Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (toliau - LAMMC) mokslininkai dalyvavo teikiant paraišką CROPS4PROTEIN, finansuojamą Europos Horizonto programos. Šios paraiškos koncepcija, grindžiama „4Ps“ principais – produktas, kaina, vieta ir reklama, siekiama sukurti tvarią žemės ūkio maisto ir gamybos sistemą. Pagrindiniai šios sistemos elementai yra augalai, dirvožemis, perdirbti produktai ir žmonės, kurių tarpusavio sąveika skatina atsakingą gamybą, tausojančią aplinką ir stiprinančią socialinį gerovės tinklą. CROPS4PROTEIN projekte buvo numatyta pakeisti importuojamą soją vietiniais ankštiniais augalais, tokiais kaip žirniai, pupos, lubinai, avinžirniai ir lęšiai. Šie augalai būtų auginami kaip baltymų šaltinis tiek pašarų gamybai, tiek žmonių mitybai. Projektą planuota įgyvendinti keturiuose skirtinguose Europos geografiniuose regionuose, reprezentuojančiuose kontrastingas klimato ir dirvožemio sąlygas. CROPS4PROTEIN daugiausia dėmesio skiria vis dar nepakankamai išnaudotai baltymų rinkai, ypač pašarų gamybai, bei sparčiai augančiai augalinio maisto rinkai, kuri siekia skatinti sveikesnę ir tvaresnę mūsų populiacijos mitybą. CROPS4PROTEIN projekto konsorciumą sudarė net 23 partneriai, atstovaujantys įvairias disciplinas, tokias kaip žemės ūkis, informacinės technologijos, inžinerija ir kitos, bei įvairias organizacijas. Projektas suskirstytas į skirtingus darbinius paketus, į kurių veiklas taip pat įsitraukė LAMMC mokslininkai. Nors CROPS4PROTEIN paraiška pripažinta finansuotina (angl. passed the threshold), ji negavo Europos Komisijos finansavimo. Gavus ekspertinį paraiškos įvertinimą, paaiškėjo, kad nors paraiška buvo ambicinga ir jos tikslai atitiko projekto kvietimo reikalavimus, ekspertai išskyrė keletą spręstinų problemų. Dalies jų pagrindinės pastabos buvo susijusios su nepakankamai išsamiai įvertinta klimato ir dirvožemio įtaka ankštinių augalų auginimui. Taip pat atkreiptas dėmesys į tarpdisciplininių duomenų rinkimą – jų planavimas nebuvo pakankamai aiškiai apibrėžtas. Šis ekspertinis vertinimas atskleidė sritis, kuriose projekto konsorciumas, įskaitant ir LAMMC kaip organizaciją, galėtų tobulėti, siekiant ateityje sėkmingai dalyvauti rengiant ir vykdant tarpdisciplininius projektus. Visgi, dėl nepakankamo ir nepastovaus MTEP veiklos finansavimo nacionaliniu mastu sudėtinga įgyvendinti kai kurias ekspertų pastabas. Todėl galima teigti, kad LAMMC mokslinis potencialas dalyvauti tarptautinėse MTEP programose vis dar nėra pilnai išnaudojamas. Be to, centre trūksta aukšto tarptautinio lygio tyrėjų, o tai lemia ir ribotą aukšto tarptautinio lygio mokslinių rezultatų kiekį. Taip pat nėra pakankamai išplėtoti mokslo žinių ir technologijų perdavimo pajėgumai, skirti verslo atstovams. Minėtos ekspertų pastabos sutampa su 2022–2030 m. mokslo plėtros programoje numatytais uždaviniais, iškeltais pažangos priemonėje Nr. 12-001-01-02-01 – „Stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose“: Stiprinti žmogiškuosius išteklius ir kompetencijas aukšto lygio mokslui ir mokslu grįstoms technologijoms kurti; Plėtoti mokslu grįstas studijas, geriau panaudojant laisvųjų mokslinių tyrimų potencialą ir prisidedant prie Lietuvai bei pasauliui aktualių iššūkių sprendimo. Nors LAMMC turi gerai išvystytą mokslinių tyrimų infrastruktūrą, apimančią įvairias disciplinas – nuo laboratorinių in vitro sąlygų iki kontroliuojamos aplinkos fitotronų, šiltnamių ir lauko eksperimentų, dalis šios infrastruktūros yra pasenusi ir nusidėvėjusi, kas riboja galimybes vykdyti šiuolaikinius mokslinius tyrimus. Didžioji dalis LAMMC mokslinių prietaisų yra stacionarūs, todėl tai riboja galimybes vykdyti mobilius tyrimus regionuose. Tai ypač svarbu siekiant kurti tvarias maisto gamybos grandines, kurios reikalauja duomenų iš įvairių aplinkos sąlygų. Pastaraisiais metais sparčiai tobulėjanti mokslinių tyrimų sritis, apimanti augalų ir dirvožemio stebėseną bei fenotipavimą, atveria galimybes nuotoliniu būdu greitai ir tiksliai įvertinti tiek įvairių augalų savybes (jų dinamiką, chemines, kiekybines ir kokybines charakteristikas), tiek dirvožemio chemines ir fizikines savybes. Šie metodai leidžia gauti tikslius duomenis nepažeidžiant tiriamojo objekto (augalo ar dirvožemio) ir užtikrina operatyvų, savalaikį aktualios informacijos surinkimą realiuoju laiku. Tokių metodų taikymas reikalauja modernios, šiuolaikinius standartus atitinkančios įrangos. Tokia šiuolaikiška įranga padėtų LAMMC lengviau įsitraukti į projektų konsorciumų formavimą ar jų įgyvendinimą, išplėsti tyrimus regionuose, padidinti sukuriamų žinių pritaikomumą sprendžiant žemės ūkio formavimo bei įgyvendinimo politiką, gebant pasiūlyti savo kompetencijas ne tik atliekant laboratorinius ar lauko eksperimentus renkant bei apdorojant aukštos kokybės duomenis, bet ir šalies valdymo institucijoms priimant aktualius išteklių valdymo ir tausojimo sprendimus. Šiuolaikiniuose projektuose skaitmeninių technologijų, tokių kaip: bepiločiai orlaiviai, palydoviniai duomenys ar dirbtinis intelektas, naudojimas tampa neatsiejamas. Tokie multidisciplininiai projektai dažnai apima įvairias sritis, pavyzdžiui: agronomiją, biologiją, inžineriją, aplinkosaugą, informacines technologijas ir kitas. Kaip pavyzdį galima paminėti CROPS4PROTEIN projekto paraišką, kurio 5-ajame darbiniame pakete siekta sukurti sprendimų priėmimo paramos įrankį (angl. decision-making support tool), kuris padėtų ūkininkams priimti svarbius sprendimus valdant savo ūkius. Papildomai galima paminėti ir kitus projektus, pavyzdžiui: EJP SOIL, STEROPES ir SensRes, kuriuose dėl naujo tipo sensorių trūkumo taip pat negalėjome dalyvauti kai kuriose projekto veiklose. Visgi, centras aktyviai stiprina savo kompetencijas sumaniosios specializacijos srityje ir jau yra įsigijęs ir įveiklinęs keletą bepiločių orlaivių, galinčių rinkti tiek multispektrinius, tiek hiperspektrinius duomenis naudojant specializuotas vaizdo kameras. Nepaisant šių žingsnių į priekį, turimos įrangos vis dar nepakanka norint pilnavertiškai ir sistemingai prisidėti prie Bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo ar Europos Sąjungos strategijų, tokių kaip: „Nuo lauko iki stalo“, „Bioįvairovės išsaugojimas“ ar „Europos dirvožemių teminė strategija“. Šiuo metu trūkstama įranga, kuri leistų išsamiai tyrinėti sistemą klimatas-augalas-dirvožemis-maistas/pašarai, apima: 1) mobilų jutiklių rinkinį lauko matavimams; 2) programinė įranga, skirta drono surinktų hiperspektrinių vaizdų apdorojimui ir analizei; 3) CHNS analizatorius; 4) laboratorinis mėginių smulkinimo malūnas. Naujos, sukomplektuotos mokslinių tyrimų infrastruktūros tikslinė grupė – ne tik visi LAMMC centro darbuotojai (mokslininkai, doktorantai, studentai), bet ir kitų institucijų-partnerių specialistai bei ūkininkai. Sukomplektuota infrastruktūra bus prieinama kaip atviros prieigos infrastruktūra, esant poreikiui ja galės naudotis ir RTO organizacijų nariai: LAMMC, LEI, FTMC. Mobilioji įranga užtikrins galimybę vykdyti tyrimus visoje Lietuvoje, o stacionarūs prietaisai papildys šią infrastruktūrą duomenų apdorojimu ir analize LAMMC laboratorijose. Minėta įranga, nepriklausomai nuo lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos, įsitikinimų, amžiaus, lytinės orientacijos ar negalios, bus prieinama visiems. LAMMC strateginiuose dokumentuose siekiamybė – lyderiauti Šiaurės Europos regione, buriant aukštos kvalifikacijos darbuotojų komandą, kuri gebėtų konkuruoti su aukšto lygio pasaulio mokslininkais, įgyvendinant tarptautinius projektus, rengiant mokslines publikacijas (Q1–Q2 lygio). Todėl ši įranga reikšmingai prisidėtų prie LAMMC konkurencingumo didinimo mokslo bendruomenėje, taip pat siekiant pritraukti studentus, doktorantus ir stažuotojus. Įveiklinus mokslinių tyrimų infrastruktūrą, gauti rezultatai bus pristatomi tarptautinei mokslo bendruomenei, taip pat nacionaliniams mokslo rezultatų naudotojams – ūkininkams, žemės ūkio specialistams, konsultantams, politikams bei kitų vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovams.