Širdies ligos yra viena iš dažniausių mirties priežasčių visame pasaulyje. Mirties nuo širdies ligų statistikos skiriasi priklausomai nuo šalies, gyventojų sveikatos priežiūros sistemos ir kitų socialinių bei ekonominių veiksnių. Štai keletas globalių statistikų apie mirtingumą nuo širdies ligų: Pasaulinė statistika rodo, kad nuo širdies - kraujagyslių sistemos ligos yra 27-33 proc. mirties priežasčių. PSO teigimu, nuo širdies ir kraujagyslių ligų kasmet miršta daugiau nei 17-19 milijonų žmonių, o Lietuvos Higienos instituto duomenimis šie skaičiai yra dar didesni ir siekia 55 %. Iš šio skaičiaus, 25-35 % miršta nuo lėtinių širdies susirgimų. Prevencija, ankstyvas diagnozavimas ir tinkama medicininė priežiūra yra esminiai šių ligų valdymo veiksniai, kurie gali padėti sumažinti mirtingumą nuo širdies ligų. Įgytos širdies vožtuvų ydos nustatomos įvairaus amžiaus asmenims, priklausomai nuo patologijos. Norint ydas diagnozuoti ir parinkti tolesnę gydymo taktiką, labai svarbūs yra klinikinio būklės įvertinimo, klinikinio paciento ištyrimo ir instrumentinių tyrimų duomenys. Jei yda sunki, paprastai medikamentinis gydymas tik palengvina simptomus, šiems pacientams reikalingas chirurginis gydymas. Kai kuriais atvejais sunkių ydų chirurginis gydymas rekomenduojamas ir besimptomiams pacientams. Visais atvejais ligos prognozė priklauso nuo ligos stadijos – kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo efektyvesnis yra jos gydymas ir geresnės darbingumo ir išgyvenamumo prognozės. Projekte naudojant pagerintos realybės technologijas ir dirbtinio intelekto technikas bus siekiama sukurti medicininio sprendimo sistemą, kuri galės identifikuoti aortos vožtuvo stenozės sukeltus patologinius garsus. Kadangi ankstyva aortos vožtuvo stenozės diagnostika pirminės sveikatos priežiūros centruose (poliklinikose), ypač mažuose, yra apsunkinta dėl sudėtingos diagnostinės įrangos (kardioechoskopų) nebuvimo, vertinimas išlieka gana subjektyvus, priklausantis nuo tyrėjo individualių savybių bei reikalaujantis pastabumo ir specifinių įgūdžių, silpnėjančių laikui bėgant, projekto dėka bus bandoma šią problemą išspręsti. Šiame projekte bus naudojamos dvi pažangios technologijos: dirbtinis intelektas ir pagerinta realybė. Dirbtinis intelektas vaidina vis svarbesnį vaidmenį medicinos srityje, padedant diagnozuoti ligas, analizuoti medicininius duomenis, prognozuoti ligų eigą ir net kurti naujus gydymo metodus. Dirbtinio intelekto technologijos gali būti naudojamos garsų atpažinimui. Garsų atpažinimas yra srityje, kurioje dirbtinis intelektas yra labai veiksmingas, ypač naudojant gilesnius mokymosi algoritmus, tokius kaip neuroniniai tinklai. Dirbtinis intelektas gali būti apmokytas atpažinti įvairius garsus, įskaitant kalbą, muziką arba net specifinius garsus tam tikrose situacijose (pavyzdžiui, automobilių klaksonų garsai arba gyvūnų balsai). Taigi, dirbtinis intelektas yra galingas įrankis garsų atpažinimui įvairiose srityse nuo kalbos iki muzikos ir kitų garsų tipų. Pagerinta realybė yra technologija, kuri sujungia realų pasaulį su virtualiu pasauliu, papildydama arba „pagražindama“ realų pasaulį skaitmeniniais elementais. Pagerintos realybės technologija leidžia vartotojui matyti realų pasaulį per išmaniųjų įrenginių ekranus, tokius kaip telefonai, planšetiniai kompiuteriai ar specialūs PR akiniai, o tuo pačiu metu gali matyti ir sąveikauti su skaitmeniniais objektais, informacija arba kitomis virtualiomis reikšmėmis, kurios yra pridėtos prie realaus vaizdo. Įgyvendinus šį projektą, be tam tikrų patologijų atpažinimo, mes galime pasiekti daug kitų rezultatų: • Sistemiškai nuolat sekti pacientų širdies, plaučių garsus, analizuoti pokyčius laike ir pranešti gydytojams apie bet kokius anomalijų pokyčius, kuriuos reikia ištirti. • Dirbtinis intelektas gali padėti nustatyti netipinius organų garsus, kurie gali būti susiję su retesnėmis ligomis arba kitais sveikatos sutrikimais. Šie dirbtinio intelekto taikymai pagerins ligų diagnostiką ir leis gydytojams efektyviau stebėti pacientus, sumažindami klaidų riziką ir pagerindami gydymo rezultatus.