Dėl gyventojų įpročių keliauti nuosavais automobiliais, kurių dauguma yra seni (16,8 metų) ir taršūs (165 g CO₂/km), miestuose kasdien susidaro spūstys ir didėja aplinkos oro tarša. Miestų ir regionų viešasis transportas nėra patrauklus, šios transporto priemonės yra maždaug 15–20 metų senumo. Įvairias paslaugas teikiančio verslo turimas transporto priemonių, kurios nuvažiuoja didžiausius atstumus miestuose, parkas taip pat taršus. EK komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“ nustatė tikslus iki 2030 m. eksploatuoti bent 30 mln. netaršių lengvųjų automobilių, o iki 2050 m. pasiekti, kad beveik visi lengvieji automobiliai, furgonai, autobusai ir naujos sunkiosios transporto priemonės būtų netaršūs. VDA duomenimis 2021 m. Klaipėdos regione į aplinkos orą iš stacionarių taršos šaltinių buvo išmesta 4 813,3 tonų teršalų, tai sudarė 7,9 proc. visos šalies rodiklio. Lyginant su kitais šalies regionais, Klaipėdos regionas tarp šalies regionų buvo 4-oje vietoje pagal išmetamų kietųjų medžiagų, fluoro ir anglies monoksido kiekį, 5-oje vietoje pagal sieros dioksido ir azoto oksido kiekį. Analizuojant tendencijas vidutiniu laikotarpiu, 2017-2021 m. šis rodiklis Klaipėdos regione nuosekliai mažėjo vidutiniškai 3,3 proc. kasmet, tuo tarpu šalyje rodiklis mažėjo lėčiau (vidutiniškai -2,3 proc. kasmet). Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) išmetimas 1 gyventojui, susidarantis dėl gyventojų kelionių įtakos (lengvųjų automobilių, motociklų, mopedų ir viešojo transporto naudojimo), Klaipėdos regione 2019 m. siekė 1,42 tCO2e / gyv. ir sutapo su šalies rodikliu. Pagal šį rodiklį Klaipėdos regionas buvo 6-oje vietoje tarp šalies regionų. Klaipėdos regione išmetamų ŠESD kiekis sudaro 9 proc. viso šalyje išmetamo kiekio. Daugiausia teršalų regione sugeneruoja Klaipėdos elektrinė ir Suskystintų gamtinių dujų importo terminalas. 2021 m. Klaipėdos regione autobusais buvo pervežta 19 189 tūkst. keleivių, tai sudarė 11,8 proc. visų autobusais pervežtų keleivių šalyje ir tarp regionų buvo 3-ioje vietoje po Vilniaus ir Kauno. Vertinant pagal pervežtų keleivių skaičių/10 tūkst. gyventojų, 2021 m. Klaipėdos regione autobusais buvo pervežta 595 keleiviai/10 tūkst. gyventojų, t. y. šiek tiek daugiau, nei vidutiniškai šalyje (577 keleiviai/10 tūkst. gyventojų), tačiau beveik dvigubai mažiau, nei Vilniaus regione (1 182 keleiviai). 2020 m. lyginant su 2019 m. dėl Covid-19 pandemijos keleivių pervežimas autobusais regione sumažėjo 370 keleivių/10 tūkst. gyventojų arba 33,0 proc., tuo metu vidutiniškai šalyje rodiklio kritimas siekė 37,0 proc. Pažymėtina, kad pasibaigus pandemijos apribojimams 2021 m. pervežtų keleivių skaičius ir toliau mažėjo 156 keleiviais/10 tūkst. gyventojų arba 20,1 proc., lyginant su 2020 m. Vidutiniu laikotarpiu 2017-2021 m. autobusais pervežtų keleivių skaičius/10 tūkst. gyventojų regione traukėsi vidutiniškai -13,0 proc. kasmet, tuo tarpu vidutinis rodiklio kritimo tempas šalyje buvo -11,9 proc. Klaipėdos regione 2021 m. didžioji autobusų keleivių dalis – 17 049 tūkst. keleivių (tai sudarė 1 122 keleivių/10 tūkst. gyventojų) arba 88,8 proc. visų regiono keleivių buvo pervežta Klaipėdos m. savivaldybėje. Tolimojo susisiekimo maršrutais 2021 m. santykinai daugiausia keleivių buvo pervežta Palangos m. sav. (31 keleivis/10 tūkst. gyventojų), Skuodo r. sav. (26 keleiviai) ir Šilutės r. sav. (18 keleivių). Vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutais santykinai daugiausia keleivių pervežta Neringos sav. (242 keleiviai/10 tūkst. gyventojų) ir Kretingos r. sav. (165 keleiviai). Vietinio (miesto) susisiekimo maršrutais – Klaipėdos m. savivaldybėje (969 keleiviai/10 tūkst. gyventojų). 2021 m. Klaipėdos regione keleiviai buvo pervežami 524 autobusų maršrutais. 2020 m. lyginant su 2019 m. autobusų maršrutų skaičius regione susitraukė 185 maršrutais arba 39,5 proc., tačiau pasibaigus Covid-19 pandemijos apribojimams 2021 m. maršrutų skaičius didėjo iki 524 maršrutų ir viršijo priešpandeminį lygį (2018 m. 384 maršrutai). 