Sveikata yra vienas esminių veiksnių, lemiančių žmogaus gyvenimo kokybę. Todėl sveikatos priežiūros paslaugos turi būti nuolat pritaikomos prie kintančių visuomenės poreikių. Vienas iš tokių poreikių – galimybė gauti odontologinę pagalbą namuose. Šiuo metu šių paslaugų poreikis sparčiai auga, tačiau jų prieinamumas vis dar yra ribotas. Mobilioji odontologija galėtų padėti spręsti sunkias negalias turinčių žmonių problemas, ypač tų, kurie negali savarankiškai nuvykti į gydymo įstaigas, ir taip prisidėtų prie jų geresnės gyvenimo kokybės bei orumo išsaugojimo. Projektu sprendžiama problema – nepakankamas odontologijos paslaugų prieinamumas sunkų neįgalumą ir (ar) 0–25 proc. dalyvumo lygį (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–25 proc. išlikusio darbingumo lygis), ir (ar) pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikį (iki 2023 m. gruodžio 31 d. specialusis nuolatinės slaugos poreikis) turintiems asmenims. Vadovaujantis Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (toliau – ANTA) 2026-03-12 duomenimis Panevėžio mieste buvo 2 379 sunkų neįgalumą turintys asmenys. Šių pacientų transportavimas į odontologijos klinikas kelia didelius iššūkius artimiesiems ir riziką pačių pacientų sveikatai. Asmenys, turintys didelių judėjimo apribojimų, dažnai ilgainiui beveik negauna odontologinės priežiūros paslaugų. Tai neigiamai veikia jų mitybą, bendrą gyvenimo kokybę bei emocinę savijautą. Burnos sveikatos problemos savaime neišnyksta, todėl nesudarius galimybių gauti odontologinę pagalbą namuose, didėja sveikatos priežiūros netolygumai, o kartu pažeidžiamas ir šių žmonių orumas bei teisė į tinkamą gydymą. Nors sunkų neįgalumą turinčių asmenų poreikiai gali skirtis, dažniausiai jie susiduria su kompleksiniais kasdienio gyvenimo, sveikatos priežiūros ir socialinės pagalbos iššūkiais, kurie riboja odontologinių paslaugų prieinamumą. Pagrindinės to priežastys yra: 1) ribotos judėjimo galimybės arba visiškas jų nebuvimas – daugelis tokių pacientų negali savarankiškai judėti ir yra priklausomi nuo lovos ar neįgaliojo vežimėlio, todėl nuvykti į gydymo įstaigą tampa sudėtinga ar neįmanoma. Net ir su pagalba dažnai reikia specialios įrangos ar transporto; 2) sveikatos būklės pablogėjimo rizika kelionės metu – išvykos gali sukelti nuovargį, skausmą ar stresą, o tam tikrais atvejais kelti rimtą pavojų sveikatai, ypač sergant kvėpavimo, širdies ar neurologinėmis ligomis; 3) nuolatinis gydymo poreikis – šiems pacientams dažniausiai reikalinga ilgalaikė ir reguliari priežiūra, todėl dažni vizitai gydymo įstaigose tampa per dideliu iššūkiu. Dėl šių priežasčių odontologinė pagalba namuose yra itin reikšminga, nes leidžia išvengti užleistų ir skausmingų būklių. Sunkų neįgalumą turintys asmenys dažnai susiduria su sudėtingesnėmis burnos sveikatos problemomis, kurias lemia tiek jų sveikatos būklė, tiek ribotos galimybės pasirūpinti tinkama priežiūra. Dažnu atveju vieno ar kelių vizitų nepakanka – reikalingas nuoseklus ir ilgalaikis gydymas. Be to, pagal rekomendacijas profesionali burnos higiena turėtų būti atliekama bent du kartus per metus. Todėl galima pagrįstai teigti, kad šios grupės pacientų odontologinių paslaugų poreikis yra didelis, o jų užtikrinimas yra svarbus siekiant išvengti komplikacijų, kurios blogina paciento savijautą. Siekiant sumažinti socialinę atskirtį ir užtikrinti lygias galimybes gauti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas, vienas iš efektyvių sprendimų – odontologinės pagalbos teikimas paciento gyvenamojoje vietoje, tiek namuose, tiek socialinės globos įstaigose. Tam reikėtų formuoti mobiliąją specialistų komandą, aprūpintą tokio tipo paslaugų teikimui būtina Mobiliųjų ambulatorinių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų teikimo reikalavimų apraše numatyta įranga. Projekto tikslui pasiekti planuojama sudaryti mobilią odontologijos paslaugų teikimo komandą, sudarytą iš gydytojo odontologo, gydytojo odontologo padėjėjo ir vairuotojo arba burnos higienisto, gydytojo odontologo padėjėjo ir vairuotojo. Komandai bus įsigytas vienas odontologijos paslaugų teikimo įrangos komplektas. Projekto įgyvendinimo metu nepažeidžiami horizontalieji principai – darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą, bus atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas bei nebus pažeidžiami nustatyti reikalavimai dėl atitinkamų Chartijos nuostatų laikymosi.