Neabejotina, kad kasdieniai įpročiai ir veiksmai daro didelę įtaką tiek trumpalaikei, tiek ilgalaikei sveikatai ir gyvenimo kokybei. Šią koncepciją palaiko tūkstančiai mokslinių straipsnių ir ji įtraukta į daugybę įrodymais pagrįstų lėtinių ligų prevencijos ir (arba) gydymo gairių. Sveika gyvensena, tai mūsų įpročiai ir veiksmai, kurie įtakoja ligų prevenciją. Fizinį aktyvumas, tinkama mityba, svorio valdymas, nerūkimas pagrindiniai veiksniai įtakojantys lėtinių ligų, įskaitant širdies ligas, diabetą, nutukimą ir vėžį, prevencijai ir gydymui. Šių dienų statistika tvirtina, kad fiziškai neaktyvūs asmenys serga dažniau ir jų amžius yra trumpesnis, tačiau tai nereiškia, jog bet koks fizinis aktyvumas sergamumą sumažina. Nuo praeito amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigos labai paplito įvairios fizinio aktyvumo formos. Visame pasaulyje veikia daug sportinių ar bendrojo fizinio aktyvumo klubų, kuriuose lankosi daug žmonių. Plintant šiems judėjimams, kyla vis daugiau problemų, susijusių su fizinio krūvio adekvatumu asmens būklei. Padėti gali tik sveikatos būklę atitinkantis fizinis aktyvumas. Šiam reikalavimui patenkinti būtina tinkamai kaupti ir nagrinėti konkretaus paciento duomenis, stebėti įvairių parametrų, bei išvestinių dydžių dinamiką tolimesnių tyrimų metu, organizuoti grįžtamąjį ryšį tarp paciento būklės ir gydymo metodikos. Nuoseklus duomenų kaupimas ir analizė suteikia galimybę atsisakyti kai kurių klinikinių dydžių matavimų, o tuos pačius rezultatus leidžia gauti iš kitų, tik žymiai paprastesnių tyrimų. Pasaulinės sveikos gyvensenos/kūno rengybos stebėjimo priemonių rinkos dydis 2021 m. buvo įvertintas 45 mlrd. USD. Prognozuojama, kad iki 2030 m. ji pasieks 192 mlrd. USD ir prognozuojamu laikotarpiu (2022–2030 m.) išaugs 17,5 % CAGR. Šiuo metu dauguma sporto ir sveikos gyvensenos programų paremtos bendrinėmis PSO rekomendacijų normomis, kuriuos nėra pritaikomos individualiai pagal kiekvieną žmogų. PSO rekomendacijų trūkumai yra tokie, kad jie nėra labai lankstūs, pritaikomi neatsižvelgiant į kiekvieno asmens individualias situacijas, gretutines lėtines ligas, kitus įtakojančius ir darančius lemiamus įvykius gyvenimo kokybei, tad didelio matmens erdvėje patenkama į vietinį optimalumą. PSO rekomendacijos kinta laike labai lėtai, nors jau tyrimais būna įrodomos naujos vertės, tačiau dėl biurokratiškumo ir ilgų procedūrų, jos pasiekia galutinius vartotojus labai ilgai užvėlavus. Todėl bendrinės rekomendacijos ne visada yra geriausios jei žmogus turi asmeninių ypatybių ar gretutinių sveikatos sutrikimų. Į tai jokios šiuo metu kuriamos programos neatsižvelgia, todėl jos gali būti daugiau žalingos nei naudingos tam tikrai vartotojų grupei. Šiuo projektu bus siekiama sukurti sveikatos (gyvensenos) algoritmą remiantis naujausių mokslinių tyrimų rezultatais. Kadangi sveikatos(gyvensenos) mokslinių straipsnių yra šimtai tūkstančių, tai fiziškai juos perskaityti yra sunkiai įmanoma, tuo labiau išsirinkti reikiamus duomenis. Panaudojus ten esančia informaciją, būtų galima sukurti daug geresnį ir individualesnį algoritmą kiekvienam vartotojui pagal jo atitinkamus kriterijus. Sveikos gyvensenos specialistams atlikus panašių straipsnių analizę buvo rasta pakankamai naujos ir įdomios bei tinkamos pritaikyti informacijos taikant naujesnius sveikos gyvensenos principus konsultuojant klientus. Tačiau tokių straipsnių apimtis ir sudėtinga mokslinė kalba yra sunkiai suprantama, tam reikalinga didelė žmonių grupė, kurie analizuotų duomenis, juos padarytų paprastai suprantamus ir pritaikytų vartotojams. Pasitelkus AI sprendimą planuojama atrinkti tinkamiausius straipsnius, taip pat nusiskaityti reikalingą informaciją, kurios pagrindu būtų sukuriamas daug tikslesnis sveikos gyvensenos algoritmas, atsižvelgiant į įvairias tyrimo grupes. Šia programa pagal kliento (paciento) biometrinius duomenis (amžius, ūgis, svoris ir pan.) bei kliento gyvensenos komponentų stebėjimo duomenis (fizinis aktyvumas, mityba, miegas, emocinė savijauta, aplinkos/oro kokybės parametrai kurioje