Darni susisiekimo sistema suprantama kaip efektyvi socialinių, kultūrinių, ekonominių ir ekologinių aspektų sąveika, kuri užtikrina glaudžius kultūrinius ir socialinius saitus, didina gyventojų judumą, gerina verslo sąlygas ir skatina jo plėtrą, nekenkdama aplinkai ir žmogui. Europos Komisijos 2021 m. „Tvaraus ir išmanaus judumo strategijoje“ numatyta, kad iki 2030 m. visos Europos miestų teritorijos turi užtikrinti sąlygas nulinių emisijų transportui ir aktyvaus judumo formų – vaikščiojimo bei važiavimo dviračiu – plėtrai. Strategijoje pabrėžiama saugios pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros plėtros svarba, siekiant mažinti spūstis, oro taršą ir skatinti sveiką gyvenseną. Šie tikslai atitinka Vilniaus miesto siekį stiprinti darnaus judumo sistemą, didinant pėsčiųjų ir dviračių takų junglumą bei patrauklumą. Iki 2018 m. Vilniaus miesto savivaldybėje, kol nebuvo patvirtintas Vilniaus miesto darnaus judumo planas, dviračių ir pėsčiųjų takų plėtra vyko nenuosekliai – trūko ilgalaikio veiksmų plano, koordinacijos tarp institucijų ir aiškių prioritetų. Nors buvo parengtas darnaus judumo planas ir įvairios rekomendacijos, jų įgyvendinimas buvo fragmentiškas: takai dažnai nesudarė vientiso tinklo, trūko jungčių tarp gyvenamųjų rajonų, darbo vietų ir paslaugų centrų. Dalis takų baigdavosi staiga arba buvo nesaugūs dėl netinkamo pločio, dangos, atskyrimo nuo eismo, o periferiniai rajonai išvis neturėjo patogios infrastruktūros. Projektai dažnai nebuvo derinami su kitais gatvių pertvarkymo darbais, stigo finansavimo ir administracinio nuoseklumo, todėl plėtra vyko lėtai, netolygiai. Vilniaus miesto savivaldybė remdamasi patvirtintu darnaus judumo planu (patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 1-1859) aktyviai plėtojo ir vystė dviračių takus. Vienas iš tikslų – paskatinti žmones rinktis dviračius kaip aplinkai draugišką ir sveiką transporto priemonę. Taip siekiama kurti draugiškesnę aplinkai transporto sistemą ir skatinti tvarų miesto vystymą. Daug dėmesio skirta ne tik naujų dviračių takų tiesimui, bet ir dviračių takų modernizacijai, siekiant pagerinti jų kokybę, saugumą ir prieinamumą. 2020–2024 m. Vilniuje kasmet buvo tiesiami nauji dviračių takai, tačiau darbų apimtys svyravo. Daugiausia takų nutiesta 2020 m. – 18,1 km, vėliau tempas sumažėjo. Tai rodo, kad dviračių takų tinklas plėtėsi nuosekliai, tačiau be aiškios didėjimo tendencijos. 2024 m. pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybėje dviračių takų ilgis sudarė 218,9 km, palyginus 33,4 proc. daugiau nei 2020 m. pabaigoje. Vilniaus apskrityje dviračių takų ilgis išaugo 38,4 proc., kai tuo tarpu visoje šalyje dviračių takų ilgis išaugo iki 1908,9 km arba 35,9 proc. Stabiliai augantis dviračių srautas Vilniuje prognozuojama ir toliau augs, o iki 2030 m. pagal Vilniaus darnaus judumo mieste planą, kelionės dviračiu turėtų sudaryti net 7,5 proc. visų kelionių mieste. Šiame kontekste ypač išryškėja šiaurinės ir šiaurės vakarinės Vilniaus miesto dalies vaidmuo formuojant vientisą ir funkciškai veikiančią dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrą. Šiai miesto daliai būdingi dideli gyvenamieji rajonai – Pašilaičiai, Fabijoniškės, Šeškinė, Baltupiai – kuriuose gyvena reikšminga miesto gyventojų dalis ir generuojami intensyvūs kasdieniai judumo srautai centro kryptimi. Tačiau, nepaisant didelio potencialo naudoti dviratį kasdienėms kelionėms, būtent šioje miesto dalyje dviračių infrastruktūros pasiūla išlieka netolygi ir fragmentuota. Šiaurinėje miesto dalyje dviračių takų tinklas istoriškai formavosi atskiromis atkarpomis, kurios dažnai buvo orientuotos į rekreacinį judėjimą arba pavienių gatvių modernizavimą, o ne į sistemingą susisiekimo sprendimą. Dėl šios priežasties dalis dviračių takų nėra tarpusavyje sujungti, o kai kurios svarbios gatvės ir jungtys tarp gyvenamųjų rajonų bei miesto centro neturi saugios ir patogios dviračių infrastruktūros. Tai riboja dviračio, kaip konkurencingos kasdienės transporto priemonės, naudojimą šioje teritorijoje. Taigi, šios bendros tendencijos ypač ryškios nagrinėjamose Ozo, Ukmergės ir Siesikų gatvėse, kur esama pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra šiuo metu neatitinka šiuolaikinių darnaus judumo ir eismo saugos reikalavimų. Dalis takų yra fragmentuoti arba nutrūkstantys, atskirose atkarpose pėstieji ir dviratininkai priversti judėti mišraus eismo sąlygomis, o intensyvūs automobilių srautai, ypač Ukmergės ir Ozo gatvėse, didina eismo dalyvių konfliktų ir nelaimingų atsitikimų riziką. Be to, infrastruktūros sprendiniai nėra pakankamai pritaikyti augantiems pėsčiųjų ir dviratininkų srautams, todėl judėjimas šiose gatvėse išlieka nepatogus ir nesaugus. Projekto problema – mažas gyventojų judumas pėsčiomis ir dviračiais Vilniaus mieste. Problemos sprendimo būdas – pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo plėtra ir jungčių sutvarkymas, užtikrinant infrastruktūros vientisumą, saugumą ir patrauklumą kasdienėms kelionėms. Sprendžiant nurodytas problemas, Ozo, Ukmergės ir Siesikų gatvėse numatoma įrengti ir rekonstruoti pėsčiųjų ir dviračių takus (2,4 km), kurie bus integruoti į vientisą Vilniaus miesto dviračių takų sistemą, jungiančią šiaurinius ir šiaurės vakarinius gyvenamuosius rajonus su centrine miesto dalimi. Įgyvendinus projektą, pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra Ozo, Ukmergės ir Siesikų gatvėse taps integralia Vilniaus miesto dviračių takų tinklo dalimi, užtikrinančia vientisą, saugų ir patogų susisiekimą dviračiu. Projekto sprendiniai sudarys prielaidas didesniam dviračių naudojimui kasdienėms kelionėms, prisidės prie darnaus judumo tikslų įgyvendinimo ir pagerins bendrą susisiekimo paslaugos kokybę mieste. Neįgyvendinus projekto, pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros būklės palaikymas būtų vykdomas tik esamų finansinių galimybių ribose, nepašalinant infrastruktūros fragmentiškumo ir neužtikrinant jos vientisumo. Tokiu atveju nebūtų pagerinta esamos infrastruktūros kokybė, neatsirastų naujos saugios jungtys tarp dviračių takų, nebūtų pritraukti nauji infrastruktūros naudotojų srautai, o dviračių naudojimas ir toliau išliktų daugiausia rekreacinio pobūdžio, ribotai pritaikytas kasdieniam susisiekimui. Projektas atitinka Vilniaus miesto darnaus judumo plano (patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 1-1859) bevariklio transporto strateginį uždavinį „iki 2030 metų nutiesti (rekonstruoti) apie 320 km tarprajoninių dviračių trasų, kurios kartu su magistralinėmis trasomis sudarytų rišlų apie 390 km. ilgio pagrindinių dviračių trasų tinklą kasdieniam susisiekimui dviračiais visoje miesto teritorijoje“. Taip pat atitinka Vilniaus miesto savivaldybės darnaus judumo plano veiksmų plano iki 2027 m. 3 tikslo „Bevariklio transporto plėtra ir jo integracija“ 1 veiksmą „Įrengti dviračių trasų tinklą mieste“, kuriuo siekiama iki 2027 m. nutiesti iki 212 km dviračių trasų (t. y. 52 km per 2025-2027 m. laikotarpį). Projektas prisideda prie 2022–2030 m. Vilniaus regiono plėtros plano (patvirtinto Vilniaus regiono plėtros tarybos 2023 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. TS-9 „Dėl 2022–2030 m. Vilniaus regiono plėtros plano patvirtinimo“ (Vilniaus regiono plėtros tarybos 2025 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. TS-9 redakcija)) 4 tikslo „Švelninti neigiamą poveikį aplinkai“ ir 4.3. uždavinio „Sudaryti palankias sąlygas darniam judumui“. Pasiekus tikslą bei uždavinius, bus nutiesta daugiau dviračių takų, padidės dviračių naudotojų skaičius. Taip pat projektas atitinka 2022–2030 m. Vilniaus regiono plėtros plano 2 veiklos „Darnaus judumo infrastruktūros plėtra“ 2.2. poveiklę „Ozo, Ukmergės ir Siesikų gatvių dviračių ir pėsčiųjų takų įrengimas“. Projektas taip pat prisideda ir prie 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programos regioninės pažangos priemonės Nr. 10-001-06-01-03 (RE) „Skatinti darnų judumą miestuose“ finansavimo gairės. Siekiama, jog transporto sektoriuje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėtų, būtų tolygiau išdėstyta bevariklio transporto infrastruktūra. Projekto veiklos atitinka Gairių 3. finansuojamą veiklą „Dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūros plėtra miestuose“, nes projekto metu bus įrengiami pėsčiųjų ir dviračių takai. Projekto veiklos prisidės prie Vilniaus miesto savivaldybės 2025–2027 metų strateginio veiklos plano (patvirtinto Vilniaus miesto tarybos 2025-01-29 sprendimu Nr.1-878) tikslų, uždavinių ir sprendinių įgyvendinimo. Projektas prisidės prie šios strategijos 2 prioriteto „Subalansuoti judumo politiką Vilniuje ir pagerinti sąlygas susisiekimui pėsčiomis bei skirtingomis transporto priemonėmis. Atsižvelgiant į esamą judumo situaciją mieste ir siekiant darnaus judumo, numatoma ugdyti judumo kultūrą, naudoti išmaniąją eismo valdymo sistemą“. Taip pat atitinka ir įgyvendina 5.1.1. „Multimodalumas – neatsiejamas keliavimo Vilniaus mieste principas“ ir 5.1.2. „Dažniausiai pasirenkamas keliavimo būdas – sveikatingumą skatinantis judėjimas pėsčiomis ar bevariklėmis transporto priemonėmis“ tikslų uždavinius. Projektas prisidės prie 2009 m. spalio 30 d. Europos Vadovų Tarybos išvadomis Nr. 15265/09 patvirtintos Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos, atnaujintos Europos Komisijos 2012 m. kovo 23 d. komunikatu Nr. COM (2012) 128, tikslo „Sujungti regioną“ ir Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos veiksmų plane, patvirtintame Europos Komisijos 2021 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. SWD (2021) 24, numatytos politinės srities „Transportas“ tikslų įgyvendinimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (Žin., 1996-08-30, Nr. 82-1965 (2025-07-14 – 2025-10-31 suvestinė redakcija)), projektas nėra priskiriamas prie poveikio aplinkai ar vertinimo dėl poveikio aplinkai objekto, todėl nei poveikio aplinkai vertinimas, nei atranka dėl poveikio aplinkai atlikimo nėra atliekami.