Projektu sprendžiamos problemos: 1. Profesinio mokymo patrauklumo didinimas. 2. Profesinio orientavimo paslaugų teikimas visų amžiaus tarpsnių asmenims. 3. Profesinio mokymo sistemos lankstumo ir atvirumo didinimas. 4. Darbo rinkos paklausos ir pasiūlos pusiausvyros/balanso nebuvimas. Profesinis mokymas Lietuvoje dažnai laikomas mažiau prestižiniu ar mažiau vertingu palyginti su universitetiniu išsilavinimu. Vis dar gaji nuomonė, kad profesinis mokymas yra skirtas tiems, kurie negali įstoti į universitetą ar kolegiją. Tai atbaido daugelį jaunų žmonių, kurie siekia aukštesnio socialinio statuso ir profesinio pripažinimo. Daugelyje profesinių sričių, kurioms reikalingas tik vidurinis profesinis išsilavinimas, darbo užmokestis yra žemesnis nei aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų. Tai lemia, kad jaunimas dažniau renkasi aukštąjį mokslą, siekdamas geresnių uždarbio perspektyvų ir karjeros augimo galimybių. Dėl visuomenės nuomonės ir stereotipų tam tikros profesijos yra laikomos mažiau vertingomis ir prestižinėmis, nors jų poreikis darbo rinkoje išlieka didelis. Tai daro įtaką ir jaunimo pasirinkimams – trūksta pasididžiavimo tam tikromis profesijomis ir suvokimo apie jų indėlį į šalies ekonomiką. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose kartais trūksta kokybiško profesinio orientavimo, o mokiniai retai gauna išsamią informaciją apie profesinio mokymo galimybes, programas ir karjeros perspektyvas. Dėl to profesinio mokymo galimybės lieka nepakankamai žinomos arba jų galimybės neatrodo patrauklios. Šis projektas suteikia mokiniams galimybę realiai išbandyti profesinius įgūdžius, tokiu būdu padedant jiems lengviau apsispręsti dėl būsimos karjeros. Įtraukdama profesinius modulius į bendrojo lavinimo programas, švietimo sistema suteikia mokiniams daugiau informacijos ir patirties, leidžiančios sąmoningai rinktis profesinį kelią. Tai ne tik skatina domėjimąsi profesiniu mokymu, bet ir atveria mokiniams papildomas pasirinkimo galimybes. Mokymasis profesinėje mokykloje leidžia mokytis kitaip nei tradicinėse pamokose, pavyzdžiui, įtraukiant praktinę veiklą, darbus ir užduotis, kurios yra labiau pritaikytos realiems darbo procesams. Šis projektas plečia mokymosi metodus ir formatus, padarydamas juos labiau pritaikytus praktikai, o tai didina visos sistemos lankstumą, nes skatina moksleivius ugdytis įvairiais būdais, geriau atitinkančiais jų gebėjimus ir polinkius. Transporto priemonių remonto modulis „Važiuoklės remontas ir techninis aptarnavimas“ ugdo specifinius įgūdžius, kurie yra tiesiogiai pritaikomi darbo rinkoje. Mokiniai, susipažinę su techniniu aptarnavimu ir remontu, gali įgyti pradinius darbo rinkoje paklausius įgūdžius dar besimokydami gimnazijoje. Projektas padės formuoti požiūrį į profesinį mokymą ir sumažinti stereotipus, nes gimnazijos mokiniai gali pamatyti, kad profesinis mokymas yra ne tik vertingas, bet ir įdomus bei galintis suteikti karjeros galimybių. Mokydamiesi profesijos pagrindų gimnazijoje, mokiniai gali įvertinti profesinio mokymo naudą ir patrauklumą, todėl tokie projektai atveria profesinį mokymą platesnei auditorijai. Kadangi projekto metu taikomas modulinis mokymo formatas, tai populiarina modulinę mokymo sistemą, kuri leidžia mokytis lankstesnėmis sąlygomis, prisitaikant prie individualių poreikių. Modulinė mokymosi sistema suteikia galimybę mokiniams rinktis tik tuos profesinius įgūdžius, kurie juos domina arba kurie jiems reikalingi. Darbo rinkos paklausos ir pasiūlos pusiausvyros/balanso nebuvimo problema yra ryški, todėl mokymasis dvejose mokyklose yra naudingas ir kvalifikacijos siekiančiam asmeniui, ir darbo pasauliui, ir švietimo sistemai, nes asmeniui padidėja galimybė savarankiškai konstruoti savo kvalifikaciją, sutrumpinti mokymosi laiką. Projektu siekiama sudaryti sąlygas pasirinkti prieinamiausias mokymosi formas ir optimaliai derinti mokymąsi gimnazijoje ir profesinėje mokykloje taip pat praplečiant galimybes mokytis įvairių poreikių ir gebėjimų asmenims.