Pastaraisiais dešimtmečiais dėl klimato kaitos poveikio, oro taršos, ekstremalių meteorologinių reiškinių ir kintančio vandens režimo Lietuvos ir pasaulio miškai patiria vis daugiau streso. Didėja sausros laikotarpių trukmė, o krituliai pasiskirsto netolygiai. Tokie pokyčiai keičia dirvožemio drėgmės, oro ir šilumos režimus, trikdo maistinių medžiagų apytaką, didina medžių stresą ir mažina jų atsparumą ligoms bei kenkėjams. Kadangi miškų dirvožemiai atlieka esminį vaidmenį vandens ir maistinių medžiagų apytakos bei miško ekosistemų stabilumo palaikymo procesuose, šie procesai tiesiogiai lemia miškų produktyvumą, ekosistemų stabilumą bei gebėjimą prisitaikyti prie kintančio klimato. Nepaisant klimato kaitos keliamų iššūkių, Lietuvoje nėra pakankamos infrastruktūros ilgalaikiams, nuolatiniams miško dirvožemio procesų tyrimams vykdyti. Šalyje veikia ribotas skaičius ilgalaikių miško ekosistemų stebėjimo plotelių, kuriuose dirvožemio būklė tiriama periodiškai pagal II lygio miškų monitoringo programą arba atliekant specifinius mokslinius tyrimus. Tačiau ši infrastruktūra nėra pritaikyta nuolatiniams, automatizuotiems matavimams bei realaus laiko duomenų rinkimui, todėl trūksta galimybių analizuoti trumpalaikius procesus, susijusius su ekstremaliais meteorologiniais reiškiniais ir miško dirvožemio reakcija į juos. Šiuo metu gauti duomenys neleidžia visapusiškai įvertinti vandens ir medžiagų apytakos dirvožemyje, todėl ribojamos galimybės modeliuoti miško ekosistemų atsaką į klimato pokyčius ir planuoti tvaraus miško valdymo priemones. Kita aktuali problema – nepakankamas visuomenės įsitraukimas ir raštingumas dirvožemio klausimais bei ribotas šios temos matomumas viešojoje erdvėje. Nors dirvožemis yra kertinis ekosistemų komponentas, lemiantis miškų produktyvumą, stabilumą ir anglies kaupimo potencialą, miškų moksluose tradiciškai didžiausias dėmesys skiriamas antžeminei augalijai ir klimatiniams veiksniams. Dėl to miško dirvožemio tyrimai dažnai atliekami fragmentiškai, be ilgalaikio, kompleksinio stebėjimo ir eksperimentinių duomenų integracijos. O viešose diskusijose apie miškus dėmesys koncentruojamas į medžių kirtimus ar atsodinimą, tačiau menkai suvokiama dirvožemio, kaip miško produktyvumą lemiančio veiksnio, reikšmė. Planuojama įsigyti įranga atitinka Europos Sąjungos „Horizon Europe“ programos paraišką Nr. 101112924 „Increasing soil literacy through multimodal, adaptable learner-centred pedagogies and an intuitive data-driven serious game“ (SOILKIT), skirtą dirvožemio raštingumo didinimui ir duomenimis grįstų edukacinių bei mokslinių sprendimų kūrimui. Projektu siekiama didinti visuomenės, švietimo ir mokslo institucijų raštingumą miško dirvožemio klausimais, pasitelkiant pažangias technologijas, realaus laiko duomenis ir praktinio pažinimo metodus, kurie padeda suprasti dirvožemio vaidmenį klimato kaitos kontekste ir skatinti tvarius gamtos išteklių valdymo sprendimus. Pagrindiniai SOILKIT projekto uždaviniai apima: ● visuomenės raštingumo apie miško dirvožemį didinimą, kuriant ir diegiant inovatyvias, duomenimis grįstas mokymosi ir pažinimo priemones; ● interaktyvią mokymosi aplinką su pritaikomais įrankiais įvairioms amžiaus grupėms ir ugdymo tikslams (įskaitant ir gyvųjų laboratorijų (angl. living lab) kūrimą); ● plėtoti skaitmeninius ir interaktyvius dirvožemio pažinimo metodus, pasitelkiant surinktus duomenis ir dirbtinio intelekto bei vizualizacijos technologijas, siekiant sukurti prieinamus edukacinius įrankius įvairioms visuomenės grupėms; ● sukurti tarpdisciplininį bendradarbiavimo tinklą, jungiantį mokslininkus, pedagogus, sprendimų priėmėjus ir pilietines iniciatyvas, kad būtų stiprinamas dirvožemio raštingumas visose visuomenės grandyse ir prisidedama prie ES misijos „A Soil Deal for Europe“ įgyvendinimo. Programos „Europos Horizontas“ projekte Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro(toliau – LAMMC) Miškų instituto Miškininkystės ir ekologijos skyriaus vyresnieji ir mokslo darbuotojai buvo įsitraukę į šias veiklas: komunikacijos, sklaidos ir įsitraukimo; mokslinių tyrimų ir technologijų infrastruktūros teikimo; mokslinių tyrimų vykdymo; metodų ir idėjų testavimo / patvirtinimo; prototipų kūrimo ir demonstravimo. Planuojama infrastruktūra reikalinga ilgalaikiam miško dirvožemio ir vandens balanso stebėjimui, kad būtų galima kaupti patikimus duomenis apie miško dirvožemio pokyčius ir sausros poveikį. Planuojama infrastruktūra sudarys sąlygas įkurti atviros prieigos miško dirvožemio tyrimų laboratoriją, kuri padės studentams ir visuomenei mokytis praktiškai, didinant dirvožemio raštingumą ir supratimą apie tvarią gamtos išteklių priežiūrą. Tokia bazė turi potencialą tapti ilgalaikiu mokslo, švietimo ir visuomenės bendradarbiavimo centru. Šiems rodikliams nustatyti reikalinga instrumentinė įranga: meteorologinė stotis su programine įranga (3 vienetai); dirvožemio drėgmės matuoklis; augalo kamieno vandens srauto matuoklis (3 vienetai); belaidis dirvožemio jutiklis su programine įranga (9 vienetai); multimetras pH/mV/temperatūrai/joninei jėgai matuoti su NH, Ca, K, NO, pH elektrodais, lizimetras su jutikliais (300–400 mm gylis) ir lizimetras su jutikliais (300–600 mm gylis). Projekto vykdymo metu įsigyta instrumentinė įranga leis pasiekti aukštos mokslinės vertės rezultatų, taip pat pakeltų mokslininkų kompetencijas ir leistų tinkamai pasirengti pakartotinai pateikti projekto paraišką. Galimos pasekmės neįgyvendinus projekto: Jei projektas nebūtų įgyvendintas, išliktų ribotos galimybės parengti konkurencingą tarptautinę „Horizon Europe“ SOILKIT projekto paraišką, nes trūktų realių eksperimentinių duomenų ir patikrintų metodinių sprendimų, kurie būtini kuriant edukacines bei technologines inovacijas. Nebūtų sudarytos sąlygos išbandyti pažangių jutiklių ir duomenų analizės metodų Lietuvos sąlygomis, todėl sumažėtų galimybė įtraukti šalies institucijas į Europos miško dirvožemio raštingumo didinimo ir švietimo tinklus ir sumažėtų Lietuvos matomumas Europos mokslinių tyrimų erdvėje. Projektas pagal savo pobūdį nepažeidžia horizontaliųjų principų ir neprieštarauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatoms. Projekto įgyvendinimo metu nenumatoma jokių apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitų bruožų principams įgyvendinti. Projekte nenumatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principui įgyvendinti ar veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį inovatyvumo (kūrybingumo) principui įgyvendinti (finansuojama veikla netiesiogiai prisideda prie šio principo įgyvendinimo, nes yra orientuota į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vystymą). Projekto įgyvendinimo metu nenumatyta veiksmų, kurie pažeistų PFSA nustatytų reikalavimų dėl atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymąsi.