Remiantis 2022–2030 m. sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programa, kuri atitinka 2021–2030 m. Nacionalinio pažangos plano 2 tikslą – „Didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį, stiprinti sveikatą ir gerinti Lietuvos demografinę padėtį“ padeda pasiekti programos suformuluotą 2.1.1. uždavinį – „Didinti kokybiškų ir inovatyvių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir sveikatos atsparumą grėsmėms“. Problema yra sukelta: neefektyvios pirminės sveikatos priežiūros; riboto ir netolygaus specializuotos pagalbos prieinamumo; sveikatos sistemos nepajėgumų lanksčiai reaguoti į grėsmes ir besikeičiančias demografines tendencijas; ribotos inovacijų plėtros; sveikatos priežiūros per mažos orientacijos į pacientus; nepakankama sveikatos priežiūros sauga ir rizikos valdymu; neracionaliu vaistų vartojimu. Eurostat duomenimis (2018 m.), Lietuvoje vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė yra gerokai mažesnė negu ES šalių vidurkis. ). Ypatingai svarbu prevencinių priemonių įgyvendinimas stiprinant visuomenės sveikatą taip ilginant vidutinę sveiko žmogaus gyvenimo trukmę. 2021 metų duomenimis, vidutinė sveiko vyro gyvenimo trukmė siekė 55,4 m., o moterų – 59,8 m. Lietuvoje daugiau nei dvigubai ES vidurkį viršija prevencijos ir sveikatos priežiūros priemonėmis išvengiamas mirtingumas (2021–2030 metų nacionalinis pažangos planas). Prevencinėmis priemonėmis išvengiamas mirtingumas Pasvalio r. sav. 2020 m. didesnis nei šalies vidurkis – atvejų skaičius 100 tūkst. gyv. savivaldybėje siekė 404,66 atvejus, šalyje – 309 atvejus (2024-2030 m. Pasvalio rajono savivaldybės strateginis plėtros planas). Pasvalio r. savivaldybėje tarp sergančių asmenų pirmąją vietą užima kraujotakos sistemos ligos. Sergančių asmenų kraujotakos sistemos ligomis rodiklis 2021 m. buvo vienas didžiausių tarp apskrities savivaldybių, 32,5 proc. viršijo šalies bei 23,4 proc. – apskrities vidurkius. Lietuvos 14-29 m. jaunų žmonių sveikata, palyginti su kitų Europos Sąjungos šalių jaunimo sveikata, yra prasta (vienas didžiausių savižudybių skaičius, didelis mirtingumas nuo išorinių mirties priežasčių, padaugėjo viršsvorį turinčių 15 m. amžiaus vaikų; daugiau nei pusė 15 m. amžiaus vaikų yra vartoję alkoholį, apie 30 proc. rūko). Vertinant globalią ligų naštą 14-29 m. amžiaus grupėje, psichikos ir elgesio sutrikimų našta (DALY rodiklis) Lietuvoje 2019 m. sudarė 30 proc., išorinės mirties priežastys –33 proc., tarp visų ligų, mirčių ir 3 negalių priežasčių (OEDC, 2019; IHME, 2017; PSO, 2018; Unicef, 2019). Pasvalio r. savivaldybių jaunimas, kaip ir visoje Lietuvoje, susiduria su įvairiomis sveikatos problemomis: jaunimo tarpe paplitęs psichoaktyvių medžiagų vartojimas, dauguma nepasižymi fiziniu aktyvumu ir sveika mityba, kas neigiamai veikia fizinę ir psichologinę sveikatą. Analizuojant tabako, alkoholio bei narkotikų vartojimo duomenis, rūkančiųjų skaičiai Lietuvoje mažėjo nuo 20,4 proc. (2014 m.) iki 18,9 proc. (2019 m.), o Panevėžio regione šis skaičius didėjo nuo 18,3 proc. (2014 m.) iki 22,0 (2019 m.) bei buvo vienas iš didžiausių lyginant su kitais regionais. Viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių didelį gyventojų sergamumą ir pirmalaikį mirtingumą yra sąmoningo rūpinimosi savo sveikata stoka (PSO). 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane vieni iš nurodytų sprendimų susidariusiai situacijai gerinti yra stiprinti visuomenės psichologinį, emocinį atsparumą, daug dėmesio skiriant vaikų psichologinei būklei bei gerinant visuomenės sveikatą – t.y. skatinant keisti žmonių gyvenimo būdą, ugdant atsakingą požiūrį į sveikatą. Prevencinių priemonių taikymas padėtų ugdyti tinkamus mitybos, fizinio aktyvumo įgūdžius. Remiantis Valstybės duomenų agentūros gyventojų skaičiaus duomenimis ir įvertinus paskutinių metų gyventojų skaičiaus pokyčio tendencijas bei pateikiamas prognozes, vyresnio amžiaus asmenų skaičius turi tendenciją didėti. Todėl vyresnio amžiaus žmonių sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymas yra svarbi priemonė, siekiant vyresnio amžiaus žmonių sėkmingo senėjimo. Vaikų skaičius išlieka stabilus, tačiau, įvertinant tai, kad jų sveikata prastėja, taipogi reikalinga plėsti visuomenės sveikatos paslaugas šiai tikslinei grupei. Visi anksčiau