esame ir pan.) -> pagal šiuos kliento duomenis būtų apskaičiuojamas sveikatos (gyvensenos) rodiklis, kuriame galima indikuoti kur reikėtų skirti didesnį dėmesį (prioritizuojant gyvensenos komponentus), kad būtų pasiektas bendras aukštesnis(kokybiškesnis (gyvensenos rodiklis). Šiuo metu esami sveikos gyvensenos app‘sai yra pritaikyti sekti pavienes grupes – mityba, fizinį aktyvumą, tam tikrus kūno parametrus, nėra siūloma kompleksinis sprendimas apimantys tokią plačią parametrų visumą kaip kad šis kuriamas produktas. AI sprendimas sugebės, remdamasis moksliniais tyrimais ir išplėstomis PSO rekomendacijomis, vartotojui pateikti asmeninės sveikatos sprendimus ir informaciją, atsižvelgdamas į jų amžių, svorį, fizinį aktyvumą ir t.t. sveiko gyvenimo būdo programėlėje, taip pat sugebės pateikti mokslinių tyrimų ir PSO rekomendacijų atrinktą turinį vartotojui pagal išorinius rodiklius (fizinis aktyvumas, mitybos įpročiai, žalingi įpročiai, miegas, astma, diabetas, emocine savijauta, aplinkos/oro kokybės parametrai) ir apskaičiuoti sveikatingo gyvenimo rodiklį bei kitas susijusias sveikatos įžvalgas (pvz.: numanomą gyvenimo trukmę).. Kuriamas prototipas sugebės pateikti kritinį vertinimą apie išvadas ir įspėti dėl kai kurių rezultatų tikslumo (įspėjimai dėl būtinybės konsultuotis su srities specialistu). Produktas bus paremtas LLM modeliu (-iais) ir apmokytas iš mokslinių straipsnių, surinktų su DI pagalba, medicinos specialistų papildomai įvertintų bei peržiūrėtų. Pagrindiniai klientai – lėtinėmis ligomis sergantys žmonės, taip pat visi kiti žmonės, kurie nori sustiprinti sveikatą. Taip pat manoma kad sprendimas gali būti patrauklus sveikatos(gyvensenos) paslaugas teikiančioms įmonėms, specialistams siūlant apdorotą informacija iš mokslinių straipsnių gausos. Sveikas gyvenimo būdas gali turėti didelės įtakos mažinant įvairių sveikatos problemų riziką ir gerinant bendrą savijautą. Nutukimas: Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nutukimas yra pasaulinė sveikatos problema. Subalansuota mityba ir reguliari fizinė veikla gali padėti išvengti nutukimo ir jį valdyti. Širdies ir kraujagyslių ligos: Širdies ir kraujagyslių ligos, tokios kaip širdies ligos ir insultas, yra pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje. Gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip sveika mityba, reguliari mankšta ir nerūkymas, gali žymiai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. 2 tipo diabetas dažnai yra susijęs su gyvenimo būdo veiksniais, įskaitant netinkamą mitybą ir mankštos trūkumą. Sveiko maisto pasirinkimas, sveiko svorio palaikymas ir aktyvumas gali sumažinti riziką susirgti 2 tipo diabetu. Vėžys: Nors ne visų vėžio atvejų galima išvengti, tam tikri gyvenimo būdo pasirinkimai gali sumažinti vėžio riziką. Pavyzdžiui, tabako ir alkoholio vengimas, dieta, kurioje gausu vaisių ir daržovių, ir fizinis aktyvumas gali sumažinti kai kurių vėžio rūšių riziką. Psichinė sveikata: sveikas gyvenimo būdas, apimantis reguliarius pratimus, subalansuotą mitybą ir streso valdymo metodus, gali teigiamai paveikti psichinę sveikatą. Psichikos sveikatos būklės, tokios kaip depresija ir nerimas, dažnai gali būti pagerintos keičiant gyvenimo būdą. Kvėpavimo sistemos sutrikimai: rūkymas yra pagrindinis kvėpavimo takų ligų, tokių kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) ir plaučių vėžys, rizikos veiksnys, ne tik rūkymas bet ir tokie faktoriai kaip aplinka, kurioje gyvename, sportuojame, jos oro kokybė gali daryti lemiamą poveikį plaučio vėžio vystymuisi ar pan Mesti rūkyti yra vienas iš efektyviausių būdų užkirsti kelią šioms ligoms. Osteoporozė: dieta, kurioje gausu kalcio ir vitamino D, kartu su fiziniais pratimais gali padėti išvengti osteoporozės ir sumažinti lūžių riziką. Senėjimas ir ilgaamžiškumas: Sveikas gyvenimo būdas gali prisidėti prie ilgesnio ir sveikesnio gyvenimo. Statistika rodo, kad asmenys, kurie palaiko subalansuotą mitybą, išlieka fiziškai aktyvūs ir vengia rizikingo elgesio, paprastai gyvena ilgiau ir turi aukštesnę gyvenimo kokybę.