Palanga –vienas iš labiausiai poilsiautojų lankomas Lietuvos kurortas, turintis apie 25 km. ilgio Baltijos jūros kranto ruožą, kurio būklė priklauso nuo gamtinių ir antropogeninių faktorių tarpusavio sąveikos. Globaliniai klimato pasikeitimai, dažnesnės uraganinės audros, Pasaulinio vandenyno lygio kilimas, smėlio išteklių mažėjimas skatina Baltijos jūros krantų ardymą. Siekiant užtikrinti kranto stabilumą, išsaugoti jūrinį kraštovaizdį bei sudaryti patrauklias poilsio sąlygas, Palangos miesto savivaldybės administracija inicijuoja projektą „Paplūdimio sąnašų papildymas smėliu Palangos rekreacinės zonos ruože ir šiaurinėje Šventosios rekreacinėje zonoje“. Projektu bus siekiama įgyvendinti krantotvarkines priemones numatytas Pajūrio juostos tvarkymo programos 2023–2032 m., patvirtintos LR aplinkos ministro 2023 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. D1-117 „Dėl Pajūrio juostos tvarkymo programos 2023-2032 m. patvirtinimo“, 28.5 ir 31.6 papunkčiuose. Minėtoje programoje numatyta, šiauriau pietinio molo esantį kranto ruožą (šiaurinė Šventosios rekreacinė zona) papildyti atvežtiniu smėliu (apie 40 000 m3), o teritorijas tarp Palangos tilto ir Birutės kalno, Palangos tilto ir Rąžės upės žiočių papildyti atvežtiniu smėliu (0,3 mln. m3). Minėtoje programoje numatytos krantotvarkos priemonės, jų lokalizacija, tipas ir kiekis gali būti keičiamos, įvertinus galimus gamtinių procesų sąlygotus Lietuvos jūrinio kranto būklės pokyčius ir atsižvelgus į Baltijos jūros krantų dinamiką. Vadovaujantis VšĮ Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto 2025-10-30 parengta Esamos kranto būklės vertinimo ataskaita (pridedama) bei atliktos topografinės nuotraukos duomenimis, Palangos paplūdimių plotis yra ženkliai susitraukęs, 70 m išlikę tik šiaurinėje dalyje ties Rąžės upelio žiotimis, likusioje Palangos rekreacinės zonos paplūdimio dalyje plotis vidutiniškai siekia nuo 25 m iki 47 m, o siauriausioje zonoje - ties Palangos tiltu, paplūdimys vietomis siekia tik apie 12 m. Tokia paplūdimio būklė yra kritinė ir pavojinga, nes didesnių audrų metu yra reali rizika, kad jūros vanduo suardys apsauginį kopagūbrį ir vanduo ims veržtis į Palangą. Šiaurinės Šventosios rekreacinė zonos paplūdimio plotis yra nuo 22 m iki 52 m, siauriausioje vietoje siekia - 18 m. Šventosios rekreacinės zonos į šiaurę nuo Šventosios upės žiočių paplūdimių būklė vertintitna kaip vidutiniškai bloga. Vadovaujantis topografinių nuotraukų rezultatais, ilgalaikiais krantų monitoringo duomenimis VšĮ Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas įvertino atvežtinio smėlio poreikius bei atliko smėlio tūrio skaičiavimus. Vadovaujantis šiais duomenimis bei įvertinus galimus smėlio nuostolius (20 proc.), Palangos centrinio paplūdimio teritoriją (tarp Palangos tilto ir Birutės kalno, bei nuo Palangos tilto iki Rąžės upės žiočių) reikia papildyti 192 000 m3 atvežtiniu smėliu, o šiaurinės Šventosios rekreacinę zoną papildyti - 9 000 m3 atvežtiniu smėliu. Planuojama smėlio išgavimo iš jūros vieta numatyta Lietuvos Respublikos bendrajame plane – Preilos–Juodkrantės šiaurinis poligonas Baltijos jūroje. Projektas prisideda prie Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. XII-1626 „Dėl Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo“ įgyvendinimo. Projektas prisideda prie ES Baltijos jūros regiono strategijos 2.4 konkrečiojo uždavinio „Skatinti prisitaikymą prie klimato kaitos ir nelaimių rizikos prevenciją, atsparumą, atsižvelgiant į ekosisteminius metodus“ veiklos (pagal vieną iš veiklų, numatyta poveiklė „Paplūdimio sąnašų papildymas smėliu Palangos rekreacinės zonos ruože ir šiaurinėje Šventosios rekreacinėje zonoje) įgyvendinimo. Projektas neprieštarauja Chartijos nuostatoms pagal 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimą – Rekomendacijas, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą (2016/C 269/01) (III priedas). Finansuojamos veiklos neriboja ir (ar) nepažeidžia Chartijoje apibrėžtų pagrindinių teisių: orumo, asmenų, privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; prieglobsčio ir apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atvejų, teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu, lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių, vaiko teisių, gero administravimo, veiksmingo teisinės gynybos, teisingumo, solidarumo ir darbuotojų teisių, aplinkos apsaugos reikalavimų.