Marijampolės miestas yra Marijampolės savivaldybės, įsteigtos 2000 m. pavasarį po teritorinės administracinės reformos, kurios metu buvo panaikintas Marijampolės rajonas, centras. Marijampolės savivaldybė yra pietvakarių Lietuvoje, Marijampolės apskrities pietrytinėje dalyje, vakaruose ribojasi su Vilkaviškio rajonu, šiaurėje – su Kazlų Rūdos savivaldybe, pietuose - su Kalvarijos savivaldybe, rytuose – su Prienų ir Alytaus rajonais. Marijampolės miestas yra didžiausias Marijampolės apskrities miestas, laikomas jos centru, septintas pagal dydį Lietuvoje. Marijampolės savivaldybės socialiniai-ekonominiai rodikliai (gyventojų skaičius, migracija, užimtumas, nedarbo lygis, skurdo rizika) nebuvo patys aukščiausi lyginant su kitomis apskrities savivaldybėmis arba Lietuvos vidurkiais, kadangi tiek savivaldybėje, tiek mieste vyrauja didelė gyventojų įvairovė – skirtingi socialiniai įgūdžiai, dalyvavimo darbo rinkoje intensyvumas, pretendavimas į socialines paslaugas ir pan. 2020-2022 pandemijos ir popandeminiai laikotarpiai turėjo įtakos tiek gyventojų amžiaus pasiskirstymui, tiek darbo rinkoje dalyvaujančių asmenų skaičiaus svyravimams. Marijampolės mieste yra įsikūręs ir kalėjimas, į kurį po pertvarkos 2020-2021 m. perkelti keleto kitų įstaigų nuteistieji, tai padidina socialinę riziką patiriančių asmenų skaičių mieste. 2015 m. nevyriausybinio sektoriaus, verslo atstovų ir savivaldybės iniciatyva buvo įsteigta Marijampolės miesto vietos veiklos grupė (toliau – MMVVG). Jos sukūrimo tikslas – identifikuoti ir spręsti Marijampolės miesto problemas, įgyvendinant vietos veiklos grupėms priskiriamas funkcijas, tai pagerinant vietines įsidarbinimo galimybes ir didinant bendruomenių socialinę integraciją, išnaudojant vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius. MMVVG siekia ugdyti bendruomeniškumą, skatinti bendruomeninės veiklos iniciatyvas, gerinti vietines įsidarbinimo galimybes, didinti bendruomenės socialinę integraciją, prisidėti prie Marijampolės miesto teritorijos plėtros. 2016 m. vadovaujantis BIVP metodo įgyvendinimo principais, buvo parengta Marijampolės miesto vietos plėtros strategija (toliau – MMVPS). Kaip parodė 2014–2020 m. ES investicijų laikotarpiu parengta MMVPS (įgyvendinta 2019 m. – 2022 m.), miesto gyventojai patiria įvairių sunkumų – socialinių ir sociokultūrinių paslaugų prieinamumas, užimtumas, verslumo įgūdžių trūkumas ir pan., tačiau visuomenė yra pakankamai aktyvi ir suinteresuota įsitraukti ir bendrai su institucijomis ir verslu spręsti šias ir panašias problemas.. Pastarosios MMVPS įgyvendinimo metu kūrėsi nauji vaikų dienos centrai, orientuoti į įvairias negalias turinčius vaikus ir jų šeimas, vyresnių asmenų ir neįgaliųjų dienos centrai ir bendruomeninės organizacijos, socialinių paslaugų įstaigos bendradarbiavo su nevyriausybinėmis organizuodamos paslaugų gavėjų švietimą, ugdymą, laisvalaikį, socialinių įgūdžių stiprinimą. Nevyriausybinis ir verslo sektorius aktyviai įsitraukė į tikslinių grupių užimtumo ir verslumo skatinimą, įgūdžių gerinimą. Šis etapas taip pat atskleidė ir problemų apimtis bei leido įvertinti papildomų paslaugų ir veiklų poreikius socialinę atskirtį patiriančių asmenų grupėse bei atskleidė, kad piliečių aktyvumui panaudoti