Panevėžio vietos veiklos grupė (toliau - PVVG) įsteigta 2014 m. liepos 30 d. Steigėjai - 3 sektorių atstovai: vietos NVO, verslo ir vietos valdžios atstovai. PVVG parengė vietos plėtros strategiją „Panevėžio miesto vietos plėtros strategija 2023 - 2027“, kuri Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2024 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 1V-338 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2024 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1V-478 redakcija) Panevėžio miesto vietos plėtros strategija 2023–2027 m. (toliau – Strategija) įtraukta į siūlomų atrinkti ir finansuoti pagal 2021–2027 metų Europos sąjungos fondų investicijų programą įgyvendinamų miestų vietos plėtros strategijų sąrašą. Strategijai įgyvendinti skirta 1431296,95Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Panevėžio mieste vyrauja kai ir daugelis šalyje vyraujančių ekonominių, socialinių problemų: nedarbas, skurdas, socialinė atskirtis, senstanti visuomenė, mažėjantis gimstamumas ir t.t. Dėl šių reiškinių pasekmių dalis mieste gyvenančių asmenų susiduria su sunkumais, nulemiančiais didėjančią socialinę atskirtį bendruomenėje. Panevėžio mieste identifikuojamos ekonominės ir socialinės problemos: Demografinėje aplinkoje – didžiausias gyventojų mažėjimas 20-29 m. amžiaus grupės gyventojų. Ši tendencija sąlygoja būtinumą sudaryti palankias sociokultūrines ir socioekonomines sąlygas ne tik jiems, bet ir jų šeimoms, vaikams. Palankių sąlygų sudarymas leistų į Panevėžį pritraukti gyventi vis didesnį žmonių skaičių. Tai leistų padidinti bendrą gyventojų skaičių, vaikų skaičių, mokyklose besimokančių moksleivių skaičių, naujų verslų ir darbo vietų kūrimąsi, surenkamų mokesčių skaičių ir kt. Kita Taip pat pensinio amžiaus žmonių grupės didėjimas keičia Panevėžio miesto visuomenės sudėtį: mažėja vaikų, daugėja pensinio amžiaus žmonių, todėl sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų organizavimas ir teikimas senyvo amžiaus asmenims yra itin svarbus. Siekiant didinti gyventojų įsadarbinamumo galimybes buvo atlikta gyventojų apklausa. Siekiant išsiaiškinti Panevėžio miesto gyventojų pasitenkinimą esama Panevėžio miesto situacija ir nustatyti jų lūkesčius situacijos gerinimui buvo atlikta gyventojų anketinė apklausa. Tyrimo dalyvių demografinio amžiaus duomenys rodo, kad dauguma apklaustųjų priklauso 30-39 m. amžiaus grupei, kuri sudaro 20,7 proc. visų apklausoje dalyvavusių dalyvių skaičiaus. Daugiau nei pusė apklaustųjų buvo moterys (60,6 proc.). Daugiausiai respondentų turėjo aukštąjį išsilavinimą (4,5 proc. visų tyrime dalyvavusių respondentų skaičiaus). Dauguma respondentų, dalyvavusių apklausoje, savęs nepriskiria nei viešajam sektoriui, nei verslui ar nevyriausybinei organizacijai. respondentų nuomone, didžiausia problema Panevėžio mieste yra socialinės atskirties didėjimas. Taip mano 13,9 proc. visų tyrime dalyvavusių respondentų skaičiaus. 11,1 proc. apklaustųjų mano, kad kita problema mieste yra neformalaus švietimo paslaugų trūkumas, kaip, pavyzdžiui, finansinio raštingumo, IT įgūdžių tobulinimo, mokymų, seminarų ir pan. 10,7 proc. tyrime dalyvavusių respondentų teigia, kad trūksta įvairių viešų socialinių ir sociokultūrinių paslaugų senyvo amžiaus asmenims, taip pat 10,7 proc. apklausoje dalyvavusiųjų, nuo visų respondentų skaičiaus, mano, kad trūksta įvairių viešų socialinių ir sociokultūrinių paslaugų negalią turintiems asmenims ir jų šeimoms. Neformalaus švietimo ir kultūrinio gyvenimo aplinkoje - nors Panevėžio miestas yra gausus įvairiomis kultūrinėmis ir sporto veiklomis, iniciatyvomis, tačiau neatliepia visų socialinių grupių, ypač patiriančių socialinę atskirtį dėl negalios, senyvo amžiaus žmonių poreikių. Taip pat buvo domėtasi, jei verslo pradžiai būtų skiriamas ES finansavimas ar tai paskatintų respondentus pradėti smulkų ar socialinį verslą. Tyrimo duomenys atskleidė, kad respondentus paskatintų ES skiriamas finansavimas pradėti smulkų ar socialinį verslą, taip mano 41,7 proc. respondentų visų tyrime dalyvavusių respondentų skaičiaus. Iš respondentų atsakymų matyti, kad 36,4 