Parengiamieji darbai jūrinių vėjo elektrinių plėtrai ir susijusios infrastruktūros įrengimui Įgyvendinama

Problema – neišnaudotas atsinaujinančios energetikos plėtros jūroje potencialas. Identifikuotą problemą sąlygojo dvi priežastys, kurios sprendžiamos teikiamu projektu, siekiant užsibrėžto tikslo: - didelės investicijos į atsinaujinančios energijos išteklius naudojančius įrenginius, kurias lemia administracinės, reguliacinės ir kt. techninės kliūtys; - neišnaudotas atsinaujinančios energijos išteklių plėtros jūroje potencialas. Nacionalinio saugumo ir kiti, tiek teisės aktų nustatyti, tiek natūralūs (miškai, pelkės, vandens telkiniai, gyvenamosios teritorijos) apribojimai vėjo elektrinių plėtrai sausumoje ir kitų Baltijos jūros baseino šalių patirtys įrengiant ir eksploatuojant vėjo elektrines jūroje paskatino įvertinti Lietuvos jūrinio vėjo elektrinių plėtros potencialą – 2019 m. buvo parengta „Prioritetinių Lietuvos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtra, identifikavimo studija“ (toliau – Studija). Joje išanalizuota įvairių institucijų ir įstaigų turima informacija apie Baltijos jūros dugną, gylį, hidrometeorologines sąlygas – vėją, bangas, tėkmes, temperatūrą, druskingumą ir pan., apibendrinti biologinės įvairovės tyrimų ir stebėjimų duomenis, žvalgybiniai inžineriniai geologiniai tyrimai, surinkta informacija apie esamas ir planuojamas laivybos trasas ir uostų plėtros planus, rekreaciją, inžinierinius įrenginius, kultūros paveldo ir marinistinės istorijos objektus. Atsižvelgiant į surinktą informaciją, galiojančius nacionalinio saugumo reikalavimus ir apribojimus, Lietuvos Respublikos teritorijos bendro plano papildymo jūrinių teritorijų dalimi brėžinyje numatytas atsinaujinančios energetikos plėtojimo teritorijas, Studijoje identifikuota tinkamiausia jūrinės vėjo energetikos plėtojimui į šiaurę nuo Klaipėdos esanti 20-50 m. gylių zona, įskaitant Klaipėdos-Ventspilio pakilumą ir Klaipėdos banką. Apibendrinant Studijos rezultatus, išskirta viena prioritetinė zona, kurioje sumodeliuoti galimi įvairių galių vėjo elektrinių parkai, įvertintos jų vystymo galimybės ir pasirengimo plėtrai trukmė bei pateikti pasiūlymai dėl alternatyvių plotų, kuriuose galima 200, 300, 400 ir 500 MW galios vėjo elektrinių parkų plėtra, taip pat įvertintos galimybės šioje zonoje išplėtoti iki 3 350 MW galios vėjo elektrinių parkus. Projekto poreikis ir planuojami sprendimai Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (toliau – NEKS), numatyta, kad po 2025 m. jūrinės teritorijos dalyje numatyta vėjo elektrinių parkų plėtra (galingumas – nuo 700 MW iki galimai 1 400 MW). Vertinama, kad Lietuvos jūrinėje teritorijoje iki 2030 m. galėtų pradėti veikti nuo 700 iki 1400 MW galios vėjo elektrinių parkai. Be to, elektros energijos gamybos apimčių iš atsinaujinančių energijos išteklių (toliau – AEI) didinimas yra svarbus šalies indėlis siekiant Europos tikslo tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu iki 2050 metų. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 697 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo“ nustatė Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį, kurioje tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai iki 2030 metų, plėtotinų elektrinių tipą – vėjo elektrinės, ir šių elektrinių įrengtąją galią – iki 700 MW. Siekiant pasirengti nurodytame Vyriausybės nutarime numatytų vėjo elektrinių plėtrai ir statybai Lietuvos jūrinėje teritorijoje turi būti atliekami parengiamieji darbai – tyrimai ir kiti veiksmai. Vienas 700 MW galios vėjo elektrinės parkas kasmet galėtų pagaminti apie 2,5-3 TWh elektros energijos, tai padėtų iki 30% sumažinti elektros energijos importą. Laukiami rezultatai Įgyvendinamas projektas reikšmingai prisidės prie reformos „Daugiau šalyje tvariai pagamintos elektros energijos“ įgyvendinimo, kurios tikslas – skatinti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybą, perdavimą ir vartojimą, tobulinant institucinius ir teisinius mechanizmus bei teikiant verslui ir gyventojams paskatas investuoti. Projekto metu planuojama atlikti parengiamuosius darbus jūrinių vėjo elektrinių plėtrai ir susijusios infrastruktūros įrengimui. Vienas iš parengiamųjų darbų yra Lietuvos jūrinėje teritorijoje numatomo plėtoti vėjo elektrinių parko poveikio aplinkai vertinimas. Šis vertinimas yra pradėtas 2021 m. rugpjūčio mėn. ir finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis. Svarbu paminėti, kad pagal Aprašą išlaidos numatomų plėtoti Lietuvos jūrinėje teritorijoje vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimo procedūrų atlikimui bus finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, todėl į šio projekto biudžetą nėra traukiamos. Planuojamas bendras projekto biudžetas 13 685 950,00 Eur, iš kurių nuosavo indėlio suma sudaro 1 844 950 Eur. Projekto poreikį patvirtina faktas, kad vietinės elektros energijos gamybos apimčių didinimas prisideda prie šalies energetinio saugumo didinimo, mažina priklausomybę nuo importo iš trečiųjų šalių ir užtikrina naujų darbo vietų kūrimą. Elektros energijos gamybos apimčių didinimo siekiama tvariais būdais – didinant AEI naudojimą elektros energijai gaminti. Atitiktis horizontaliesiems principams (HP) Projekto įgyvendinimo metu bus nepažeidžiami horizontalieji principai dėl darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių, nediskriminavimo, inovatyvumo (kūrybingumo), taip pat bus laikomasi ir nustatytų reikalavimų dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos.. Vadovaujantis 2022 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-335 pakeistą PAFT, planuojant projekto veiklas buvo atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Taip pat įvertinta atitiktis PFSA nustatytiems reikalavimams dėl HP ir atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymosi. Projektu sprendžiama problema ir ją sąlygojusios priežastys neturės tiesioginės įtakos HP įgyvendinimui, bet užtikrina, kad HP principai nebūtų pažeidžiami. Įgyvendinant veiklas bus užtikrintas 1992 m. gegužės 21 d. direktyvos ir 2009 m. lapkričio 30 d. direktyvos 2009/147/EB[4] reikalavimų laikymasis. Įvertinus komponento Žalioji Lietuvos transformacija planuojamų reformų ir investicijų poveikį šešiems aplinkos veiksniams, nurodytiems Taksonomijos reglamento 17 straipsnyje, nustatyta, kad reformos ir investicijos neturi jokio numatomo poveikio aplinkos tikslams arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, atsižvelgiant į jos pobūdį, ir todėl laikoma, kad jos atitinka principą „Nedarome reikšmingos žalos“. Planuojamos įgyvendinti reformos „Pasirengimas jūrinių vėjo elektrinių infrastruktūros plėtrai“ veikla „Pasirengimas jūrinių vėjo elektrinių infrastruktūros plėtrai“, kurios tikslas – atlikti parengiamuosius darbus jūrinių vėjo elektrinių plėtrai, neturi jokio tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio visiems šešiems aplinkos tikslams. Planuojami darbai prisidės prie klimato kaitos švelninimo – bus užtikrinamas AEI naudojimas. Atliekant jūros dugno tyrimų darbus, iš tiekėjų bus reikalaujama laikytis reikalavimų dėl statybinių atliekų susidarymo ir tvarkymo, nustatytų Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 „Dėl statybinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“. Vėliau, paslaugos bus teikiamos visiems visuomenės nariams, nepriklausomai nuo jų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt.