Projektu prisidedama prie 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos valstybės skaitmeninimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 05-002-01-07-08 „Kurti technologinius sprendimus ir įrankius, leidžiančius saugiai ir patogiai naudotis paslaugomis“ veiklos „Kalbinių išteklių dirbtinio intelekto technologijų sprendimų poreikiams plėtra“ įgyvendinimo. Lietuvoje šiuo metu yra neišnaudojamos turimos valstybės skaitmeninimo galimybės, nesudaromos sąlygos kurti naujomis technologijomis pagrįstus sprendimus, juos diegti kuriant pažangias skaitmenines paslaugas ir teikti šias paslaugas visuomenei. Dirbtinio intelekto (toliau DI), natūralios kalbos apdorojimo ir supratimo, mašininio mokymosi ir kt. inovatyvių sprendimų, kurie būtų susiję su pažangiomis neuroninėmis lietuvių kalbos technologijomis, plėtra Lietuvoje yra sunkiai įmanoma, nes nėra pakankamos apimties ir tinkamų lietuvių kalbos duomenų rinkinių – anotuotų tekstynų, tekstynų ir vektorizuotų modelių. Lietuvių kalba dėl savo specifinių savybių (sintetinė, morfologiškai turtinga, lanksti) turi menkas galimybes pasinaudoti kitų kalbų automatinio apdorojimo priemonėmis. Neuroninės kalbos technologijos Lietuvoje naudojamos minimaliai dėl technologijų trūkumo, tuo tarpu kalbos technologijų paklausa yra didžiausia tose rinkose (arba kalbose), kuriose plačiai (visuose sektoriuose ir visose srityse) prieinama prie paslaugų ir procesų skaitmenizavimo balso. Iš vienos pusės, kyla grėsmė, kad lietuvių kalbą elektroninėje erdvėje ir viešosiose paslaugose išstums sprendimai kitomis kalbomis. Iš kitos, neturint efektyvių automatinių melagienų/dezinformacijos atpažinimo priemonių, lietuviška auditorija tampa lengvu melagienų ir hibridinio karo vykdytojų taikiniu, nes, prie dabartinių informacinių srautų, jų kontrolė vien rankiniu būdu jau tampa neefektyvi. Šiandien dėl technologijų plėtros ir spartaus interneto ne tik gerokai padidėjo pasiekiamų žinių kiekis ir įvairovė, bet ir iš esmės pasikeitė būdai, kaip piliečiai jas gauna ir naudoja. Internetinė žiniasklaida tapo pagrindiniu informacijos šaltiniu, ypač jaunesniems vartotojams. Įvairi ir lengvai prieinama kokybiška informacija galėtų piliečius dar labiau įtraukti į demokratinius procesus ir paskatinti juose dalyvauti. Tačiau naujos technologijos būna naudojamos ir melagingai informacijai skleisti, ypač per socialinę žiniasklaidą, ir tai daroma dar neregėtu mastu, greičiu ir auditorijos pasirinkimo tikslumu: dezinformacijos kampanijų tikslais sukuriami individualizuoti informaciniai laukai ir galingi dezinformacijos didinimo mechanizmai. Melaginga informacija sparčiai plinta dėl tarpusavyje susijusių ekonominių, technologinių, politinių ir ideologinių priežasčių. Informacija interneto žiniasklaidos pagalba plinta labai greitai ir pasiekia didelę skaitytojų auditoriją, todėl labai svarbu užtikrinti, kad visuomenė gautų teisingą, pagrįstą informaciją. Melaginga informacija viešojoje erdvėje daro žalą įvairiais būdais: formuoja neigiamą viešojo sektoriaus įvaizdį, kelia grėsmę visuomenės saugumui, prisideda prie ekonomikos silpninimo. Melaginga informacija gali sumažinti visuomenės pasitikėjimą žiniasklaida, Vyriausybe ir kitomis institucijomis, kadangi tampa sunku atskirti tikrą informaciją nuo melagingos, jie gali pradėti abejoti visais šaltiniais. Taip pat ji dažnai yra naudojama siekiant sustiprinti esamus politinius nesutarimus, kas gali sukelti didesnę įtampą tarp skirtingų politinių grupių ir apsunkinti konstruktyvų dialogą bei bendradarbiavimą. Dėl klaidingos informacijos sumažėja piliečių gebėjimas priimti informacija pagrįstus sprendimus ir laisvai dalyvauti demokratiniuose procesuose. Organizacijos ar užsienio valstybės gali naudoti klaidinančią informaciją, kaip priemonę manipuliuoti viešąja nuomone, siekdamos politinių ar ekonominių tikslų. Tai gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių šalies stabilumui ir saugumui. Dezinformacija gali kelti ir pavojų visuomenės sveikatai. Melaginga informacija apie mediciną ir sveikatą gali paskatinti neteisingus sprendimus, pvz., atsisakymą vakcinuotis ar naudoti neefektyvias gydymo priemones, kas gali lemti ligų plitimą ir didesnę naštą sveikatos apsaugos sistemai. Viešojoje erdvėje skleidžiama neigiama, neteisinga informacija gali sukelti socialinę įtampą ir netgi neramumus visuomenėje. Melagienos gali skatinti baimę, nepasitenkinimą ir agresiją, gali pakurstyti visuomenės reakcijas ir sukelti socialinius neramumus. Gali skatinti stereotipus, neapykantą ir diskriminaciją prieš tam tikras grupes ar bendruomenes, taip skatindama socialinį susiskaldymą ir netoleranciją. Šiuo projektu bus prisidedama sprendžiant pagrindines problemas, kurios stabdo skaitmeninę plėtrą Lietuvoje – skaitmeninių anotuotų kalbos išteklių lietuvių kalba stygių. Kuriamas Melagingos informacijos tekstynas sudarys galimybę kurti ir plėtoti DI technologijomis grįstus sprendimus, kurie identifikuoja melagingos informacijos turinį interneto žiniasklaidoje. Jo sukūrimas prisidės prie demokratinių vertybių apsaugos ir pilietinės visuomenės stiprinimo. Sukurtas anotuotas tekstynas ir jo pagrindu kuriami DI įrankiai leis greitai, dideliais kiekiais analizuoti interneto žiniasklaidoje pateikiamą informaciją ir identifikuoti melagingą informaciją, užkirsti kelią jos plitimui. Projekto rezultatai sudarys galimybes sumažinti melagingos informacijos poveikį viešojoje erdvėje, padės tobulinti informacijos tikrinimo mechanizmus bei skatins atsakingą žiniasklaidos ir technologijų kompanijų elgesį.