Pasaulyje per metus atliekama milijonai ortopedinių, neurochirurginių ir veido-žandikaulio chirurgijos operacijų. Pvz. Vien Europoje per metus atliekama 2,500,000 kelio sąnario ir 3,100,000 klubo sąnario endoprotezavimo operacijų. Amerikos sąnarių pakeitimo registras (AJRR) skelbia, kad 2021 m. atlikta 2,4 mln. klubo ir kelio sąnario endoprotezavimo operacijų. Ir kad tai sudaro 40 % visos Jungtinių Valstijų bendros sąnarių endoprotezavimo apimties kasmet (https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC8810304/). Didžiojoje daugumoje ortopedinių, neurochirurginių ir veido-žandikaulio chirurgijos operacijų yra naudojami implantai. Šiuo metu vyrauja standartiniai implantai. Personalizuoti implantai naudojami tik 2-3 proc. visų operacijų, nors jų dalis palaipsniui didėja. Remiantis epidemiologine statistika, personalizuoti implantai ateityje bus naudojami 10 proc. chirurginių operacijų. Gydymo protokolai reikalauja, kad chirurginės operacijos būtų planuojamos. Tendencija yra chirurginio gydymo svorio centrą perkelti iš operacinės į prieš-operacinį planavimą. Tai iš esmės pagerintų gydymo kokybę ir sutrumpintų operacijų laiką, tuo pačiu optimizuotų gydymo kaštus, nes sumažėtų gydymo sukeltų komplikacijų, sutrumpėtų reabilitacijos terminai, sumažėtų revizinių operacijų, be to, operacinė yra brangiausias resursas chirurginiame paciento gydyme. Deja, iki šiol daugelis operacijų vykdomos neparengus operacijos plano arba parengtas planas būna nekokybiškas ir, atlikus pjūvį, tenka nuo jo nukrypti. Chirurgai reikalauja, kad standartinių implantų tiekėjai pristatytų į operacinę visą rinkinį implantų ir implantų tiekėjo atstovas dalyvautų operacijoje padėdamas chirurgui pasirinkti tinkamus dydžius ir komplektuojančius komponentus, tokius kaip sraigtai. Tai sudaro tiekėjams papildomus kaštus, kurie „nugula“ implantų kainoje. Tai priveda iki tokių kurioziškų situacijų, kad patys implantų tiekėjai prašo chirurgų atsiųsti jiems prieš operaciją pacientų radiologinius vaizdus, kad jie patys galėtų atlikti prieš-operacinį planavimą, ir tokiu būdu susimažinti implantų nomenklatūrą, kurią reikia pristatyti į operacinę. Priežastys, dėl kurių chirurgai dažnai neatlieka prieš-operacinio planavimo ir planavimą atlieka operacijos eigoje jau atlikus pjūvį ir apžiūrėjus situaciją „natūroje“, yra kelios: 1. Operacijų laikas suplanuojamas iš anksto ir chirurgams pritrūksta laiko atlikti prieš-operacinį planavimą. 2. Chirurgai mano, kad rutininėms operacijoms prieš-operacinis planavimas yra tuščias laiko gaišimas ir netiesiogiai perkelia pareigą parinkti tinkamo dydžio ir komplektacijos standartinius implantus šių implantų tiekėjams. 3. Chirurgams trūksta kompetencijų naudoti prieš-operacinio planavimo įrankius. Dažnai naudojami paprastesni 2D planavimo instrumentai, kurie nėra tikslūs ir neleidžia įvertinti operacijos kompleksiškumo skirtingose plokštumose.