Kazlų Rūdos miesto demografiniai pokyčiai ir socialinė situacija rodo didėjantį poreikį sociokultūrinėms paslaugoms. Remiantis 2023–2027 m. Kazlų Rūdos vietos plėtros strategijos (VPS) duomenimis, miesto gyventojų senėjimas tampa vis aktualesne problema. 2019–2023 m. pensinio amžiaus gyventojų dalis išaugo 0,8 proc., o 2023 m. jie sudarė 23,2 proc. visų miesto gyventojų. Tai vienas aukščiausių rodiklių visoje Marijampolės apskrityje – didesnę dalį turi tik Vilkaviškio miestas (25,1 proc.). Senstanti visuomenė lemia ne tik didesnį sveikatos priežiūros poreikį, bet ir kelia iššūkių socialinės atskirties, emocinės gerovės bei socialinės įtraukties srityse. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai susiduria su vienišumu, sumažėjusiu savarankiškumu, ribotu judumu ir apribotu dalyvavimu bendruomenės gyvenime. Šie veiksniai tiesiogiai veikia jų gyvenimo kokybę bei socialinius ryšius. Kazlų Rūdos mieste 2023 m. net 8,64 proc. gyventojų sudarė asmenys su negalia. Ši gyventojų grupė susiduria su dar didesniais iššūkiais – ribotu paslaugų prieinamumu, fizinėmis ir informacinėmis kliūtimis, mažesnėmis galimybėmis dalyvauti visuomeninėje veikloje. Tai stiprina socialinę atskirtį ir dar labiau mažina galimybes integruotis į visuomenę. Atlikto gyventojų poreikių tyrimo duomenys taip pat atskleidė, kad net 39,8 proc. respondentų pasigenda psichologinės pagalbos, konsultavimo paslaugų ir savipagalbos grupių veiklos. Šis rodiklis yra reikšmingas – jis rodo, kad Kazlų Rūdoje trūksta ne tik individualios pagalbos, bet ir bendruomeninių emocinės sveikatos stiprinimo sprendimų. Esama paslaugų infrastruktūra šiuo metu nesugeba patenkinti augančių poreikių, ypač psichologinės gerovės ir emocinės paramos srityje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, projekto įgyvendinimas yra būtinas ir svarbus dėl kelių esminių priežasčių: 1. Reaguojama į realius bendruomenės poreikius. Auganti vyresnio amžiaus ir neįgaliųjų gyventojų dalis kelia aiškų signalą, kad būtina kurti naujas, prieinamas ir tikslingas paslaugas, kurios padėtų spręsti jų socialines, sveikatos bei emocinės gerovės problemas. 2. Skatinama socialinė įtrauktis ir mažinama atskirtis. Projektas gali padėti vyresnio amžiaus ir negalią turintiems gyventojams įsitraukti į bendruomenės veiklas, stiprinti jų savivertę, tarpusavio ryšius ir padėti išvengti socialinės izoliacijos. 3. Skatinama partnerystė ir savanoriškos veiklos plėtra. Toks projektas gali paskatinti bendradarbiavimą tarp nevyriausybinių organizacijų, kas ilgainiui stiprins vietos bendruomenės atsakomybę ir solidarumą. Apibendrinant, senstanti gyventojų struktūra, didelė neįgaliųjų dalis bei aiškiai išreikštas poreikis sociokultūrinėms paslaugoms patvirtina, kad Kazlų Rūdos mieste būtinas kompleksinis projektas, orientuotas į socialinės atskirties mažinimą, emocinės gerovės stiprinimą ir bendruomenės sutelktumą. Tik tokie sprendimai gali užtikrinti, kad kiekvienas gyventojas, nepaisant amžiaus ar sveikatos būklės, turėtų galimybę gyventi oriai, būti išgirstas ir jaustis reikalingas savo bendruomenėje. Įgyvendinamas projektas prisidės prie dviejų Kazlų Rūdos VPS identifikuotų problemų: 1. nepakankamai užtikrinamas socialinių paslaugų prieinamumas, įvairovė (silpnybė Nr. 1) ir 2. psichologinės gyventojų būsenos blogėjimas ir neužtikrintumo dėl ateities didėjimas dėl krizinių laikotarpių (COVID-19, energetikos ir dujų krizės, karai ir kt.) (grėsmė Nr. 2). Projektas atitinka Kazlų Rūdos VPS 1. tikslo „Socialinės įtraukties didinimas, teikiant gyventojų poreikius atitinkančias socialines ir kitas susijusias paslaugas“ 1.1. uždavinio „Gerinti socialinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, padidinti jų įvairovę“ 1.1.2. veiksmą „Socialinę atskirtį patiriančių gyventojų socialinių ryšių bendruomenėje stiprinimas teikiant sociokultūrines paslaugas“. Pagrindinė projektu sprendžiama problema – ribotas sociokultūrinių paslaugų prieinamumas ir didėjanti socialinė atskirtis Kazlų Rūdos mieste. Projekto poreikis – padidinti sociokultūrinių paslaugų prieinamumą ir įvairovę, bei mažinti pažeidžiamų grupių socialinę atskirtį, sudarant galimybes tikslinės grupės asmenims dalyvauti įvairiose sociokultūrinėse užimtumo veiklose, tarp įvairių tikslinės grupės asmenų, taip didinant gyventojų socialinę sąveiką ir integraciją. Problemos sprendimo būdai ir rezultatai: padidinti robotą sociokultūrinių paslaugų prieinamumą ir įvairovę padės projekto įgyvendinimo metu numatomos vykdyti įvairios sociokultūrinės veiklos: išvykos po Lietuvą, patyriminės - edukacinės išvykos, įvairūs renginiai, šokių užsiėmimai bei edukaciniai užsiėmimai, kurių metu socialinę atskirtį patiriantys senyvo amžiaus asmenys, asmenys su negalia turės galimybę susipažinti su kitais žmonėmis, užmegzti naujas pažintis, stiprinti tarpusavio ryšius, sustiprins savo emocinę ir fizinę sveikatą, įgyti naujų žinių, tokiu būdu bus didinama socialiai pažeidžiamų asmenų pasitikėjimo savimi ugdymas ir integraciją į visuomenę. Horizontalieji principai. Projekto įgyvendinimo metu nepažeidžiami horizontalieji principai – darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą. Atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, nes vykdant projekto veiklas jos bus pritaikytos pagal veiksmų dalyvių gebėjimus ir dalyvumo lygį. Projektas nepažeis Chartijos pagrindinių teisių: žmogaus orumo, asmenų, privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; prieglobsčio ir apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atvejų; teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu; lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių; vaiko teisių; gero administravimo, veiksmingos teisinės gynybos, teisingumo; solidarumo ir darbuotojų teisių; aplinkos apsaugos reikalavimų. Projekto veiklos atitinka Chartiją pagal 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimą, t.y. rekomendacijų, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą (2016/C 269/01), III priedą. Projekte numatytos vykdyti veiklos - išvykos po Lietuvą, patyriminės - edukacinės išvykos, įvairūs renginiai, šokių užsiėmimai bei edukaciniai užsiėmimai bei veiklų vykdymui būtinos įrangos įsigijimas, tiesiogiai prisideda prie projekto problemos sprendimo, nes: • prisideda prie sociokultūrinių paslaugų pasiūlos ir prieinamumo didinimo, kadangi veiklos yra nemokamos, organizuojamos vietoje arba užtikrinant dalyvių transportą, todėl tampa prieinamos tiems, kurie dėl finansinių ar fizinių apribojimų iki šiol neturėjo galimybių jose dalyvauti. Tokiu būdu paslaugos pasiekia būtent tuos gyventojus, kuriems jų labiausiai trūksta; • prisideda prie socialinės atskirties ir vienišumo mažinimo, kadangi dalyvavimas grupinėse veiklose padeda kurti naujus ryšius, stiprina priklausymo bendruomenei jausmą ir mažina socialinę izoliaciją. Žmonės turi galimybę susitikti, bendrauti, bendradarbiauti – tai esminiai veiksniai integracijai į visuomenę; • prisideda prie emocinės ir fizinės sveikatos stiprinimo, kadangi psichologinė gerovė glaudžiai susijusi su socialiniu aktyvumu. Patyriminės išvykos, išvykos po Lietuvą padeda gerinti nuotaiką, mažina stresą, stiprina pasitikėjimą savimi, o šokiai ar judesio užsiėmimai – ir fizinę savijautą; • prisideda prie mokymąsi visą gyvenimą ir asmeninio augimo skatinimo, kadangi edukaciniai užsiėmimai leidžia dalyviams ne tik įgyti naujų žinių ar įgūdžių, bet ir išlaikyti kognityvinį aktyvumą, atrasti naujus pomėgius, kurie gali virsti ilgalaike motyvacija įsitraukti į bendruomeninį gyvenimą; • didina įgalinimą ir įtrauktį, nes projekto veiklos padeda žmonėms jaustis vertingais ir reikalingais bendruomenėje. Dalyvavimas veiklose, galimybė išreikšti save ir būti išgirstam yra svarbus žingsnis link pilnavertės socialinės integracijos.