Viena iš Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokslo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-001-01-02-01 problemų yra gebėjimų ir paskatų rengti tarptautines MTEP paraiškas trūkumas. Šiuo projektu būtų prisidedama prie minėtos problemos sprendimo – būtų patikrinta MTEP projekto idėja kartu su būsimų projektų partnerių mokslininkais ir/ar mokslininkų komandomis, kurios pagrindu būtų rengiama tarpdisciplininė MTEP paraiška pagal programos „Europos horizontas“ Europos inovacijų tarybos (toliau - EIC), kaip EH programos III veiklos srities komponentės, priemonės „Vedlys“ (angl. EIC Pathfinder) planuojamą OPEN kvietimą . Projektas sudarys sąlygas patikrinti MTEP idėjos tinkamumą bei užtikrins galimybes parengimui projekto paraišką. Šiuo projektu planuojama patikrinti MTEP idėją minėto EH programos kvietimo paraiškai. Milimetrinio-submilimetrinio elektromagnetinės spinduliuotės bangų ilgio sritis (kitaip dar vadinama THz spinduliuote) yra tinkama daugeliui pritaikymų dėl unikalių šios spinduliuotės savybių: 1) gebėjimo prasiskverbti pro optiškai neskaidrius plonus nelaidžių nelaidžių medžiagų sluoksnius; 2) efektyvaus spinduliuotės sugėrimo vandens molekulėmis. Tai sąlygoja šios spinduliuotės panaudojimą vaizdinimo sistemose, kokybės ir saugumo kontrolėje, biomedicininiuose tyrimuose ir belaidžio ryšio srityse. Todėl šio diapazono spinduliuotės šaltinių ir detektorių kūrimas yra didelis iššūkis šiuolaikiniam mokslui, kadangi šios spinduliuotės kvanto energija yra mažesnė už šiluminio triukšmo energiją kambario temperatūroje. Todėl šio projekto tikslas yra patikrinti gebėjimą detektuoti THz signalus panaudojant bigradientinių diodų masyvus kambario temperatūroje nenaudojant išorinės įtampos postūmio. Šį masyvą sudarytų lygiagrečiai sujungtų nuo kelių iki kelių dešimčių asimetrinės formos vienalytės puslaidininkinės medžiagos darinių (bigradientinių diodų) baterijos, kurios veikiamos elektromagnetinės spinduliuotės sugeneruotų nuolatinę detekcijos įtampą tarp masyvo kontaktų. Šios detektuotos įtampos prigimtis yra karštųjų krūvininkų atsiskyrimas erdvėje dėl skirtingų elektrinio lauko stiprio gradientų priešingomis kryptimis nuo vietos bigradientiniame darinyje, kur elektrinis laukas stipriausias. Mūsų siūlomo THz spinduliuotės detektoriaus privalumai, lyginant su iki šiol sukurtais veikiančiais kambario temperatūroje yra: • konstrukcijos paprastumas; • nesudėtinga puslaidininkinė medžiaga, sudaranti detektoriaus pagrindą • minimalizuotas gamybos technologinių operacijų skaičius; • platūs ominiai kontaktai, dėl ko sumažėja reikalavimai kontaktų kokybei; • detektoriaus darbui nereikalingas išorinės įtampos postūmis, dėl ko gerėja detektoriaus triukšminės savybės; • detektoriaus gebėjimas detektuoti elektromagnetinę spinduliuotę plačiame dažnių ruože, kurį apriboja krūvininkų impulso relaksacijos trukmė; • didesnė detektoriaus greitaveika dėl sumažintos elektrinės varžos. Tikslui pasiekti šio projekto rėmuose bus sprendžiami šie uždaviniai: 1. Analitinis ir skaitmeninis bigradientinių diodų parametrų modeliavimas. 2. Bigradientinių diodų masyvų konstrukcijos ir gamybos technologijos kūrimas. 3. Bigradientinių diodų masyvų eksperimentinės partijos gamyba. 4. Bigradientinių diodų masyvų žemadažnių ir aukštadažnių parametrų eksperimentiniai tyrimai Ka dažnių ruože. Projektu siekiama įgyvendinti dalį 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokslo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-001-01-02-01 „Stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose“ apraše (toliau - PP) suplanuotų veiksmų. PP ir šiuo projektu planuojama prisidėti prie Nacionalinio pažangos plano 1 strateginio tikslo („Pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą“) įgyvendinimo bei prie XVIII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų plano iniciatyvų (priemonių), veiksmo: 1.5.3. „Parengti ir įgyvendinti Lietuvos dalyvavimo ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontas“ akceleravimo veiksmų planą.“ Atsižvelgiant į XVIII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl XVIII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 1.5.3 papunktį ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės planą „Naujos kartos Lietuva“, priimtą 2021 m. liepos 28 d. Europos Sąjungos Tarybos sprendimu, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. vasario 1 d. įsakymu V-151 „Dėl Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ akceleravimo veiklų plano patvirtinimo“ patvirtintas Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ akceleravimo veiklų planas. Projektu siekiama prisidėti prie Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ akceleravimo veiklų plano veiklų įgyvendinimo bei rodiklių pasiekimo. Projektas pagal savo pobūdį nepažeidžia horizontaliųjų principų ir neprieštarauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatoms. Projekto įgyvendinimo metu nenumatoma jokių apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitų bruožų principams įgyvendinti. Projekte nenumatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principui įgyvendinti ar veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį inovatyvumo (kūrybingumo) principui įgyvendinti (finansuojama veikla netiesiogiai prisideda prie šio principo įgyvendinimo, nes yra orientuota į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vystymą).