Skiepijant pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių (toliau – kalendorius) sudaroma galimybė laiku ir veiksmingai apsaugoti vaikus bei visuomenę nuo pavojingų užkrečiamųjų ligų. Lietuvoje taikomas kalendorius atitinka tarptautinių organizacijų rekomendacijas dėl imunizacijos programų vykdymo bei yra maksimaliai priartintas prie kitose Europos Sąjungos šalyse naudojamų kalendorių. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad nuo ligų, kurios yra įtrauktos į šį kalendorių, būtų paskiepyta 90–95 proc. vaikų. Skiepijant pagal kalendorių iki 2009 m. šalyje buvo pasiektos pakankamai aukštos skiepijimų aprėptys (94–99 proc. paskiepytų įvairiose amžiaus grupėse), leidžiančios suvaldyti užkrečiamąsias ligas. Tačiau nuo 2010 m. Lietuvoje stebimas skiepijimo aprėpčių mažėjimas. Siekiant jį sustabdyti būtina imtis kompleksinių priemonių, apimančių ir mokslu pagrįsto požiūrio į vakcinaciją formavimą. Pagrindinis imunoprofilaktinio darbo kriterijus yra profilaktinių skiepijimų aprėptys, vertinamos pagal tam tikrų amžiaus grupių paskiepytų vaikų procentinę išraišką. Svarbiausi rodikliai – 1 ir 2 metų amžiaus vaikų skiepijimų apimtys nuo difterijos, kokliušo, poliomielito ir tymų, nes tai ir PSO naudojami kriterijai, rodantys pirminę imunizaciją. Visuotinis skiepijimas sergamumą užkrečiamosiomis ligomis leido sumažinti daugiau nei 98 proc., tačiau sergamumas užkrečiamosiomis ligomis kinta nuolat. Lietuvoje dėl pakankamai aukštų skiepijimo aprėpčių difterijos atvejų nebuvo registruota nuo 2011 m., o 2025 m. registruotas įvežtinis šios ligos atvejis. 2024 m. Lietuvoje užregistruota kur kas daugiau kokliušo atvejų nei ankstesniais metais – 898 (2023 m. – 7 atvejai, 2022 m. – 3 atvejai). Tikėtina, kad tokį išaugusį atvejų skaičių lėmė keletas priežasčių: skiepijimo apimčių mažėjimas, ligai būdingas bangavimas, taip pat pasikeitusi atvejų registravimo tvarka. Didžiausi laimėjimai visuomenės sveikatos srityje – raupų išnaikinimas pasaulyje bei 2002 m. Europos regiono, kaip laisvo nuo poliomielito sukėlėjo, sertifikavimas. Nuo Europos regiono, tarp jų ir Lietuvos, paskelbimo laisvu nuo poliomielito, Europos regione neužregistruota poliomielito viruso perdavimo atvejų. Tačiau, kol viruso cirkuliacija pasaulyje nėra sustabdyta, dėl vakcinacijos apimčių mažėjimo regione ir šalyje, išlieka įvežtinių poliomielito atvejų ir viruso plitimo rizika. PSO vis garsiau perspėja apie nerimą keliantį tymų atvejų skaičiaus augimą. Didžiausias sergamumas tymais Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį registruotas 2019 m., kai šia infekcija susirgo 834 asmenys, 2020 m. užregistruoti 2 tymų atvejai, tačiau 2024 m. šis skaičius išaugo iki 30, o 2025 m. siekė 11. Dviejų metų vaikų skiepijimo MMR vakcina nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito aprėptys Lietuvoje nuo 2010 m. iki 2024 m. sumažėjo nuo 96,1 proc. iki 86,2 proc., o tarp septynerių metų vaikų – nuo 94,2 proc. iki 84,6 proc.. Kadangi bendros skiepijimo nuo tymų apimtys Europoje yra mažesnės negu 95 proc., ELPKC rekomenduoja nuolatinę epidemiologinę priežiūrą, įprastinės vaikų imunizacijos aprėpčių didinimą ir papildomų imunizacijos kampanijų organizavimą. Lietuvoje 2018–2024 m. registruoti net penki raudonukės atvejai, iš jų po vieną 2018 m. ir 2022 m., 2023 m. – 2, o 2024 m. – vienas, 2025 m. nenustatyta. Raudonukės virusas labiausiai pavojingas nėščioms moterims, nes pasižymi stipriu teratogeniniu (sukeliančiu genų arba chromosomų mutaciją, gemalo raidos sutrikimus) poveikiu. Lietuvoje jau daugelį metų neregistruojami susirgimai įgimtu raudonukės sindromu, tačiau, nukritus skiepijimo aprėptims raudonukės virusas gali pradėti plisti imlioje visuomenėje. PSO skiepų vengimą laiko viena iš 10-ies didžiausių grėsmių pasaulio sveikatai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu 2022 m. atlikta tėvų, auginančių vaikus iki 7 metų amžiaus, reprezentatyvi apklausa atskleidė pagrindines priežastis, dėl kurių dalis Lietuvos gyventojų atsisako skiepyti savo vaikus: šalutinio poveikio baimė, patikimos informacijos trūkumas ir nepasitikėjimas vakcinų veiksmingumu. Aktyvesnis šeimos gydytojo paskatinimas nurodomas kaip svarbus motyvas, nulemiantis gyventojų sprendimus dėl vakcinacijos. Tą patvirtina ir atliktų mokslinių tyrimų duomenys – konfidencialūs pokalbiai su gydytojais ir slaugytojais išlieka patikimiausiais informacijos šaltiniais ir reikšmingiausiais nuomonę apie vakcinas formuojančiais veiksniais. Internetas yra pagrindinis netikslios informacijos apie skiepus šaltinis tiek tėvams, tiek sveikatos priežiūros specialistams. Siekiant sustabdyti vakcinacijos aprėpčių mažėjimą ir dėl to didėjančią infekcinių ligų grėsmę, būtina imtis kompleksinių priemonių, apimančių teisingo požiūrio į vakcinaciją formavimą tarp sveikatos priežiūros specialistų ir visuomenės. Svarbu komunikuoti, parengiant specialiai pritaikytas skiepijimo strategijas, taip pat vykdant tikslines komunikacijos kampanijas. Svarbu imtis veiksmų, siekiant stiprinti komunikaciją, atsakyti į gyventojų susirūpinimą keliančius klausimus ir įvardyti abejones dėl skiepijimo, kurias, atsižvelgus į individualius poreikius, įmanoma išsklaidyti. Tik efektyvi komunikacija su visuomene pagal svarbą prilygsta moksliniams skiepų saugumo ir efektyvumo įrodymams. Netinkami mitybos įpročiai ir nepakankama burnos higiena Lietuvoje išlieka reikšmingomis visuomenės sveikatos problemomis, darančiomis ilgalaikį neigiamą poveikį gyventojų sveikatai, gyvenimo kokybei ir sveikatos priežiūros sistemos išlaidoms. Naujausi nacionaliniai tyrimai ir stebėsenos duomenys rodo, kad gyventojų kasdieniai mitybos pasirinkimai ir burnos higienos praktikos vis dar neatitinka sveikatai palankių rekomendacijų, o tai didina lėtinių neinfekcinių ligų ir burnos ligų paplitimą. Higienos instituto 2024 m. atlikto tyrimo „Suaugusių Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai“ duomenimis, gyventojų mitybos rodikliai pastaraisiais metais blogėja. Tik apie 18 proc. suaugusiųjų maisto produktus renkasi atsižvelgdami į jų naudą sveikatai, kai 2019 m. tokių buvo 27,4 proc. Daržoves ir vaisius kasdien vartoja tik 38,2 proc. gyventojų (2019 m. – 57,1 proc.), o grūdinius produktus kasdien renkasi vos 22 proc. respondentų (2019 m. – 41,5 proc.). Šie rodikliai rodo reikšmingą atotrūkį nuo nacionalinių ir tarptautinių mitybos rekomendacijų. Didelė gyventojų dalis kasdienėje mityboje vartoja per daug druskos, cukraus ir perdirbtų maisto produktų. 2024 m. 17 proc. gyventojų nurodė, kad jau pagamintus patiekalus sūdo beveik visada, net neragaudami, kai 2019 m. tokių buvo tik 6,2 proc. Tuo tarpu niekada jau pagaminto maisto nesūdančių asmenų dalis sumažėjo iki 25 proc. (2019 m. – 39,1 proc.). Taip pat fiksuojamas nepakankamas vandens vartojimas ir mažas žuvies, pieno bei grūdinių produktų vartojimo dažnumas. Gyventojų mitybos pasirinkimams vis dažniau lemiamą įtaką daro kaina, o ne maistinė vertė ar nauda sveikatai. Tik ketvirtadalis (26,6 proc.) gyventojų 2024 m. savo mitybą vertino kaip tinkamą, nors 2014–2019 m. tokių buvo apie 40 proc. Tai rodo, kad didėja gyventojų suvokimas apie netinkamą mitybą, tačiau turimos žinios ne visuomet virsta praktiniais sprendimais kasdienėje aplinkoje. Netinkama mityba yra glaudžiai susijusi su burnos sveikata. Didelis cukraus vartojimas, dažnas saldžių ir perdirbtų produktų pasirinkimas, taip pat nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas reikšmingai didina dantų ėduonies ir kitų burnos ligų riziką. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad dantų ėduonis išlieka viena labiausiai paplitusių ligų Lietuvoje – tiek vaikų, tiek suaugusiųjų populiacijoje. Didelė dalis gyventojų per gyvenimą patiria dantų ėduonį ar periodonto ligas, o vyresnio amžiaus grupėse fiksuojamas didelis prarastų dantų skaičius. Burnos higienos įpročiai Lietuvoje išlieka nepakankami. Nepakankamas dantų valymo dažnis, nereguliarūs profilaktiniai vizitai pas odontologą ir ribotos ankstyvosios prevencijos priemonės lemia prastėjančius burnos sveikatos rodiklius. Šios problemos dažnai formuojasi dar vaikystėje ir paauglystėje, o vėliau tampa ilgalaikėmis sveikatos ir socialinėmis pasekmėmis. Svarbu pabrėžti, kad tiek mitybos, tiek burnos higienos srityse pagrindinė problema nėra vien informacijos trūkumas. Sveikatos raštingumo vertinimai rodo, kad gyventojams dažnai sudėtinga suprasti pateikiamą informaciją, ją palyginti ir pritaikyti kasdienėje praktikoje. Sveikatai palankūs pasirinkimai ne visuomet yra aiškiai komunikuojami ar lengvai prieinami, o nesveikų maisto produktų rinkodara išlieka intensyvi ir patraukli. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, investicijos į kryptingą informacinę kampaniją apie sveiką mitybą ir burnos higieną yra pagrįstos ir būtinos. Nuosekli, suprantama ir tikslinė komunikacija gali prisidėti prie gyventojų sveikatos raštingumo didinimo, sveikatai palankių mitybos ir burnos higienos įpročių formavimo, sumažinti burnos ligų ir su mityba susijusių sveikatos sutrikimų paplitimą bei ilgainiui mažinti sveikatos priežiūros sistemos naštą. Projekto įgyvendinimo metu nepažeidžiami horizontalieji principai – darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą, bus atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas bei nebus pažeidžiami nustatyti reikalavimai dėl atitinkamų Chartijos nuostatų laikymosi.