2017-2021 m. laikotarpiu maršrutų skaičius regione augo 67,9 proc. Analizuojamu laikotarpiu maršrutų skaičius regione kito netolygiai: maršrutų skaičius Klaipėdos m. sav. padidėjo net 269,6 proc., Klaipėdos r. sav. 54,1 proc., Kretingos r. sav. 14,9 proc., kitose regiono savivaldybėse maršrutų skaičius mažėjo. Vieninga transporto sistema Klaipėdos regione nėra suformuota. Sutarčių pagrindu vieninga transporto sistema funkcionuoja tik tarp Klaipėdos m. ir Klaipėdos r. sav. Kitos regiono savivaldybės į vieningą sistemą nėra įsijungusios. Regione neišnaudojamas viešojo transporto potencialas iš dalies sumažina regiono užimtumo augimo ir socialinės atskirties mažėjimo potencialą, nes neužtikrinamas mobilumas socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, kurios neturi galimybės (finansinės ar kt.) naudotis asmeniniu automobiliu. Todėl regione tikslinga kurti vieningą viešojo transporto sistemą, didinti viešojo transporto patrauklumą ir prieinamumą, prioritetą skirti mažiau taršioms susisiekimo priemonėms, siekiant sumažinti neigiamą transporto sistemos poveikį ekologinei ir socialinei aplinkai. 2023 m. UAB Kretingos autobusų parkas turėjo 42 transporto priemones, skirtas keleivių vežimui. Vidutinis transporto priemonių amžius yra 19 metų. Naujausios turimos transporto priemonės (2) yra pagamintos 2019 m., seniausia (1) – 1998 m. Vidutinė transporto priemonių rida – apie 860 tūkst. km. Visų transporto priemonių naudojama degalų rūšis – dyzelinas. Vidutinis transporto priemonių sėdimų vietų skaičius – 34. Iš pateiktų duomenų galima daryti išvadą, kad UAB Kretingos autobusų parkas turimas keleivių vežimo transporto priemonių parkas yra gana senas ir naudoja taršią degalų rūšį. Transporto priemonių naudojančių netaršias degalų rūšis – elektrą arba vandenilį, įmonė neturi. Viešuoju transportu naudojasi visų amžiaus grupių gyventojai. Įstatymų numatytos lengvatos užtikrina socialiai jautresnių gyventojų grupės mobilumo poreikių tenkinimą mieste. Remiantis statistiniais duomenimis, Kretingos rajono savivaldybėje, kaip ir kitose Lietuvos savivaldybėse, pastebimas gyventojų senėjimo procesas, ko pasekoje, senėjant visuomenei, didėja gyventojų skaičius, kuris dėl amžiaus ar specialiųjų poreikių (neįgalumo) turi teisę pasinaudoti transporto lengvatomis, kas įtakoja naudojimosi viešuoju transportu populiarumą šioje amžiaus grupėje. Naudojimasis viešuoju transportu taip pat yra populiarus tarp moksleivių ir studentų. Projektas inicijuojamas siekiant atnaujinti UAB Kretingos autobusų parkas miesto ir priemiestinio viešojo transporto priemonių parką. Naujų netaršių transporto priemonių (elektrinių autobusų) įsigijimas leis sumažinti oro taršą ir ŠESD išmetamų į atmosferą kiekį. Apibendrintai sprendžiamą problematiką galima įvardinti kaip „nepakankami viešojo transporto patrauklumas, prieinamumas ir kokybė“. Problemos sprendimo būdas. Siekiant sumažinti oro taršą, viešojo transporto išmetamą ŠESD kiekį bei padidinti viešojo transporto patrauklumą, prieinamumą ir kokybę planuojama įsigyti netaršias elektra varomas transporto priemones ir įrengti jų įkrovimui reikalingą infrastruktūrą. Projektu planuojama įsigyti 10 elektrinių autobusų ir įrengti 7 įkrovimo stoteles. Nesprendžiant nustatytos problemos, keleivių vežimo paslaugos toliau būtų teikiamos taršiais dyzeliniu kuru varomais autobusais, o tai neprisidėtų prie taršos mažinimo ir viešojo transporto patrauklumo, prieinamumo bei kokybės didinimo. Projektu siekiami rezultatai. Projekto įgyvendinimas prisidės prie oro taršos ir išmetamų ŠESD kiekio mažinimo Kretingos rajono savivaldybėje. Įtaka ir atitiktis horizontaliesiems principams. Projekto pareiškėjas užtikrins, jog visiems asmenims, nepaisant jų lyties, tautybės, rasinės ar etninės kilmės, pilietybės, kalbos, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, negalios, sveikatos būklės, socialinės padėties, amžiaus, seksualinės orientacijos ar kitų bruožų, būtų užtikrintos vienodos teisės ir galimybės dalyvauti įgyvendinant projektą bei vykdant veiklas po investicijų. Projekto veiklomis bus prisidedama prie universalaus dizaino principo įgyvendinimo, įsigyjant autobusus, kuriuose neįgaliųjų vežimėlių naudotojų ir vaikiškų vežimėlių įvažiavimas / išvažiavimas turi būti numatytas per šonines (ne galines) transporto priemonės duris; transporto priemonė ar jos dalis, kurioje neįgaliųjų vežimėlių naudotojai įlaipinami / išlaipinami, turi būti žemagrindė (nužeminta grindų zona be papildomų laiptelių); įsigyjamos transporto priemonės turi atitikti kitus transporto priemonių pritaikymo individualių poreikių turintiems asmenims reikalavimus. Įgyvendinamas projektas prisidės prie nedarome reikšmingos žalos principo - klimato kaitos švelninimo; prisitaikymo prie klimato kaitos; tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos; perėjimo prie žiedinės ekonomikos; oro, vandens ar žemės taršos prevencijos; biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo, įgyvendinimo.