Šeimoje ištikus ar užsitęsus krizinei situacijai, dėl kurios atsiranda galimi vaiko teisių pažeidimai, ir vaiko teisių apsaugos specialistams atlikus vaiko situacijos vertinimą, įvertinus vaiko saugumą likti šeimoje, specialistai gali priimti sprendimą vaiką paimti iš šeimos, jeigu jo sveikatai ir (ar) gyvybei gresia pavojus. 2021 m. projekto vykdytojas gavo 40 493 pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus – 2,7 proc. daugiau nei 2020 m. 16,5 proc. atvejais nuo gautų pranešimų skaičiaus, vaikui reikėjo užtikrinti saugią aplinką iki situacijos vertinimo. 2022 metais gauti 45 758 pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus – tai yra 13 proc. daugiau pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus nei 2021 metais ir vaikų, kuriems reikėjo laikinosios globos skaičius tris kartus viršijo 2021 m. Projekto vykdytojo metinėse ataskaitose nurodama, jog vaikų, kurių tėvams apribota valdžia, ar kurie atskirti nuo tėvų skaičiai išsidėto: per 2020 m. – 872, 2021 metais – 735. Šiems vaikams buvo reikalingi nuolatiniai globėjai (rūpintojai). Projekto vykdytojo duomenimis, 2020 m. laikinoji globa (rūpyba) nustatyta 864 vaikams, 2021 m. – 1318 vaikams. Tuo tarpu nuolatinė globa (rūpyba) 2020 m. nustatyta 761 vaikams, 2021 m. – 784 vaikams. Visiems šiems vaikams buvo reikalinga surasti budinčius globotojus, globėjus (rūpintojus), išskirtinį prioritetą teikiant šeimos aplinkai. 2018 m. sausio 20 d. įsigaliojo Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. A1-28 „Dėl Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašo“ (toliau – Globos centro veiklos aprašas), kuris nustatė globos centro tikslą ir funkcijas, budinčio globotojo veiklą, budintiems globotojams, fizinių asmenų globėjams (rūpintojams), įtėviams, šeimynos dalyviams, bendruomeniniams vaikų globos namams paslaugų koordinavimą ir teikimą, globos centro ir budinčio globotojo veiklos finansavimą, globos centro veiklos kokybės priežiūrą. Vadovaujantis Globos centro veiklos aprašu, naujas globos centro institutas kiekvienoje savivaldybėje tapo atsakinga organizacija už budinčių globotojų, globėjų (rūpintojų), įtėvių, šeimynos dalyvių pritraukimą, globos (rūpybos), budinčio globotojo veiklos skatinimą, viešinimą, apmokymą, globėjo (rūpintojo) parinkimo procesą, prieinamų ir kokybiškų paslaugų nurodytoms tikslinėms grupėms koordinavimą ir teikimą, siekiant išlaikyti prižiūrimą, globojamą (rūpinamą), įvaikintą vaiką šeimoje ir užtikrinti visapusišką psichosocialinę gerovę šeimoje, kuri globoja (rūpina), prižiūri ar yra įvaikinusi vaiką. Globos centras yra institutas, kurio vaidmuo yra vienas svarbiausių krizinėje situacijoje ir yra vienas svarbiausių komponentų, kuris Lietuvoje padeda užkirsti kelią institucinei vaikų globai, kuri turi didžiulius finansinius kaštus ir yra absoliučiai netinkama žmogaus globos vieta psichosocialiniame kontekste. Visos savivaldybės susiduria su iššūkiu dėl budinčių globotojų, globėjų (rūpintojų) pritraukimo ir parengimo, siekiant, jog krizinėje situacijoje iš nesaugios aplinkos paimtas vaikas ar vaikas, kuriam reikalinga nuolatinė globa (rūpyba), būtų apgyvendintas šeimoje. Nuo 2019 m. bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutarčių su budinčiais globotojais skaičius augo 76 proc. (2019 m. buvo 124 budintys globotojai, 2021 m. pabaigoje – jau 219 budinčių globotojų), tačiau ir šiuo metu trūksta budinčių globotojų, galinčių priimti paauglius ir vaikus turinčių sveikatos sutrikimų, trūksta budinčių globotojų galinčių priimti delinkventinio elgesio, piktnaudžiaujančių psichotropinėmis medžiagomis ir turinčių priklausomybių vaikus, egzistuoja dažnas pageidavimas priimti tik 1 vaiką - skiriamos didelės brolių ir (ar) seserų grupės, trūksta budinčių globotojų, galinčių priimti vaikus bet kuriuo paros metu, dėl ko vaikai laikinai apgyvendinami institucijoje, pasirinktas priimamų vaikų amžius dažnu atveju nesudaro galimybės vaiko apgyvendinti šeimos aplinkoje. Svarbu pažymėti ir tai, jog įprastai, kai vaiko situacija yra įvertinama kaip nesaugi ir vaikui nustatoma laikinoji globa (rūpyba), vaiką dažniausiai lydi probleminis elgesys dėl jo ankstesnių patirčių ir atskyrimo nuo tėvų traumos, kas sąlygoja, jog visas vaiko globos (rūpybos) periodas gali būti krizinis ir globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams. Dėl šios priežasties reikalinga nuolatinė pagalba, paslaugos, koordinavimas, kurie turi būti aukštos kokybės, sistemiški, prieinami. Auginti vaiką atėjusį į šeimą globos keliu yra visiškai kitos sąlygos nei vaiką atėjusį biologiniu keliu. Vaikas paimtas iš nesaugios aplinkos galimai bus patyręs – prievartą, smurtą ar nepriežiūrą, nesaugų prieraišumą prie pagrindinio