Siekiant spręsti vaikų skurdo, socialinės atskirties ir nelygių galimybių problemą, 2023 metais Lietuvoje buvo patvirtintas Vaiko garantijų sistemos įgyvendinimo 2023–2030 metais Lietuvoje veiksmų planas, kuriuo šalyje įgyvendinama Europos Vaiko garantijų sistema. Sistema orientuota į tai, kad visi vaikai, ypač iš labiausiai pažeidžiamų vaikų grupių, turėtų realią prieigą prie esminių paslaugų. Vaiko garantijų sistemos tikslas – užtikrinti, kad visi vaikai, ypač patiriantys skurdo ar socialinės atskirties riziką, turėtų realią ir lygią prieigą prie pagrindinių paslaugų: švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, tinkamos mitybos ir būsto srityse. Ypatingas dėmesys Vaiko garantijų sistemoje skiriamas pažeidžiamoms grupėms – vaikams su negalia, vaikams iš nepasiturinčių šeimų, patiriantiems socialinę atskirtį ar augantiems nepalankioje aplinkoje. Sistema diegiama stiprinant bendruomenines paslaugas savivaldybėse, gerinant institucijų tarpusavio bendradarbiavimą ir užtikrinant, kad pagalba būtų teikiama laiku, individualiai ir arčiausiai vaiko gyvenamosios vietos. Taip siekiama ne tik reaguoti į problemas, bet ir užkirsti joms kelią, kuriant tvarią ir vaikų gerovei palankią aplinką visoje Lietuvoje. Viena iš labiausiai pažeidžiamų vaikų grupių Lietuvoje, kuri susiduria su didesniais iššūkiais nei kiti vaikai, naudojantis visomis savo teisėmis, yra vaikai su negalia. Šeimos, auginančios vaikus su vidutine ar sunkia negalia, paprastai susiduria su šiomis pagrindinėmis problemomis: 1. Nepakankamas paslaugų prieinamumas vaikams su negalia ir jų šeimoms. Vaikai, turintys vidutinę ar sunkią negalią, ir jų šeimos Lietuvoje susiduria su ribotu socialinių, psichosocialinių ir kitų kompleksinių paslaugų prieinamumu, ypač gyvenamosios vietos aspektu. Dalis reikalingų paslaugų yra koncentruotos didžiuosiuose miestuose arba apskritai neteikiamos tam tikrose savivaldybėse. 2. Fragmentuota ir individualių poreikių neatliepianti pagalbos sistema. Esama pagalbos sistema dažnai yra nepakankamai koordinuota, orientuota į atskiras paslaugas, o ne į visapusišką vaiko ir šeimos poreikių visumą, siekiant minimizuoti vaiko negalios neigiamą poveikį vaiko pilnaverčiam gyvenimui. Trūksta lankstumo teikiant pagalbą pagal konkrečius vaiko ir šeimos poreikius, įtraukiant ir brolius (įbrolius) bei seseris (įseseres). 3. Socialinės atskirties ir nelygių galimybių rizika. Vaikai su negalia yra viena labiausiai pažeidžiamų grupių, patiriančių didesnę socialinės atskirties, skurdo ir diskriminacijos riziką. Neužtikrinus savalaikės ir kompleksinės pagalbos, ribojamos jų galimybės naudotis Vaiko garantijų sistemos numatytomis teisėmis bei jas užtikrinsiančiomis paslaugomis/priemonėmis. Atsižvelgiant į nurodytas problemas, įgyvendinant Vaiko garantijų sistemą Lietuvoje, ypatingą dėmesį būtina skirti paslaugų, skirtų vaikams su negalia bei jų šeimos nariams prieinamumo didinimui. Teikiamas projektas inicijuotas pagal 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SADM) socialinės sutelkties plėtros programos pažangos priemonę Nr. 09 003-02-02-01 „Plėtoti kompleksinę asmenų su negalia socialinės integracijos sistemą“. Projektu siekiama užtikrinti vaikams, turintiems vidutinę ar sunkią negalią, reikalingas