PROBLEMA: Mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų (toliau – ŠKL) jau ilgus metus išlieka viena pagrindinių Lietuvos gyventojų mirties priežasčių, kasmet nusinešanti daugiau nei 22 tūkst. žmonių gyvybių ir beveik triskart viršijanti Europos Sąjungos vidurkį.1,2 Akivaizdu, jog efektyviam ŠKL valdymui reikalinga duomenimis ir mokslo įrodymais paremta visapusiška ŠKL valdymo strategija, apimanti infrastruktūrą, žmogiškuosius išteklius, paciento kelią, gydymo rezultatų vertinimą ir nuolatinį proceso tobulinimą. Tačiau savalaikis ŠKL prevencijos, diagnostikos, gydymo ir stebėsenos procesų tobulinimas bei mokslo pasiekimų diegimas šioje srityje nėra įmanomi be realiu laiku surenkamų kokybiškų, išsamių ir teisingai interpretuojamų ŠKL duomenų. Projektu sprendžiama problema – nėra efekyvaus, centralizuoto ir skaitmenizuoto ŠKL valdymo ir stebėsenos proceso: • Nėra galimybės centralizuotai rinkti ŠKL valdymui reikalingų duomenų realiuoju laiku • Nėra tokių duomenų analizės įrankio • Duomenys nėra standartizuoti • Nėra galimybės vykdyti miokardo infarkto klasterinių ASPĮ duomenų analizės ir stebėsenos, teikiamos ataskaitos pildomos rankiniu būdu, nėra unifikuotos metodikos duomenų surinkimui ir rodiklių apskaičiavimui. • Sudėtinga užtikrinti savalaikį ir kokybišką informacijos teikimą tarptautinėms organizacijoms, valstybės institucijoms, o tai įtakoja nesavalaikius sprendimus vykdant ŠKL ligų prevenciją ir valdymą. PRIEŽASTYS: Skandinavijos bei Vakarų Europos valstybėse jau daugelį metų funkcionuoja specializuoti registrai, kuriuose kaupiami išsamūs ŠKL duomenų rinkiniai, leidžiantys priimti savalaikius klinikinius bei sveikatos politikos sprendimus, taip pat užtikrina antrinio duomenų panaudojimo galimybes mokslui ir naujų technologijų vystymui. POREIKIS IR PASEKMĖS: Sveikatos apsaugos ministerija 2022–2030 metų sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programoje yra numačiusi eilę pažangos priemonių susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimu. Ūminio miokardo infarkto (MI) tvarkos aprašai ir prieinamumo gerinimo įsakymai V-2443, V-9404, numato MI priežiūros paslaugų teikimo kokybės rodiklių stebėjimo poreikį, kadangi iki šiol nebuvo veiksmingų priemonių, generuojančių patikimus duomenis. Kokybiškai renkami ŠKL duomenys, tame tarpe ir miokardo infarkto (MI) duomenų rinkiniai, apimantys keturių svarbiausių širdies patologijų - miokardo infarkto (MI), širdies nepakankamumo (ŠN), prieširdžių virpėjimo (PV), aortos vožtuvo stenozės (TAVI) duomenų rinkinius, su galimybe realiu laiku analizuoti ir stebėti rodiklius, leistų suformuoti ir įveiklinti mokslo įrodymais paremtą visapusišką ŠKL valdymo strategiją Lietuvoje. Investicijos į ligoninių informacinių sistemų tobulinimą, užtikrinant kokybišką automatinį duomenų surinkimą ir visapusišką analizę realiu laiku, įdiegus inovatyvius sprendimus, leistų sumažinti Asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau -ASPĮ) ŠKL valdymo kaštus, efektyviau naudoti ŠKL valdymui skirtą infrastruktūrą, žmogiškuosius išteklius, didinti aptarnaujamų pacientų skaičių, prisidėtų prie medicinos personalo darbo sąlygų gerinimo. Išsamūs ŠKL duomenų rinkiniai šalies mastu, suteiktų galimybę jungtis į Europos klinikinės kokybės ir būsimų pragmatinių klinikinių tyrimų tinklus. PROBLEMOS SPRENDIMO BŪDAI: Šiuo projektu siekiama inicijuoti (nežinau kokį kitą tinkamesnį žodį panaudoti) bandomąjį ŠKL valdymui reikalingų duomenų srinkimo projektą,. Remiantis Europos kardiologų asociacijos sukurtos bendradarbiavimo platformos EuroHeart patirtimi bei Lietuvos kardiologų bendruomenės, apimančios visų penkių klasterinių ligoninių atstovų, sutarimu, bus galima sudaryti duomenų ir rodiklių rinkinį, reikalingą efektyviai ŠKL valdymo stebėsenai užtikrinti. Atsižvelgiant į Lietuvos ASPĮ informacinių sistemų ir duomenų surinkimo metodikų heterogeniškumą, planuojama, kad bandomajame projekte dalyvaus trys klasterinės ligoninės - Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos ir Respublikinė Šiaulių ligoninė, kuriose yra įdiegtos skirtingos duomenų valdymo sistemos. Bandomojo projekto metu Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos su partneriais įdiegs ir pritaikys nacionaliniams poreikiams Europos kardiologų draugijos sukurtą stebėsenos rodiklių EuroHeart sprendimą, skirtą visų klasterinių ASPĮ duomenų analizei ir stebėsenai nacionaliniu lygiu. Bandomajame projekte dalyvaujančios įstaigos atliks savo informacinių sistemų ir formų atnaujinimus, įgalinančius visų ŠKL stebėsenos rodikliams apskaičiuoti ir analizuoti reikalingų duomenų homogenišką surinkimą ir galimybę duomenis perduoti stebėsenai ir analizei nacionaliniu lygmeniu. REZULTATAI: Bandomojo projekto metu, atsižvelgiant į Europos kardiologų draugijos sukurtos bendradarbiavimo platformos EuroHeart standartą, bus parengtas standartizuotas, išsamus rodiklių rinkinys, sukurti įrankiai, įgalinantys detalią realaus laiko duomenų analizę. Tai leis pagerinti ŠKL valdymo situaciją šalyje. Standartizuotas duomenų surinkimas įgalins Lietuvos ASPĮ jungimąsi į Europos klinikinės kokybės ir pragmatinių tyrimų tinklus, bei antrinį šių sveikatos duomenų panaudojimą. POVEIKIS HP: Bandomojo projekto metu nenumatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį HP laikymuisi. Nebus pažeidžiami: darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą; lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą (paslaugų, infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimų, informacijos, transporto prieinamumo ir pan.); inovatyvumo (kūrybingumo) (vykdomi inovatyvūs viešieji pirkimai, taikomos naujos technologijos, kuriami ar diegiami inovatyvūs sprendimai ir pan.) bei  bus atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Bandomąjame projekte numatytos veiklos nepažeis ES pagrindinių teisių Chartijos reikalavimų: orumo; asmenų, privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; prieglobsčio ir apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atvejų; teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu; lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių; vaiko teisių; gero administravimo, veiksmingos teisinės gynybos, teisingumo; solidarumo ir darbuotojų teisių; aplinkos apsaugos.