Baltijos jūros krantų erozijos problema tampa vis aktualesnė visai pietinės Baltijos smėlingajai juostai, besitęsiančiai nuo Greifsvaldo estuarijų (Greifswald Bodden) Vokietijoje iki Kolko kyšulio (Kolkasrags) Latvijoje. Iki XX a. 9-ojo dešimtmečio buvę sąlyginai stabilūs Lietuvos jūros krantai XX a. pabaigoje kai kuriose atkarpose tapo intensyviai veikiami erozijos daugelio gamtinių ir antropogeninių veiksnių. Kuršių nerijos krantus labiausai veikia padažnėję katastrofiški atmosferos reiškiniai – štormai ir uraganai ir priekrantėje sumažėjęs smėlio nešmenų srautas nuo Sambijos pusiasalio krantų. Vien per paskutinį uraganą "Feliksą" buvo išplaukta 0,37 kub. m mln. sąnašų iš Kuršių nerijos kranto. Kranto juostai poveikį daro ir vis intensyvėjanti antropogeninė veikla - Kuršių nerijos lankytojų srautas 2015 m. pasiekė 970 tūkst. žmonių iš kurių daugiau kaip 50 proc. apsilanko liepos - rugpjūčio mėnesiais. Atitinkamai auga antropogeninė apkrova ir kranto juostai. Didėjant žmonių mobilumui, populiarėjant dviračiams - didėja krūvis ne tik rekreacinio prioriteto zonoms, bet ir draustiniuose esančioms pakrantės teritorijoms, didėja rekreacinės digresijos paveiktų plotų. Moklininkų teigimu Baltijo jūros krantui būtina kasmetinė krantotvarkinė priežiūra, kitu atveju išnykus kopagūbriui, stiprių audrų metu užliejamos jūros vandeniu sausumos plotis padidėtų iki trijų kartų, o ekstremalių (uraganinių) audrų metu - net iki penkių kartų. Siekiant nuosekliai spręsti krantotvarkos problemas, 2001 m. lapkričio 29 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 570 „Dėl Lietuvos Baltijos jūros krantotvarkos strategijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos Baltijos jūros krantotvarkos strateginės nuostatos, kurių pagrindinis principas yra teikti prioritetą gamtinių kraštovaizdžių ir natūralių krantodaros procesų išsaugojimui. 2002 m. liepos 2 d. priimtas Pajūrio juostos įstatymas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“ (toliau – Planas) patvirtintas 2021–2030 metų nacionalinis pažangos planas, kuriame numatomos krantotvarkos priemonės, prioritetiniai ruožai, preliminarios darbų apimtys. Taip pat, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. D1-117 „Dėl Pajūrio juostos tvarkymo programos 2023–2032 m. patvirtinimo“ (toliau – Programa). patvirtinta Pajūrio juostos tvarkymo programa 2023–2032 m. Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau - KNNP) direkcija kasmet kreipiasi į LR aplinkos ministeriją dėl lėšų skyrimo iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos palaikomųjų krantotvarkos priemonių įgyvendinimui. Įvertinus 2021-2030 m. numatytas krantotvarkos priemones bei darbų apimtis, KNNP direkcijai skiriama tik dalis būtinų lėšų, todėl nėra galimybės darbus atlikti didesniuose ruožuose, didesnėmis apimtimis, įrengti naujos būtinos infrastruktūros. ES struktūrinių fondų lėšos padės užtikrinti numatytų kraštotvarkos priemonių įgyvendinimą. Projekto įgyvendinimo metu bus vykdomos krantotvarkos priemonės (t.y. natūralioms, svarbioms arba būdingoms krantų savybėms išsaugoti ar atkurti skirtų priemonių visuma), numatytos Programoje, kurios leis minimizuotos neigiamos klimato kaitos pasekmes ir pristabdytas intensyvus Baltijos jūros Lietuvos kranto Kuršių nerijoje degradavimas. Tai atitinka Plano nuostatus ir tiesiogiai prisideda prie jo įgyvendinimo. ES fondų lėšomis įgyvendinamas projektas užtikrins gerą kranto juostos būklę, sustiprins KNNP direkcijos pajėgumus įgyvendinant Pajūrio juostos tvarkymo programą, atnaujinta ir nauja infrastruktūra didins teritorijos atsparumą antropogeniniam poveikiui ir teritorijos prieinamumą viešam naudojimui, vykdomos veiklos užtikrins apsauginio kopagūbrio, kaip vieno iš UNESCO pasaulio paveldo objekto elementų, išsaugojimą, bloginės įvairovės apsaugą.