proc. respondentų nepaskatintų skiriama ES finansinė parama pradėti kurti verslą. respondentai, kurie mano, kad ES finansavimas paskatintų kurti naują verslą, mano, kad jiems labiausiai trūksta informacijos apie finansavimo galimybes (paskolos, subsidijos, projektų teikimo galimybės ir kt.) (24,5 proc.), kad trūksta projektų rengimo ir valdymo žinių, įgūdžių mano 21,7 proc. tyrime dalyvavusių respondentų skaičiaus, o 25,1 proc. visų tyrime dalyvavusių respondentų atsakė, kad jiems trūksta teisinių, verslo pradžios konsultacijų. Ekonominėje aplinkoje - plečiama Panevėžio miesto savivaldybės pagalba smulkiam verslui bei norintiems jį pradėti kol kas neduoda siekiamo rezultato, nes didėjantis veikiančių ūkio subjektų skaičius yra per pusę mažesnis nei aplinkinėse panašaus dydžio savivaldybėse. Tai rodo neformalių paramos mechanizmų trūkumą. Mieste nėra veiklą vykdančių socialinio verslų įmonių, todėl būtina pradėti skatinti socialinio verslo kūrimąsi ir plėtrą per Strategijos įgyvendinimą, finansuojant pradinių produktų ir paslaugų sukūrimą, reikalingų priemonių įsigijimą. Toliau buvo domėtasi, kokių sričių veikloms plėtoti Panevėžio mieste turėtų būti telkiamas didžiausias dėmesys 2023–2027 m. ES finansavimo laikotarpiu. Respondentų nuomone, 2023–2027 m. ES finansavimo laikotarpiu, didžiausias dėmesys turėtų būti telkiamas paslaugų socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms (bedarbiams, vaikams, vyresnio amžiaus vaikams, neįgaliesiems ir kt. plėtrai (21,5 proc.), taip pat savanorystę skatinančių iniciatyvų vystymui (17,1 proc.), smulkaus ir vidutinio, socialinio verslo kūrimui ir plėtrai (16,8 proc.) bei mokymosi ir profesinio mokymo skatinimui, kvalifikacijos kėlimui ir praktikai (15,7 proc.). Atliepdama į visas šias ekonomines ir socialines problemas Panevėžio miesto vietos veiklos grupė parengė Strategiją, į kurios rengimą buvo įtraukti visų sektorių (verslo, NVO, vietos valdžios) atstovai ir aktyvūs gyventojai. Strategijoje nustatytas tikslas – didinti socialinę ir ekonominę gyventojų įtrauktį Panevėžio mieste. Tikslas suformuluotas atsižvelgiant į Panevėžio regiono strateginio planavimo dokumentus, statistinių duomenų analizės duomenis, kuriuos patvirtino Panevėžio miesto gyventojų anketinės apklausos bei fokusuotų grupių tyrimo rezultatai. Strategijoje numatyti veiksmai, skirti socialinės integracijos didinimui, gyvenimo kokybės gerinimui Panevėžio miete, sociokultūrinių paslaugų teikimui užtikrinti atvykusiems /grįžusiems gyventi į Panevėžį, bedarbių ir neaktyvių darbingų gyventojų užimtumui didinti, gyventojų verslumui didinti ir verslo bei socialinio verslo kūrimui ir plėtrai. Šiuo projektu siekiama sudaryti palankias sąlygas PVVG vietos plėtros strategijos vykdymui, įgyvendinant šias veiklas: 1. vietos plėtros projektų atrankos dokumentų parengimas (atrankos kriterijų, atrankos vidaus tvarkų, gairių ir kitų vietos plėtros projektų atrankai reikalingų dokumentų parengimas) ir projektų atranka, vertinimas, Projektų įgyvendinimo planų (toliau - vietos plėtros PĮP) sąrašų sudarymas, projektų įgyvendinimo priežiūra ir stebėsena; 2. vietos plėtros PĮP rengimui ir (ar) vietos plėtros projektų įgyvendinimo administravimui reikalingų vietos plėtros projektų rengėjų ir vykdytojų gebėjimų stiprinimas, vietos plėtros projektų rengėjų ir vykdytojų konsultavimas, metodinė pagalba ir mokymai; 3. vietos plėtros strategijos įgyvendinimas, įgyvendinimo priežiūra ir stebėsena, vietos plėtros strategijos metinių/galutinės ataskaitos rengimas, vietos plėtros strategijos keitimas; 4. informavimas apie PVVG veiklą, vietos plėtros strategijos administravimo projekto įgyvendinimą. Strategijos veiklos bus įgyvendinamos remiantis LR vidaus reikalų ministro 2024 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 1V-74 patvirtintomis Vietos plėtros strategijų įgyvendinimo taisyklėmis (toliau - VPS įgyvendinimo taisyklės). PVVG įgyvendindama Strategiją besąlygiškai atsižvelgs į horizontaliuosius principus – darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą, darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą.