Šis projektas tiesiogiai prisideda prie Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos, kuri buvo patvirtinta 2009 m. spalio 30 d. Europos Vadovų Tarybos išvadomis Nr. 15265/09 ir vėliau atnaujinta Europos Komisijos 2012 m. kovo 23 d. komunikatu Nr. COM (2012) 128, tikslo „Sujungti regioną“. Šiuo tikslu transporto politikoje keliamas konkretus uždavinys – efektyviai gerinti tiek vidaus, tiek išorės transporto jungtis. Siekdama užtikrinti darnią transporto infrastruktūros bei visos susisiekimo sistemos plėtrą ir įgyvendinti ilgalaikius tarptautinius bei nacionalinius įsipareigojimus, Lietuva vadovaujasi Lietuvos transporto infrastruktūros plėtros iki 2030 m. planu. Projektas padeda spręsti šiame plane įvardytus esminius iššūkius - nepakankamą pasiekiamumą ir mažą junglumą šalies viduje. Augančias transporto sektoriaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau - ŠESD) emisijas, atsirandančias dėl to, kad viešasis transportas gyventojų vis dar nėra pasirenkamas kaip reali alternatyva asmeniniam automobiliui. Mažeikių rajonas susiduria su demografiniais iššūkiais – gyventojų skaičius 2018–2024 m. laikotarpiu sumažėjo 2,6 proc., o 2026 m. pradžioje siekė 50 962 nuolatinius gyventojus. Nepaisant mažėjančio gyventojų skaičiaus, automobilių skaičius 1 000-čiui gyventojų Mažeikiuose išlieka didesnis už Lietuvos vidurkį (viršija jį 4,5 proc.). Tai rodo didelę priklausomybę nuo individualaus transporto, kuri generuoja taršą ir spūstis. Nors Mažeikių mieste viešasis transportas yra nemokamas ir maršrutų tinklas buvo optimizuotas (nuo 2017 m. įvestas naujas maršrutas, pakoreguoti esami), keleivių apklausos rodo, kad paslaugų patrauklumą labiausiai riboja techniniai aspektai. Šiuo metu Mažeikių autobusų parkas eksploatuoja 61 autobusą, o autobusų amžius siekia 13,8 m. ir nėra elektrifikuotas. Pagal LR Alternatyviųjų degalų įstatymą, iki 2030 m. pabaigos visas parkas privalės būti netaršus, todėl būtina imtis neatidėliotinų investicijų. Siekdama įgyvendinti 2024 m. gegužės 30 d. patvirtinto Mažeikių rajono savivaldybės darnaus judumo plano sprendinius, bendrovė planuoja: įsigyti 4 visiškai netaršius, elektra varomus autobusus, skirtus aptarnauti miesto maršrutus Nr. 1, 1A, 2 ir 3, kurie bus keičiami iš taršių į netaršius. Įsigijus naujas netaršias transporto priemones užtikrinti efektyvesnes ir patogesnes paslaugas rajono gyventojams. Projekto įgyvendinimas padės išvengti neigiamų pasekmių, tokių kaip nekonkurencingumas žaliuosiuose pirkimuose ar augančios taršos sukeliamos sveikatos problemos. Iniciatyva visiškai atitinka Nacionalinio pažangos plano darnaus vystymosi principus. Įgyvendinus projektą bus galima išspręsti egzistuojančias problemas (ŠESD rodiklių mažinimą) ir užtikrinti tinkamą viešojo transporto paslaugų teikimą. Taip pat projekto veikla prisidedama prie Nacionaliniame pažangos plane įtvirtinto darnaus vystymosi HP įgyvendinimo ir pažangos rodiklių „1.2 Žaliųjų viešųjų pirkimų vertės dalis nuo visų viešųjų pirkimų dalies“ ir „1.3. Išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pokytis ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose, palyginti su 2005 m.“ pasiekimo. Projektas atitinka plano 2021-2027 m. Europos sąjungos fondų investicijų programos 3 prioriteto "Geriau sujungta Lietuva" 3.2. uždavinį "Plėtoti ir stiprinti tvarų, klimato kaitai atsparų, pažangų ir įvairiarūšį nacionalinį, regioninį ir vietos judumą, įskaitant geresnes galimybes naudotis TEN-T ir tarpvalstybinį judumą " Uždavinys prisideda prie ŠESD emisijų mažinimo bei atsinaujinančių energijos išteklių dalies didinimo transporto sektoriuje. Projektas atitinka Mažeikių rajono savivaldybės 2026-2028 m. patvirtinto `„2026-02-19 savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-12" strateginio plėtros plano 3.4. tikslo - susisiekimo gerinimas savivaldybės teritorijoje 3.4.2. uždavinio - Plėtoti gyventojų darnų judumą bei mobilumą - įsigyti naujas ekologiškas transporto priemones savivaldybės valdomose įmonėse. Projektas atitinka reikšmingos žalos nedarymo horizontaliam principui vertinimo reikalavimų aprašo reikalavimus, t. y., bus tvarus aplinkos atžvilgiu ir vykdomas visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartus ir prioritetus. Projekto veiklų įgyvendinimo metu nebus pažeidžiami lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos ar įsitikinimų, pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, negalios (judėjimo, regos, klausos ir kt.) ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems (paslaugų, infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimai, informacijos prieinamumo ir pan.) užtikrinimą principai. Projektas savo veiklomis tiesiogiai prisideda prie horizontalių principo įgyvendinimo. Bus laikomasi klimato ir aplinkos apsaugos standartų, atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11 straipsnį, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimą ir reikšmingos žalos nedarymo principą. Jokia projekto veikla nebus daroma reikšmingos žalos 6 aplinkos tikslams (klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos, tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos, perėjimo prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą, oro, vandens ar žemės taršos prevencijos ir kontrolės, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo), nurodytiems 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088, 17 straipsnyje. Visos įsigyjamos viešojo transporto priemonės atitiks Viešojo transporto priemonių pritaikymo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims reikalavimų apraše nustatytus reikalavimus. Įgyvendinant projektą bus laikomasi klimato ir aplinkos apsaugos standartų, atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11 straipsnį, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimą, ir reikšmingos žalos nedarymo principus. Finansuojamos veiklos nepažeis Chartijos pagrindinių teisių orumo; asmenų, privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; prieglobsčio ir apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atvejų; teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu; lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių; vaiko teisių; gero administravimo, veiksmingo teisinės gynybos, teisingumo; solidarumo ir darbuotojų teisių; aplinkos apsaugos.