analizuoti rodikliai ir jų rezultatai patvirtina, kad Pasvalio r. savivaldybėje yra poreikis gerinti teikiamų visuomenės sveikatos paslaugų kokybę, didinti gyventojų sveikatos raštingumą bei ieškoti būdų, kaip pasiekti gyventojus, kuriems šios paslaugos yra reikalingos. Užtikrinus šias priemones savivaldybėje būtų prisidedama prie gyventojų sveikatos gerinimo, prevencinėmis priemonėmis išvengiamo mirtingumo mažinimo bei psichologinio visuomenės atsparumo didinimo. Projektu numatoma vykdyti veiklas, kurių pagalba bus šviečiami tikslinės grupės asmenys sveikatinimosi klausimais. Įgyvendinant šią pažangos priemonę bus vykdomos sveikatingumo stovyklos vaikams ir jaunimui, senjorų sveikatos stiprinimo stovyklos, gyvensenos įgūdžių stiprinimo programos, vaikų fizinio aktyvumo skatinimo programos, psichinės sveikatos stiprinimo užsiėmimai ir sveikos mitybos skatinimo veiklos, žalingų įpročių, priklausomybės ligų prevencijos veiklos. Vykdant projektą pagerės gyventojų fizinis aktyvumas (senyvo amžiaus asmenys, vaikai, jaunimas, socialiai pažeidžiami, socialinę riziką (atskirtį) patiriantiems asmenys). Tikslinės grupės dalyviai įgis žinių apie taisyklingai atliekamus fizinio aktyvumo pratimus ir gebės juos taikyti sportuodami savarankiškai. Kiekvieno užsiėmimo metų gerės jų fizinė forma, savijauta, o ilgalaikėje perspektyvoje bus matomi ir kiti fizinio aktyvumo rezultatai – pagerėjusi sveikatos būklė, pakitę mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiai. Užsiėmimai dalyviams suteiks energijos, aktyvumo, sumažins stresą, pagerins socializaciją. Taip pat dalyviai išmoks atpažinti savo emocijas, tinkamai jas kontroliuoti, pagerins bendravimo įgūdžius su kitais žmonėmis, išmoks atsipalaidavimo technikų. Projekto įgyvendinimo rezultate padidėjęs asmenų sveikatos raštingumas ir susiformavę įgūdžiai sudarys prielaidas išvengti susirgimų arba mažinti jų sukeltas pasekmes. Vaikams, paaugliams ir jaunimui planuojamos veiklos suteiks teisingą informaciją apie psichoaktyvių aktyvių medžiagų vartojimo žalą ir priklausomybės ligų prevenciją, formuos tinkamus sveikos gyvensenos įgūdžius. Projekto įgyvendinimo rezultate padidėjęs asmenų sveikatos raštingumas ir susiformavę įgūdžiai mažins sergamumą, socialinės atskirties riziką ir sveikatos netolygumus. Numatomas projekto rezultatas – pagerėjusi tikslinės grupės asmenų sveikata. Projektas atitinka pripažintas gerąsias praktikas, tarptautinius standartus ir mokslo įrodymus, taikomus paslaugų turiniui, nes veiklos ir turinys yra paremti pagal pripažintą ir įrodytą mokslo bazę bei geriausią praktiką. Šie aspektai leidžia užtikrinti, kad teikiamos paslaugos bus efektyvios, saugios ir pritaikytos atitinkamos tikslinės grupės poreikiams. Detali atitiktis Gairių 2.1 p. reikalavimui yra pridedama atskiru priedu. Projekto veiklose nebus jokių apribojimų, kurie turėtų neigiamą įtaką lygioms galimybėms ir nelygybei pagal lytį, rasę, tautybę, pilietybę, kalbą, kilmę, socialinį statusą, tikėjimą, įsitikinimus ar požiūrį, amžių, negalią, seksualinę orientaciją, etninę kilmę, religiją ar kitus principo įgyvendinimo pagrindus. Lygių galimybių ir nediskriminacijos principas bus visapusiškai paisomas visų projektui dalyvaujančių asmenų atžvilgiu. Veiklos bus kurtos ir organizuojamos taip, kad būtų atsižvelgiama į kiekvieno asmens individualias ir kultūrines ypatybes, užtikrinant visiems lygią galimybę dalyvauti ir pasinaudoti teikiamomis paslaugomis bei pasiekti teikiamų programų tikslus. Šiuo būdu bus siekiama skatinti įvairovę, toleranciją, užkertant kelią bet kokiai diskriminacijai ar neteisingumui. Tvaraus vystymo principo pažeidimas taip pat nenumatomas, kadangi veiklų, galinčių paveikti šį principą, nenumatoma. Projekto veiklos atitinka Chartiją pagal 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimą – Rekomendacijų, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą (2016/C 269/01), III priedą. Projekto tikslas administraciniu lygmeniu bus užtikrinti, kad visos veiklos būtų atliekamos atsakingai ir atsižvelgiant į horizontaliuosius principus, kad galėtų būti pasiekti geriausi rezultatai ne tik dabartinėms, bet ir būsimosioms kartoms. Būtina pažymėti, jog Projekte numatytos išlaidos nėra patirtos, t.y. finansuotos kitais projektais, todėl dvigubo finansavimo rizikos nekyla.