ir įgyvendinti kartais pritrūksta informacijos, įrankių ir realių galimybių. Lietuvoje nedarbo lygis 2022 m. siekė 9,1 proc., Marijampolės savivaldybėje – 8,3 proc. ir lyginant su 2018 m. rodikliais yra išaugęs, nors pandemijos laikotarpiu šie rodikliai buvo išaugę dar daugiau. Prasidėjusi COVID-19 pandemija 2020–2021 m. nedarbą šalyje padidino iki 13,0 proc., Marijampolėje – iki 12,4 proc. Paskutiniais metais bendras skurdo rizikos lygis šalyje sumažėjo 1,7 procentinio punkto – nuo 22,9 iki 21,2 proc. Skurdo rizikos lygis Marijampolės savivaldybėje paskutiniais metais buvo didesnis nei šalyje, 2019 metais siekė 29,9 proc., o 2021 metais – 33,7 proc. Galima teigti, kad esminiai tikslinių grupių poreikiai Marijampolės mieste paskutiniais metais išlieka nepasikeitę, kaip ir bendruomenės suinteresuotumas įsitraukti į pagalbą kitiems visuomenės nariams, bendros vietovės gerovės kūrimą. Visuomenės narių įtraukimas į politinius procesus yra demokratinės visuomenės varomoji jėga, todėl kiekvienoje demokratinėje šalyje šis procesas įvairiais būdais skatinamas. Įgyvendinant 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą Marijampolės mieste taikant BIVP metodą rengiant ir (ar) įgyvendinant vietos plėtros strategiją dalyvavo daugiau nei 30 viešojo ir privataus sektorių subjektų (bendruomeninių organizacijų ir kitų NVO, verslo subjektų ir asocijuotų verslo struktūrų, biudžetinių organizacijų). Organizacijų, dalyvavusių MMVPS rengimo procesuose, rengusių ir įgyvendinusių projektus, dalyvavusių partnerio teisėmis patirtis atskleidžia, kad iniciatyvos „iš apačios“ yra efektyvesnės tiek neformaliuose, tiek formaliuose pagalbos skirtingoms visuomenės grupėms procesuose negu „iš viršaus“ diktuojamos politikos priemonės. Nemaža dalis MMVPS veiklų ir jas įgyvendinančių projektų buvo skirta socialinę atskirtį patiriančių asmenų socialinei integracijai, užimtumui didinti bei jaunam verslui skatinti, BIVP investicijos turėjo įtakos tiek nedarbo lygio mažėjimui Marijampolės mieste (ir visoje savivaldybėje), tiek augančiam socialinių paslaugų teikimo efektyvumui bei prisidėjo prie išaugusio socialinių paslaugų teikėjų skaičiaus bei augančio nevyriausybinio sektoriaus įsitraukimo į socialinių paslaugų teikimą. Galima teigti, kad BIVP metodo taikymas yra aktualus ir reikalingas jo tęstinumo užtikrinimas. 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8.6.1. uždavinio „Pagerinti vietines įsidarbinimo galimybes ir didinti bendruomenių socialinę integraciją, išnaudojant vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius“ įgyvendinimo pažangos vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad miestų VVG buvo svarbios, siekiant vietos plėtros tikslų, prisidėjo prie to, kad vietos organizacijos aktyviau vykdytų iniciatyvas, finansuojamas ES fondų, be atitinkamos pagalbos ir paskatinimo dalis organizacijų nesudalyvautų ES projektų įgyvendinime. VVG veiklos leidžia užtikrinti vietos gyventojų ir savivaldos institucijų, nacionalinio lygmens institucijų ryšį, planuojant ir įgyvendinant gyventojams svarbias vietos plėtros iniciatyvas. Ankstesniuose ES investicijų perioduose BIVP (arba Leader) principas buvo įgyvendinamas kaimiškose vietovėse rengiant ir įgyvendinant strategijas, nuo 2016 m šis principas pradėtas įgyvendinti ir Marijampolės mieste (įgyvendinti 23 projektai). BIVP metodo taikymas reglamentuojamas atitinkamų Europos Sąjungos fondų reglamentuose. BIVP – iš apačios į viršų (vietos subjektų iniciatyva) grindžiama integruoto teritorijos vystymo politika, kai VVG (kurios sudarytos iš viešųjų ir privačių vietos socialinių ir ekonominių interesų grupių, kuriose nė viena interesų grupė nekontroliuoja sprendimų priėmimo, atstovų) rengia vietos plėtros strategijas, įtraukdamos bendruomenę (strategijose išanalizuoja vietos vystymo poreikius, potencialą, numato tikslus, veiksmus ir t.t.), šių strategijų įgyvendinimui atrenka įgyvendintinus finansuotinus vietos subjektų vietos plėtros projektus, telkia bendruomenę dalyvauti vietos plėtros strategijos rengime, įgyvendinime, stebi, vertina vietos plėtros strategijos įgyvendinimo rezultatus. MMVPS produkto stebėsenos rodiklių planuotos reikšmės pasiektos arba viršytos. 2021 m. Europos socialinio fondo agentūros atlikta baigtų įgyvendinti projektų vykdytojų apklausa taip pat parodė, kad daugiau nei 30 proc. projektų veiklas vykdžiusių savanorių tęsia savanorišką veiklą projekto vykdytojo ir/ar projekto partnerio organizacijoje praėjus 6 mėn. po projekto pabaigos. Visa tai rodo, kad BIVP metodo taikymo tęstinumas Marijampolės mieste yra reikšmingas miesto socialinei raidai ir gyventojų gyvenimo lygio augimui. Siekiant 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano (NPP) 8.4 uždavinio įgyvendinimo, Marijampolės savivaldybės strateginio plėtros plano įgyvendinimo, būtina spręsti esamą viešojo valdymo procesų atvirumo ir aktyvesnio visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesuose trūkumo problemą. 2022–2030 m. plėtros programos viešojo valdymo plėtros programos pagrindime nurodoma, kad gyventojų dalyvavimo viešojo valdymo procese rodiklis vis dar išlieka nepakankamai aukštas – 2016 m. – 51 proc.; 2019 m. – 50 proc. – t. y. tik apie pusę gyventojų žinojo apie savo galimybes ir būdus dalyvauti viešojo valdymo procesuose. Visuomenei trūksta informacijos ir gebėjimų dalyvauti viešojo valdymo sprendimų rengimo ir priėmimo procese, gyventojų nuomonei apie viešojo valdymo institucijas didelę įtaką daro išankstinės neigiamos nuostatos arba neigiama dalyvavimo viešojo valdymo procesuose patirtis. Visa tai formuoja neigiamą visuomenės požiūrį į dalyvavimą sprendimų priėmimo procese ir netikėjimą, kad piliečių nuomonė svarbi. Nepakankamas visuomenės švietimas ir informavimas apie dalyvavimo viešojo valdymo procesuose naudą, galimybes ir būdus sumažina visuomenės aktyvumą ir potencialą įsitraukti į valstybės valdymą. Naudojami nepatrauklūs ir visuomenės poreikių neatitinkantys dalyvavimo būdai, stokojama sėkmingų visuomenės dalyvavimo pavyzdžių bei ankstyvo pilietiškumo ugdymo ir praktikos įsitraukti į procesus iš apačios, imantis iniciatyvos spręsti socialines, ekonomines ar kitas problemas. Visa tai lemia žemą pilietinę atsakomybę ir pilietinės galios suvokimą. Pilietiškumo akcijų įvairovė (praktiniai užsiėmimai, mokymai, simuliacijos) yra reikalinga, kad būtų kuriamas visuomenės įprotis stebėti sprendimų priėmimą ir, esant tinkamoms sąlygoms, aktyviai į jį įsitraukti. (Toliau žr. rinkmenose)