Projekto metu planuojama sukurti medicinos diagnostinės laboratorijos robotizuotą mėginių valdymo sistemą, kuri būtų ne šiaip dar viena nauja rinkoje esančių įrenginių versija, bet iš tiesų inovatyvi – praktiškai naudinga, sprendžianti visuomenei ir rinkai svarbias problemas, turinti komercializacijos potencialą. UAB Nord Robotics pradėjo kurti gyvybės mokslų industrijai ir sveikatos priežiūros sektoriui skirtus robotus per COVID-19 pandemiją, kai netikėtai greitai medicinos diagnostikos laboratorijose mėginių skaičius išaugo dešimtimis kartų. Tačiau šiuo metu pandemija yra pasibaigusi (nors jos padariniai jaučiami ir dabar), laboratorijų krūviai ir valdymas šiek tiek pasikeitę, ir reikia prisiderinti prie naujų laboratorijų poreikių. Kita vertus, pandemija paskatino ypatingai greitą verslo reakciją į pandemiją ir keletas laboratorinės diagnostikos srityje dirbančių kompanijų sukūrė naujus įvairius mėginių valdymo robotus, kurie atėjo į rinką tik 2022-2023 metais. T.y. šiuo metu stebime diagnostikos laboratorijų rinkos naują robotizacijos etapą, kuris smarkiai robotizacijos segmente padidino konkurenciją, dėl ko keičiasi laboratorijų valdymo ir darbo paradigmos. Tačiau įvertinus rinkos pokyčius, laboratorijų pokyčius, buvo nustatyta, kad nauja robotizacijos banga buvo orientuota iš esmės tik į didžiules laboratorijas (kurių krūviai prasideda nuo 2000 mėginių tyrimo per dieną), yra orientuota tik į labai stereotipinius ir labiausiai paplitusius laboratorijų procesus arba tyrimų metodus (kur atliekama daugiausiai tyrimų). Todėl šiuo metu mėginių valdymo sprendimus siūlo tik kelios didžiausios laboratorinės įrangos kompanijos ir tik keletui procesų (neskaičiuojant konkrečių tyrimų analizatorių, kurie daugumoje atvejų yra arba automatai, arba ypatingai specializuoti mini robotai). Taigi, šiuo metu rinkoje yra keletas gamintojų, siūlančių į laboratoriją patekusių mėginių skirstymo į tyrimų srautus robotizuotas sistemas didelėms ir labai didelėms laboratorijoms. Šios sistemos yra skirtos tik minėtam tikslui – mėginių paskirstymui į tyrimų srautus ir mėginių transportavimui iki tyrimų analizatorių ir net panaudotų mėgintuvėlių pašalinimui iš analizatorių ar mėginių likučių transportavimui į ilgalaikio saugojimo vietas (jeigu mėginiams toks reikalavimas taikomas). Šių sistemų pagrindiniai trūkumai yra tai tokie: - jos skirtos tik didelėms ir labai didelėms laboratorijoms, nėra prasmės įrengti tokias sistemas, kai mėginių skaičius per dieną mažesnis nei 2000; - šios sistemos kol kas skirtos išimtinai mėginių skirstymui ir vidinei logistikai laboratorijos viduje; - sistemos netinka daugumai rečiau naudojamų arba specializuotų tyrimo metodų aptarnavimui (sistemos iš esmės skirtos tik kraujo ir šlapimo mėginių ir tik tiriamų automatizuotuose analizatoriuose); - sistemos dažniausiai yra susietos arba su to paties gamintojo analizatoriais arba tik su kai kurių didžiausių gamintojų analizatoriais, todėl labai riboja skirtingų gamintojų analizatorių pasirinkimą, arba netinka taikyti laboratorijose, kurios naudoja skirtingų gamintojų analizatorius; - yra labai brangios (dėl ko ir tinka naudoti tik labai didelėse laboratorijose, kur tai apsimoka ekonomiškai). Projekto metu planuojama sukurti medicinos diagnostinės laboratorijos robotizuota mėginių valdymo sistemą pasižymės tokiomis savybėmis ir funkcijomis, kurios leis jai konkuruoti su aukščiau aprašytomis sistemomis bei spręsti laboratorijų problemas.