paslaugas, jų geresnį prieinamumą pagal šeimos gyvenamąją vietą. Šiuo tikslu bus vykdoma: - paslaugų vaikams, turintiems vidutinę ar sunkią negalią, plėtra; - paslaugų vaikų, turinčių vidutinę ar sunkią negalią, šeimoms bei šiose šeimose augantiems kitiems nepilnamečiams vaikams (broliams (įbroliams), seserims (įseserėms) plėtra. Bendruomeninė ilgalaikė kompleksinė pagalba bus teikiama pagal vaiko individualius poreikius, pasirenkant tas paslaugas iš sąrašo, kurių vaikui reikia pagal jo individualią situaciją. Minimalus ar maksimalus teikiamų paslaugų vaikui ar jo šeimai skaičius projekte nenustatytas. Planuojama, kad projekto įgyvendinimo metu 2735 vaikai, turintys vidutinę ar sunkią negalią, gaus bendruomenines paslaugas, susijusias su Vaiko garantijų sistemos sritimis. Laikoma, kad asmuo gavo bendruomenines paslaugas, susijusias su Vaiko garantijų sistema, jei jam suteikiama bent viena paslauga ir jis pirmą kartą įtraukiamas į projekto dalyvių sąrašą arba kitą jam lygiavertį dokumentą. Projekte gali dalyvauti vaikai iki 18 metų, tačiau jei vaikui projekto metu sukanka 18 metų, paslaugos jam gali būti tęsiamos ir toliau (atsižvelgiama į tai, kokio amžiaus vaikas buvo kai pradėjo dalyvauti projekte). Tikslinės grupės asmenys kiekvienai savivaldybei paskirstomi proporcingai pagal kiekvienoje savivaldybėje gyvenančių vaikų, turinčių vidutinę ar sunkią negalią, skaičių. Projekto tikslinės grupės: - vaikai iki 18 metų, turintys vidutinę ar sunkią negalią (remiantis Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie SADM duomenimis, Lietuvoje yra 14604 šios tikslinės grupės asmenys, iš jų Sostinės regione – 4085 vaikai, Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 10519 vaikų); - vaikų iki 18 metų, turinčių vidutinę ar sunkią negalią, tėvai (įtėviai), globėjai (rūpintojai), išskyrus juridinius asmenis; - vaikų iki 18 metų, turinčių negalią, nepilnamečiai broliai, seserys, įseserės, įbroliai; - projekto vykdytojo ir (ar) partnerių darbuotojai, šeimos paslaugų vadovai. Siekiant užtikrinti paslaugų vaikams, turintiems vidutinę ar sunkią negalią, bei šių vaikų šeimų nariams plėtrą, Sostinės bei Vidurio ir vakarų Lietuvos regionuose, projekto metu bus įgyvendinamos šios veiklos: 1. Bendruomeninė ilgalaikė kompleksinė pagalba pagal vaiko individualius poreikius, įskaitant agresyvaus ir saviagresyvaus elgesio dėl vaiko negalios prevencijos ir valdymo paslaugas, pavėžėjimo paslaugas, slaugytojo, slaugytojo padėjėjo paslaugas; 2. Individualios konsultacijos ir (ar) individualus vaiko priežiūros įgūdžių ugdymas, skirtas paslaugas gaunančių vaikų tėvams (įtėviams), globėjams (rūpintojams); 3. Individualios ir (ar) grupinės psichologo ir (ar) socialinio darbuotojo konsultacijos vaikų nepilnamečiams broliams (įbroliams), seserims (įseserėms); 4. Specializuoti mokymai tėvams (įtėviams), globėjams (rūpintojams), besirengiantiems vaiko, turinčio negalią, lytinio brendimo laikotarpiui; 5. Pagalbos šeimai, auginančiai vaiką su negalia, koordinavimas, įskaitant koordinuotos pagalbos teikimo šeimoms, auginančioms vaikus su sunkiu ar vidutiniu neįgalumo lygiu, modelio parengimą; 6. Mokymų paslaugos projekto vykdytojo ir (ar) partnerių darbuotojams, vykdantiems projekto veiklas, atliekantiems neįgalumo lygio vertinimą ir (ar) dalyvaujantiems pagalbos koordinavimo procese, taip pat įvadiniai mokymai šeimos paslaugų vadovams; 7. Metodinė ir tinklaveikos veikla; 8. Socialinis tyrimas, skirtas kompleksinių paslaugų vaikams, kuriems dėl sudėtingų, retų būklių nustatyta vidutinė ar sunki negalia, poreikiui įvertinti; 9. Viešinimo ir komunikacijos veiklos. Projekto nauda. Projekto įgyvendinimas sistemingai stiprins Vaiko garantijų sistemos įgyvendinimą vaikų su vidutine ar sunkia negalia srityje. Bus užtikrintas platesnis ir tolygesnis bendruomeninių paslaugų prieinamumas šeimoms, auginančioms vaikus su vidutine ar sunkia negalia visose projekte dalyvaujančiose savivaldybėse, mažinant regioninius skirtumus ir priklausomybę nuo gyvenamosios vietos. Tai leis daugiau vaikų laiku gauti jiems reikalingą pagalbą artimoje aplinkoje. Projektas skatins perėjimą nuo fragmentuotos pagalbos prie individualizuotos, kompleksinės paramos, orientuotos ne tik į vaiką, bet ir į visą šeimą. Į pagalbos sistemą bus įtraukiami ir kiti šeimos nariai – broliai (įbroliai), seserys (įseserės), tėvai ar globėjai (rūpintojai), taip stiprinant šeimų atsparumą, mažinant perdegimo riziką ir didinant jų gebėjimą rūpintis vaiku su negalia. Ilgalaikėje perspektyvoje projektas prisidės prie socialinės atskirties ir skurdo rizikos mažinimo, vaikų su negalia teisių užtikrinimo bei jų įtraukties į švietimą, socialinį ir bendruomeninį gyvenimą. Sustiprinta paslaugų infrastruktūra ir sukaupta patirtis taps pagrindu tvariai socialinės integracijos sistemai Lietuvoje, didinančiai visuomenės solidarumą ir lygias galimybes visiems vaikams. Projekte numatytos veiklos bus įgyvendinamos nepažeidžiant horizontaliųjų principų, bus laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nustatytų teisių ir principų, iš kurių svarbiausi: diskriminacijos uždraudimas, vaiko teisės, asmenų su negalia integravimas, asmens duomenų apsauga. Įgyvendinant projektą nebus apribojimų, turėsiančių neigiamą poveikį įgyvendinant lygių galimybių bei nediskriminavimo principus. Įgyvendinant projekto veiklas bus laikomasi 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos SADM socialinės sutelkties plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09-003-02-02-01 „Plėtoti kompleksinę asmenų su negalia socialinės integracijos sistemą“ 4 veiklos „Didinti paslaugų vaikams, kuriems gresia skurdas arba socialinė atskirtis, prieinamumą, įgyvendinant vaiko garantijų sistemos tikslus“ 4.1 poveiklės „Pagalba vaikams su negalia Sostinės regione“ ir 4.2 poveiklės „Pagalba vaikams su negalia Vidurio ir vakarų Lietuvos regione“ finansavimo sąlygų aprašo reikalavimų. Horizontaliųjų principų įgyvendinimas detaliau aprašytas Sutarties 10 p. Įvertinus projekte numatytų veiklų poveikį šešiems aplinkos tikslams, nurodytiems 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo 17 straipsnyje, nustatyta, kad paslaugų vaikams, turintiems negalią, bei jų šeimoms plėtra pagal planuojamų vykdyti veiklų pobūdį neturės jokio numatomo poveikio visiems šešiems aplinkos tikslams arba numatomas jų poveikis bus nereikšmingas, t. y. nedarys tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad veiksmai (veiklos) atitinka principą „nedaroma reikšminga žala“.