečių. Lietuvoje nutukimas diagnozuojamas, kai kūno masės indeksas (KMI) yra 30 ir daugiau (https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-gyventoju-sveikata-2020/kmi).Naujausi duomenys rodo, kad 19% Lietuvos gyventojų yra nutukę (https://sam.lrv.lt/public/canonical/1740031268/27191/Nutukimo_gydymas_2024%20metodin%C4%97s%20rekomendacijos.pdf). Vertinant šiuos duomenis, galima daryti prielaidą, kad Marijampolėje nutukusių asmenų gali būti >7400. Visi aprašyti asmenys susiduria su sumažėjusiu fiziniu ir socialiniu aktyvumu, emocinės savijautos sunkumais bei ribotomis galimybėmis įsitraukti į visuomeninį gyvenimą, kas didina jų socialinės atskirties riziką. 2. Stebimas augantis psichikos sveikatos problemų mastas bei didėjantis psichologinės pagalbos poreikis, tačiau esama paslaugų pasiūla nėra pakankama (https://www.lrt.lt/naujienos/sveikata/682/2551579/psichikos-sutrikimu-skaicius-auga-labiausiai-kencia-vyresni-lietuvos-gyventojai).Psichologinės ir psichosocialinės paslaugos Marijampolėje, išlieka riboto prieinamumo, o specialistų trūkumas ir paslaugų nepritaikymas konkrečioms tikslinėms grupėms apsunkina savalaikės pagalbos gavimą. 3. Marijampolės mieste trūksta kompleksinių paslaugų, kurios apjungtų psichologinės gerovės stiprinimą, psichosocialinę pagalbą ir socialinio aktyvumo stiprinimą. Esamos paslaugos dažnai yra orientuotos į trumpalaikį poveikį, o ne į ilgalaikę socialinę integraciją. 4.Socialinio verslo pagrindu veikiančių iniciatyvų, kurios galėtų lanksčiai ir inovatyviai reaguoti į vietos gyventojų poreikius, Marijampolės mieste yra nepakankamai. 5.Visuomenėje išlieka psichikos sveikatos stigma, dėl kurios dalis asmenų vengia kreiptis pagalbos, o tai didina socialinę atskirtį. (A)problemos sprendimo būdai: 1.Projektu bus sprendžiama socialinės atskirties ir emocinės gerovės problematika, su kuria susiduria tikslinių grupių asmenys. Šių grupių socialinei integracijai skatinti bus teikiamos individualios ir grupinės psichoterapijos, psichosocialinės konsultacijos bei biofeedback terapijos. 2.Teikiamos paslaugos bus orientuotos į emocinės būklės gerinimą, streso ir nerimo mažinimą bei socialinės izoliacijos mažinimą. Grupinės veiklos sudarys galimybes dalyviams bendrauti, stiprinti tarpusavio ryšius ir didinti jų socialinę integraciją. (B)problemos sprendimo būdai:1.Projektu bus sprendžiama psichologinės gerovės ir psichosocialinių paslaugų trūkumo problema Marijampolės mieste.Projekto metu bus plečiamos esamos paslaugos,įsigyjant reikalingą įrangą ir įdarbinant socialinį darbuotoją, kuris teiks psichosocialines konsultacijas.2.Projektas sukurs papildomas, socialinio verslo principais veikiančias paslaugas, kurios bus pritaikytos minėtų asmenų poreikiams.Teikiamos paslaugos bus lankstesnės, orientuotos į individualius poreikius ir papildys esamą paslaugų pasiūlą Marijampolėje. 3.Įgyvendinant projektą bus sukurtas tvarus paslaugų teikimo modelis, kuris užtikrins ilgalaikį psichologinės gerovės ir psichosocialinių paslaugų prieinamumą. Projektas sprendžia Strategijoje identifikuotas problemas:1 Projektas tiesiogiai prisideda prie problemos (SI-20) – socialinių paslaugų trūkumo ir nepilnai patenkinamo poreikio, kadangi strategijoje akcentuojamas psichologinės pagalbos, konsultavimo ir savipagalbos grupių paslaugų trūkumas. Projekto metu bus teikiamos būtent šio pobūdžio psichologinės gerovės ir psichosocialinės paslaugos. 2.Projektas sprendžia problemą (SI-1) – sociokultūrinių, užimtumo, saviraiškos veiklų trūkumą socialinę atskirtį patiriantiems asmenims, ypač vyresnio amžiaus gyventojams. Projekto veiklos sudarys galimybes tikslinėms grupėms aktyviau dalyvauti visuomeniniame gyvenime, mažins socialinę izoliaciją. Bus atliekami socialinio poveikio rodiklių pradiniai(pirmame vizite),kontroliniai(kas metus)ir galutiniai (po 3 metų)matavimai. Socialinio poveikio rodikliai abiem tikslinėms grupėms: 1.Emocinės būklės gerėjimo rodiklis. Duomenis rinks paslaugas teikiantis specialistas anketiniu būdu, klausimai bus susiję su liga, lūkesčiu, psichologinės būsenos pokyčiais, refleksija. Galimi balai nuo 1 iki 5. Planuojama, kad 75% tikslinių grupių asmenų emocinės būklės įvertinimas kasmet pagerės ≥7%. ir po 3 metų jis pagerės ≥21%. Kuo didesni bus %,tuo didesnis teigiamas pokytis)2.Streso valdymo įgūdžių ir fiziologinių rodiklių stabilizavimo gerėjimo rodiklis. Duomenys automatiškai fiksuojami sistemoje ir analizuojami specialisto.(Matavimo būdas - instrumentinis naudojant biofeedback įrangą. Bus matuojami fiziologiniai parametrai(kvėpavimas, temperatūra, smegenų aktyvumas).Planuojama,kad po 1 metų bent 75% tikslinių grupių asmenų pajus teigiamą pokytį (t.y. šis rodiklis pakils ≥ 70%, o po 3 metų ≥ 85%. Kuo procentai didesni, tuo didesnis teigiamas pokytis).3.Socialinio aktyvumo ir įsitraukimo rodiklis. Duomenys bus renkami naudojant iš projekto lėšų įsigytą klientų rezervavimo ir darbuotojų valdymo sistemą. (Duomenų matavimo būdas - administracinis duomenų rinkimas. Klientų dalyvavimas bus fiksuojamas vertinamas pagal dalyvavimą grupinėse veiklose.Rodiklis–dalyvavimo dažnis ir tęstinumas.Planuojama,kad ≥83,33% dalyvių dalyvaus ne mažiau kaip 70% grupinėse psichoterapijose ir biofeedback terapijose).4.Fizinės būklės pokyčio rodiklis (tik nutukusiems asmenims).Matavimo būdas – instrumentinis (kūno sudėties analizė naudojant iš projekto lėšų įsigytą kūno analizės aparatą). Bus vertinami kūno sudėties rodikliai(svoris, riebalų masė, raumenų masė ir kt.).Rodiklis – kūno sudėties pagerėjimas. Planuojama, kad bent 50% dalyvių kasmet sumažins kūno riebalų masę arba pagerins kitus kūno sudėties rodiklius, o po 3-metų ≥ 75% nutukusių asmenų pagerins šiuos rodiklius. Rodiklio pasiekimu bus laikoma, kai dalyviui fiksuojamas bent vienas iš šių pokyčių: kūno svorio sumažėjimas ne mažiau kaip 3%, arba kūno riebalų masės sumažėjimas ne mažiau kaip 1 kg, arba kūno riebalų sumažėjimas ne mažiau kaip 2%).Duomenys registruojami ir analizuojami siekiant įvertinti pokytį. Socialinio poveikio rodiklių pasirinkimo pagrindimas:pasirinkti socialinio poveikio rodikliai tiesiogiai atspindi projekto tikslą – gerinti tikslinių grupių emocinę būklę, mažinti socialinę izoliaciją ir didinti jų įsitraukimą į visuomeninį gyvenimą. Emocinės būklės rodiklis leidžia įvertinti psichologinius pokyčius, streso valdymo ir fiziologinių rodiklių matavimas – objektyvius organizmo reakcijų pokyčius, fizinės būklės rodikliai – sveikatos pokyčius nutukusių asmenų grupėje, o socialinio aktyvumo rodiklis – dalyvių įsitraukimą ir socialinės integracijos didėjimą. Projektas tiesiogiai prisidės prie Strategijos 1.1 uždavinio „Didinti Marijampolės miesto gyventojų socialinę įtrauktį per socialinių paslaugų plėtrą ir sociakultūrines veiklas“,nes projekto veiklos orientuotos į socialinės atskirties mažinimą ir emocinės gerovės stiprinimą. Taip pat prisidės ir prie 1.3 uždavinio „Skatinti socialinio verslo kūrimąsi ir plėtrą Marijampolės mieste“, kadangi projekto metu bus plečiamas socialinis verslas, kuriama nauja socialinio darbuotojo darbo vieta bei teikiamos psichologinės gerovės ir psichosocialinės paslaugos. Projektas atitinka Strategijos finansinio veiksmų plano veiksmą „Socialinio verslo kūrimosi ir plėtros skatinimas“. Projektas bus įgyvendinamas taikant integruoto socialinio verslo modelį, kadangi pagrindinė vykdoma veikla – psichologinės gerovės ir psichosocialinių paslaugų teikimas – tiesiogiai sprendžia socialinę atskirtį patiriančių tikslinių grupių problemas. Socialinis poveikis yra kuriamas per pagrindines paslaugas.