Bendrieji skurdo ir socialinės atskirties bei pajamų nelygybės rodikliai Lietuvos Respublikoje vis dar išlieka aukšti, palyginus su ES vidurkiu (2020 m. skurdo rizikos ar socialinės atskirties lygis: Lietuvos Respublikoje 24,8 proc., ES 22 proc.; pajamų pasiskirstymo koeficientas: Lietuvos Respublikoje – 6,14, ES – 5,24). 2018 – 2020 m. buvo įgyvendinta daug priemonių, orientuotų į skurdo ir pajamų nelygybės mažinimą, tačiau jas įgyvendinant trūko holistinio požiūrio vertinant visus minimalias pajamas užtikrinančius elementus ir galimas jų tarpusavio sąsajas. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, socialiniai partneriai bei tarptautinės organizacijos pažymi, kad minimalių pajamų adekvatumas Lietuvos Respublikoje yra nepakankamas. Ypač dažnai minimas nepakankamas valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydis, kuris, kaip rodiklis, taikomas vertinant asmens pajamas ir (ar) turtą, nustatant teisę asmenims gauti socialinę paramą, taip pat nustatant ir apskaičiuojant socialinės paramos dydžius. Nuo 2019 m. VRP dydis, susiejus jį su minimalių vartojimo poreikių dydžiu (toliau – MVPD), yra kasmet indeksuojamas. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatyme nustatyta, jog VRP dydis negali sudaryti mažiau nei 50 proc. praėjusių metų MVPD Dėl šios priežasties labai dažnai pažymima, jog būtina didinti VRP dydį, artinant jį prie MVPD. Lietuvos Respublikos Vyriausybė atkreipia dėmesį, kad minimalias pajamas užtikrinančią sistemą reikia vertinti kaip visumą, todėl vien VRP dydžio padidinimas neišspręs esamų problemų, o taip pat galimai sąlygos sistemines problemas. Siekiant užtikrinti minimalios socialinės apsaugos sistemos aprėptį bei adekvatumą, nepakanka padidinti vieną sistemos elementą, reikalingas visos minimalias pajamas užtikrinančios sistemos kompleksinis įvertinimas, sistemos elementų tarpusavio sąsajų bei poveikio darbo paskatoms identifikavimas. Svarbu atkreipti dėmesį į sąsajas su šalpos pensijomis, minimalia mėnesine alga, mažiausiomis socialinio draudimo išmokomis. Taip galima užtikrinti, kad sistema bus socialiai teisinga, nemažins paskatų dirbti bei mokėti socialinio draudimo įmokas.