suaugusiojo, psichinę deprivaciją, socializacijos stoką, kt. Trauminės patirtys galimai įtakos jo elgesį, neadekvačias emocines reakcijas, apsunkintą komunikaciją, pedagoginius sunkumus, fizinės ir psichinės sveikatos netolygumus. Pagrindinės problemos, kurias reikalinga spręsti vaikų globos sistemoje (ir bus sprendžiamos šiuo projektu): mažinti vaikų skaičių, patenkančių į vaikų globos institucijas, siekiant mažinti žalą ir didinti darnų vystymąsi socialinėje srityje; budinčių globotojų, globėjų (rūpintojų) pritraukimas, finansavimo skatinimas ir sistemos patrauklumo didinimas, visuomenės švietimas, siekiant, kad būtų užkirstas vaikų, kuriems reikalinga priežiūra ar globa (rūpyba) patekimas į institucinę globą; globos centrų paslaugų sistemos išvystymas ir kokybės didinimas bei švietimo didinimas plačiąja prasme, siekiant, kad sistema būtų patraukli pritraukiant globos centrų paslaugų gavėjų šeimas bei išlaikant globojamus (rūpinamus) ir prižiūrimus vaikus šeimoje ir užtikrinant šeimos psichosocialinę gerovę, išvengiant priežiūros, globos (rūpybos) išankstinės pabaigos, kai adaptacijos, raidos ar įvykių krizės yra nepakankamai efektyviai sprendžiamos. Projekto veiklos suplanuotos visos Lietuvos mastu, visose savivaldybėse. Veiklas įgyvendins partneriai, numatyti 2021-2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos politikos stiprinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09-004-02-05-02 „Plėtoti įrodymais pagrįstas programas ir trūkstamas specializuotas paslaugas, skirtas šeimoms, vaikams ir jauniems žmonėms“ 3 veiklos „Paslaugų, skatinančių ir efektyviai palaikančių globą (rūpybą) šeimos aplinkoje, vystymas“ 3.1 poveiklės „Paslaugų, skatinančių ir efektyviai palaikančių globą (rūpybą) šeimos aplinkoje, vystymas Sostinės regione“ ir 3.2 poveiklės „Paslaugų, skatinančių ir efektyviai palaikančių globą (rūpybą) šeimos aplinkoje, vystymas Vidurio ir vakarų Lietuvos regione“ projektų finansavimo sąlygų apraše“ (toliau – PFSA) 2.5 punkte. Planuojamos įgyvendinti veiklos apibrėžtos PFSA 2.1 punkte. Numatomi problemų sprendiniai: globos centrų specialistų kompetencijos kėlimas per išorinius mokymus bei pasitelkiant projekto komandos ekspertus – per įgalinimą, motyvavimą ir ugdomąjį konsultavimą, globėjų ir įtėvių programos rengimo tobulinimas ir teisės aktų pakeitimai tobulinant sistemą, finansavimo didinimo skatinimas per savivaldybes ir valstybės lygmeniu, tinklaveikla, visuomenės švietimas ir viešieji ryšiai nacionaliniu ir savivaldybių lygiais. Planuojama plėtoti budinčių globotojų paslaugą, numatant ir nuolatinius globotojus. Siekiant, kad vaikai iš krizinės situacijos pagyvenę metus laiko pas budinčius globotojus šeimoje dėl savo amžiaus ir su juo susijusių ypatumų netaptu globos institucijos globotiniais (rūpintiniais), taip pat tam, kad jau globojamiems (rūpinamiems) institucijose vaikams būtų sukurtos galimybės patekti į šeimą. Nuolatiniai globotojai į savo šeimą priims vaikus, kuriems reikalinga specializuota pagalba ir padidintas dėmesys dėl jų ypatingų poreikių (pvz., aukštos rizikos elgesio, negalios, kt.), teisės aktuose bus nustatyta, kurios vaikų grupės reikalauja specializuotos (profesionalios) nuolatinės globos (rūpybos), kurią ir teiks nuolatinis globotojas. Budinčių globotojų instituto stiprinimas per tinklaveiką, centralizuotą kompetencijų kėlimą. Nesprendžiant aukščiau nurodytų problemų, nebus įmanoma užtikrinti vaikų teisių augti saugioje, šeimai artimoje aplinkoje – nebus išvengiama institucinės globos, didės finansiniai kaštai globos (rūpybos) ir ateityje užaugusiems institucijoje vaikams dėl traumatizacijos, socializacijos sunkumų, įsidarbinimo, ankstyvų nėštumų, benamystės ir pan. Projektu bus prisidedama prie darnaus vystymosi (socialinėje srityje) principo, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, įgyvendinimo – plėtoti pagalbos vaikui ir šeimai, globėjams (rūpintojams) sistemą, kuri užtikrintų ir suteiktų galimybes kiekvienam vaikui augti saugioje ir jo raidai palankioje biologinėje šeimoje, jos nesant – įtėvių, globėjų šeimoje. Projekte nebus jokių apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį įgyvendinant moterų ir vyrų lygybės bei nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, etninės priklausomybės, tikėjimo, religijos ar įsitikinimų, pažiūrų, negalios, sveikatos būklės, socialinės padėties, amžiaus, lytinės orientacijos ir kitais pagrindais principus, taip pat užtikrinant prieinamumo visiems reikalavimo laikymąsi, gaunant globos centrų paslaugas. Įgyvendinant projektą bus atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, PFSA nustatytus reikalavimus dėl atitinkamų ES pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymosi.