Projekto veiklų poreikis grindžiamas tuo, kad Nacionalinės švieitmo agentūros veiklos srityse trūksta tyrimų, skirtų bendrosios švietimo politikos krypties pagrindimui nustatyti, įrodymais grindžiamos švietimo politikos. Bakonis, Survutaitė ir Šetkus (2022) leidinyje „Edukaciniais tyrimais grįstos švietimo politikos formavimas“ pastebi, kad praktinių švietimo politikos klausimų sprendime trūksta edukologijos mokslininkų įtraukimo. Autoriai (Bakonis, Survutaitė, Šetkus, 2022) remiasi STRATA 2020 m. vykdytos apklausos rezultatų ataskaita „Tyrėjų darbo sąlygos Lietuvos universitetuose ir mokslinių tyrimų institutuose“: apie pusė apklaustų tyrėjų Lietuvoje nesijaučia įtraukiami į politikos formavimą ir į konsultacijas apie studijų, mokslo, technologijų ir inovacijų politikos formavimą. Nekeičiant švietimo politikos formavimo praktikos, rizikuojama, jog priimami švietimo politikos sprendimai bus inertiški, nesistemiški ir nevisapusiški, neužtikrinantys kryptingo švietimo sistemos kokybės ir rezultatyvumo gerinimo. Kita problema sietina su esamo NŠA mokslinio potencialo naudojimu vystant duomenimis grįstus sprendimus. Darbuotojai mano, kad jiems būtina plėtoti savo analitines ir tyrimines kompetencijas, o ypač šiose temose: kokybinių duomenų analizė ir interpretacija; dirbtinio intelekto taikymas duomenų analizei; kiekybinių duomenų daugiamatė analizė (hierarchiniai modeliai, SEM ir pan.); indeksai ir jų konstravimas; prognozavimas; duomenų parengimas analizei; antrinė duomenų analizė; meta-analizė; siūlomų sprendimų poveikio vertinimas (kaštų – naudos analizė); „mašininis“ mokymasis (angl.: machine learning); rezultatų taikymas švietimo politikai formuoti; švietimo politikos sprendimų/alternatyvių sprendimų modeliavimas, jų tinkamumo, galimo poveikio įvertinimas. Atkreiptinas dėmesys jog NŠA valdo duomenis (big data) susijusius su mokinių pasiekimais (tarptautiniai tyrimai, NMPP, PUPP, VBE), tačiau šie duomenys menkai panaudojami atnaujinant ugdymo turinį, siūlant sprendimus švietimo valdymo grandims, organizuojant išorinį vertinimą, užtikrinant pedagogų kvalifikacijos tobulinimą. Siekiant spręsti įvardintas problemas – siūloma atliki tyrimą „Mokinių pasiekimų veiksniai ir jų valdymas“ ir sudaryti mokslinio tyrimo rezultatais grįstą mokinių pasiekimų veiksnių valdymo didaktinį-vadybinį modelį, kuris bus pristatytas švietimo bendruomenei, politikos įgyvendintojams bei pasiekiamas plačiajai visuomenei. Tyrimu bus siekiama prisidėti prie įrodymais grindžiamos politikos formavimo, auginti Agentūros darbuotojų tyriminį ir analitinį potencialą bei panaudoti turimą prieigą prie duomenų. Per projekto veiklas sukurti produktai, tyrimo rezultatai ir kita nauda atiteks Lietuvos Respublikai.