Įvertinta, kad Lietuvoje yra virš 522 tūkst. vienetų individualių gyvenamųjų pastatų, kurie šilumos energiją gaminasi individualiai, tačiau seni, neefektyvūs ir taršūs individualūs šilumos gamybos įrenginiai blogina nacionalinius energetikos ir oro taršos rodiklius bei neužtikrina gyventojų efektyvaus ir optimalaus (mažesnio) patiriamų išlaidų dydžio šildymui[1]. Pagrindinės neefektyvus energijos vartojimo šilumos gamybai namų ūkiuose, kurie nėra prijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo (toliau – CŠT) sistemos problemos priežastys[2]: - Namų ūkiuose naudojami neefektyvūs šilumos gamybos įrenginiai: o Žemas šilumos gamybos įrenginių energijos efektyvumas. o Nėra alternatyvių technologinių sprendimų, galinčių konkuruoti šildymo kaina. - Mažas efektyvių katilų, naudojamų šildymui, skaičius namų ūkiuose: o Nepakankamas katilų atnaujinimo finansavimas. o Didžioji dalis vartotojų renkasi pigiausius šildymo įrenginius ir kurą, nevertindami eksploatacijos ir priežiūros sąnaudų, nepakankamai suvokdami galimas pasekmes oro taršai ir visuomenės sveikatai. o Visuomenė nepakankamai informuota ir pasiruošusi keisti apsirūpinimo efektyvia šilumos energija, pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (toliau – AEI), įpročius. o Didelė tikslinės grupės (individualių gyvenamųjų pastatų, naudojančių neefektyvius šilumos gamybos įrenginius) apimtis. Išsamaus nacionalinio šilumos ir vėsumos potencialo įvertinimo studijoje[3] nustatyta, kad šiuo metu Lietuvos decentralizuotame namų ūkių segmente šilumos energijai gaminti naudojamų visų senų šilumos gamybos įrenginių taršos emisijos sukelia 232 mln. eurų dydžio metinę socialinę-ekonominę žalą Lietuvai (daugiausia dėl neefektyvių biokuro katilų ir iškastinio kuro katilų taršos). Nacionaliniame energetikos ir klimato kaitos srities veiksmų plane 2021 - 2030 m.[4] akcentuojama, kad šilumos gamybos įrenginių pakeitimas į efektyvesnius įrenginius, šilumos gamybai naudojančius atsinaujinančius energijos išteklius, turi reikšmingą įtaką energijos efektyvumo tikslui - bendram galutinės energijos sutaupymui 2030 metais. Europos Sąjungos lygmeniu šilumos siurbliai, kaip ypatingai efektyvios ir švarios šilumos ir vėsumos sektoriaus dekarbonizavimo technologijos, vis labiau skatinami pagal Europos žaliąjį kursą, 55 % tikslo priemonių rinkinį ir planą „REPowerEU“[5]. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą problematiką, poreikius ir tikslus, projektu siekiama prisidėti prie Lietuvos decentralizuoto šilumos ir vėsumos sektoriaus dekarbonizacijos bei AIE ir energijos efektyvumo rodiklių gerinimo, skatinant Lietuvos gyventojus (namų ūkius) neefektyvius biomasę naudojančius ar iškastinį kurą naudojančius katilus keisti į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie CŠT sistemos. Planuojama, kad investicijų pagal šį projektą pagalba iki 2029 m. gruodžio 31 d. 20504 būstai turės efektyvesnius šilumos gamybos įrenginius, bus sukurta 166,30 MW papildomų atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumų. Projekte nėra numatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį horizontaliesiems principams ar pažeistų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos pagrindines teises, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Projektu planuojamos remti jungtinio projekto projektų (toliau – JP projektai) veiklos rezultatai skatins AEI plėtrą ir prisidės prie horizontaliųjų principų įgyvendinimo aplinkosaugos srityje. [1] 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 03-001-06-05-01 „Įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones centrinės valdžios viešuosiuose pastatuose, individualiuose gyvenamuosiuose pastatuose ir įmonėse“ apraše nurodytos informacijos pagrindimo aprašas Pagrindimas.pdf (lrv.lt). [2] 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 1064, „2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos respublikos energetikos ministerijos Energetikos plėtros programa“, 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 03-001-06-05-01 „Įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones centrinės valdžios viešuosiuose pastatuose, individualiuose gyvenamuosiuose pastatuose ir įmonėse“ apraše nurodytos informacijos pagrindimo aprašas Pagrindimas.pdf (lrv.lt). [3] Lietuvos išsamaus nacionalinio šilumos ir vėsumos potencialo įvertinimo studija, HeatMap_1128.pdf (lrv.lt). [4]https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/klimato-kaita/nacionalinis-energetikos-ir-klimato-srities-veiksmu-planas-2021-2030-m. [5]2022 m. gegužės 18 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos vadovų tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Planas „ REPower“.