Lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniai gali būti neišvengiami (pvz., amžius, lytis) ir išvengiami (pvz., žalingi įpročiai, gyvensenos būdas, profesiniai veiksniai ir kita). Lėtinių neinfekcinių ligų prevencijai svarbus išvengiamų rizikos veiksnių savalaikis identifikavimas ir šalinimas (ar bent jų poveikio minimizavimas). Laiku ir veiksmingai teikiant pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas (PAASP) pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, pvz. lėtine obstrukcine plaučių liga ar diabetu, jų hospitalizavimo paprastai galima išvengti. Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, apie 80–90 proc. per asmens gyvenimą patiriamų sveikatos sutrikimų (ūmių ligų diagnostika ir gydymas, lėtinių ligų ilgalaikė priežiūra, ligų profilaktika ir kt.) gali būti sprendžiami teikiant PAASP paslaugas. Dėl šios priežasties išvengiamos hospitalizacijos (IH) rodiklį galima laikyti vienu iš svarbiausių PAASP paslaugų prieinamumą ir kokybę atspindinčiu rodikliu. 2005-2019 m. hospitalizavimo atvejų, kurių galima išvengti, dalis Lietuvoje sumažėjo, bet vis dar buvo viena didžiausių iš Europos Sąjungos (ES) šalių. IH skaičius Lietuvoje 2022 m., palyginti su 2019 m., sumažėjo apie 1,5 karto. 2020–2021 m. daugumos IH rodikliai mažėjo, tačiau 2022 m. vėl stebimas didesnis užregistruotų IH atvejų skaičius – bendras visų IH rodiklis 2021–2022 m. padidėjo 29,4 %. 2022 m. iš viso užregistruota 50 533 IH, 1 000-čiui gyventojų teko 18 atvejų. Marijampolės savivaldybėje IH rodiklis vertintinas kaip geras – 2022 metais jis siekė 17,18 ir buvo mažesnis nei šalies vidurkis (18). Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, 2024 m. pradžioje Marijampolės savivaldybėje 65 metų ir vyresni asmenys sudarė daugiau nei 21 % visų savivaldybės gyventojų. Demografinės senatvės koeficientas savivaldybėje buvo vienas didžiausių ne tik regione, bet ir Lietuvoje (Lietuvoje, Marijampolės apskrityje ir savivaldybėje šis koeficientas 2023 metais buvo atitinkamai 134, 152 ir 138). VDA prognozuoja, kad iki 2040 metų gyventojų skaičius Lietuvoje (taigi ir savivaldybėje) sumažės 11,80 %, lyginant su 2023 metų pradžia. Prognozuojama, kad 65 metų ir vyresnių asmenų skaičius mažės lėtesniu tempu, jų dalis iki 2040 metų išaugs ne mažiau kaip 5 procentiniais punktais – iki 27 %. Demografinės prognozės rodo spartų visuomenės senėjimą, kuris yra vienas svarbiausių savivaldybės iššūkių, rūpinantis senyvo amžiaus asmenų sveikata ir gyvenimo kokybe. Savivaldybių ir regiono lygmeniu tai indikuoja didesnį paslaugų, reikalingų šioms konkrečioms amžiaus grupėms, poreikį. Didėjanti vyresnio amžiaus asmenų dalis regiono populiacijoje sąlygoja didesnį lėtinėmis ligomis sergančių asmenų skaičių, taip pat didėja ilgalaikės priežiūros ir slaugos paslaugų poreikis. Siekiant IH skaičiaus pokyčio ir optimizuoti sveikatos sistemos išlaidas, 80 procentų sveikatos priežiūros paslaugų, skirtų ūmių ligų diagnostikai ir gydymui, lėtinių ligų ilgalaikei priežiūrai, ligų profilaktikai ir pan., turi būti teikiama ambulatoriniame lygyje. Nacionaliniame pažangos plane numatyta iki 2030 m. sumažinti IH, tenkančių tūkstančiui gyventojų, skaičių iki 16. Siekiant šio pokyčio būtina optimizuoti stacionarinių paslaugų teikimą ir toliau judėti nuo perteklinės stacionarios sveikatos priežiūros prie modelio, pagrįsto stipresne šeimos gydytojo institucija ir išplėtota ambulatorine priežiūra. Siekiant savivaldybės gyventojams gerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą ir teikimo koordinavimą bendradarbiaujant tarpusavyje, siekiant gerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, 2023-12-28 pasirašyta Sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių sveikatos centrui priskiriamas sveikatos priežiūros paslaugas Marijampolės savivaldybėje, bendradarbiavimo sutartis Nr. ST-88. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ), teikiančios sveikatos centrui (SC) priskiriamas sveikatos priežiūros paslaugas Marijampolės savivaldybėje, yra nepasirengusios kokybiškai teikti PAASP bei antrinio lygio ambulatorines specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Pagrindinė problemos priežastis yra ta, kad ASPĮ, teikiančių SC priskiriamas sveikatos priežiūros paslaugas Marijampolės savivaldybėje, infrastruktūra nepritaikyta šioms paslaugoms - patalpos ir medicininė įranga nepilnai atitinka keliamus reikalavimus. Tai mažina PAASP paslaugų bei antrinio lygio ambulatorinės specializuotos asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę, mažina galimybes mažinti IH skaičių, ilgina dirbančių pacientų gulėjimo laiką stacionare, dėl ligos prarastų darbo dienų skaičių ir kt. Įgyvendinus projektą, pagerės SC apimtyje teikiamų paslaugų prieinamumas ir kokybė, sumažės IH skaičius. Investicijų nauda atsispindės per išvengtas patekimo į ligoninę sąnaudas. Projekto rezultatai prisidės prie paslaugų gavėjų gyvenimo trukmės ilgėjimo, gyvenimo kokybės gerėjimo. Projekto rezultatai tiesiogiai siejasi su sprendžiama problema ir padeda pašalinti problemos atsiradimo priežastis Projekto įgyvendinimo metu nebus pažeidžiami horizontalieji principai darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tik ėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą. Įgyvendinant projektą nebus pažeistos Chartijoje įtvirtintos teisės. Projekto įgyvendinimo metu nebus pažeidžiamos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatos.