Lietuvos geležinkelių tinkle yra 526 pervažos, kuriose 2019–2024 m. laikotarpiu per metus vidutiniškai: įvyko 8,5 eismo įvykių, žuvo 1 žmogus, 0,17 asmenų patyrė sužalojimų. Siekiant „0“ žūčių strategijos, būtina užtikrinti eismo saugumo visoje geležinkelių infrastruktūroje, pirmiausia – pervažose. Kretingos mieste esanti geležinkelio ir automobilių Šventosios g. sankirtoje yra pervaža (toliau – Kretingos pervaža), kur vyksta intensyvus autotransporto ir pėsčiųjų eismas. Pervažos duomenys: - Tarpstotyje Kūlupėnai – Kretinga šalia 351+780 km pervaža (https://maps.lt/map/?b=orto&c=2364831.3%2C7539074.5&r=0&s=2256.9943525). Pervažoje yra nesergima pėsčiųjų perėja, kurioje nėra įrengta perėjos signalizacija, nėra užtikrinamas saugus pėsčiųjų judėjimas per geležinkelį esant intensyviam traukinių eismui. - pervaža yra nesergama, kerta 1-ą pagrindinį geležinkelio kelią. - pervaža yra pagrindinėje geležinkelio linijoje Vilnius – Kaišiadorys – Klaipėda. Esamoje pervažoje nėra pėsčiųjų perėjos, todėl pėstieji ir dviratininkai priversti eiti ir važiuoti važiuojamąja dalimi. Iki pervažos klojinio savivaldybės žemės sklypo ribose iš abiejų geležinkelio pusių įrengtas pėsčiųjų takas, kuris neturi tęstinumo per bėgius. Abiejose geležinkelio kelio pusėse vyksta intensyvus gyventojų judėjimas tarp gyvenamųjų rajonų ir kapinių, globos namų, zoologijos sodo, kultūrinės ir rekreacinės paslaugų zonų. Kretingos pervažos modernizavimo (diegiant saugumo priemones) poreikis atitinka Investicijų programos rengimo metu, šalia kitų TEN-T tinklo geležinkelių infrastruktūros tobulinimo priemonių, numatytas geležinkelių transporto infrastruktūros modernizavimas, užtikrinant eismo saugumą pervažose ir vieno lygio sankirtose, jas padarant saugesnėmis. Kretingos pervažos analizės metu identifikuota, kad pervaža nėra saugi: - pervažoje nėra pėstiesiems ir dviratininkams skirtos vietos, tokios vietos nėra ir artimiausiose geležinkelio atkarpose, t. y. pėstieji ir dviratininkai bėgius kerta neteisėtoje vietoje; - pervažos signalizacijos sistema įdiegta mažiausiai prieš 20 metų, jos aptarnavimas sudėtingas, kadangi gamintojai nebegamina atsarginių senų sistemų dalių. Šioje pervažoje nėra įrengti užtvarai ir ji nėra sergima, t. y. nėra įrengta apsauga nuo to, kad į pervažą bet kada gali įvažiuoti/įeiti ir su pravažiuojančiu traukiniu susidurti pervažos naudotojas, taip sukeldamas pavojingas situacijas ir žalą tiek traukiniams ir jų keleiviams bei darbuotojams, tiek kitiems pervažų naudotojams, apribodami traukinių judėjimą bei suformuodami automobilių prastovas prie geležinkelio pervažos, taip dar papildomai padidindami ir CO2 taršą. Taigi, Projekto apimtis – Kretingos pervažos modernizavimas, diegiant eismo saugumo priemones ir pritaikant pervažą pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimui. Pagrindinė projektu sprendžiama problema – nepakankamas saugos lygio užtikrinimas geležinkelio pervažoje. Šio projekto apimtyje atliekamas pervažos Vilnius – Klaipėda 351+780 km (Kretinga) modernizavimas, suprojektuojant pėsčiųjų perėją (šiuo metu šioje vietoje pėsčiųjų perėjos nėra, pėstieji pervažą kerta kaip neleistinoje vietoje) ne arčiau kaip 10 metrų nuo esamos pervažos per geležinkelio kelią (geležinkelio linija Vilnius – Klaipėda 351+780 km), prijungiant prie esamo pėsčiųjų tako. Projektuojamas tarpstočio Kūlupėnai – Kretinga 351+769 km. pėsčiųjų perėjos pilnas modernizavimas, įrengiant mikroprocesorinę automatinę perėjos signalizacijos sistemą ir jos diagnostikos sistemą: - Perėjoje įrengiama automatinė pėsčiųjų perėjos signalizacija (PPS) su pėsčiųjų perėjos šviesoforais, be perėjos užtvarų. - Įrengiamas garsinis signalas pėsčiųjų šviesoforuose, kuris turi veikti nuolat, kol perėja užimta, t. y. įsijungti, bėginei transporto priemonei įvažiavus į perėjos priartėjimo ruožą, o išsijungti – bėginei transporto priemonei atlaisvinus perėją. - Įrengiami atitvarai (labirintai), neleidžiantys dviratininkams nenulipus nuo dviračio kirsti bėgius, tačiau užtikrinantys žmonių su negalia vežimėlių gabaritus. - Įrengti vaizdo stebėjimo sistemą, stebinčią geležinkelio pervažos ir pėsčiųjų perėjos zonas, pervažos šviesoforus ir kitus su automatine pervažos signalizacija (APS) susijusius objektus / įrenginius. - Įrengti apsauginės signalizacijos ir gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemas Laikoma, kad pėsčiųjų perėja (takas per pervažą) - projektuojamas ir įrengiamas naujai, tačiau, kadangi jis tampa automobilio kelio sudėtinė dalis (priklausinys), laikoma, kad statybos rūšis - paprastasis remontas (pėsčiųjų tako požiūriu - įrengimas, automobilio kelio, kurio šis takas yra sudėtinė dalis, - paprastasis remontas). Veiksmai atliekami pagal parengtą techninį darbo projektą. Planuojama nauja pėsčiųjų perėja yra viešojo naudojimo geležinkelio linijoje Vilnius – Kaišiadorys – Klaipėda, kurios geležinkelio kelias yra vienkelis, elektrifikuotas, II–os kategorijos. AB „LTG Infra“ turi teisinį pagrindą vykdyti Projekto veiklas: - Geležinkelio kelias Nr. I – 5693-2003-0017, nuosavybė – Lietuvos Respublika, turto patikėjimo teise valdomas AB „LTG Infra“. - Objektas (pervaža) yra sklype, kurio kadastrinis numeris – 5634/8001:1 Kretingos m., Kretingos m. k. v., unik. Nr. 4400-0547-1625, nuosavybė – Lietuvos Respublika, turto patikėjimo teise valdomas AB „LTG Infra“. - Projektas pilnai įgyvendinamas AB „LTG Infra“ sklypo ribose, o pėsčiųjų takas (perėja) per pervažą prijungiamas prie esamo pėsčiųjų tako. Įgyvendinus projekte numatytas veiklas, bus įgyvendintas pagrindinis projekto tikslas – padidintas pėsčiųjų ir dviratininkų saugumas kertant geležinkelio kelią. Vertinama, kad pervažos statusas ir įtaka autotransportui nesikeis arba bus nežymi. Projekto veiklos tiesiogiai prisideda prie Susisiekimo plėtros programoje nustatytos 2 problemos „Lietuvoje eismo saugos lygis žemesnis negu ES vidurkis“ priežasčių (inžinerinių eismo saugumo priemonių ir sprendinių trūkumas, esamos infrastruktūros dažnas saugumo parametrų neatitikimas reikalavimams) šalinimo, kadangi Projektu tiesiogiai diegiamos eismo saugumo priemonės. Neįgyvendinus projekto, nebūtų užtikrintas saugus traukinių, autotransporto priemonių, pėsčiųjų, dviratininkų ir geležinkelio darbuotojų eismas geležinkelio kelyje ir jį kertant pervažą. Projektas atitinka Investicijų programos 3 prioriteto „Geriau sujungta Lietuva“ konkretų uždavinį 3.1 „Plėtoti klimato kaitai atsparų, pažangų, saugų, tvarų ir įvairiarūšį TEN-T“, nes laikoma, kad projektas atitinka šį kriterijų, jeigu įgyvendina Nacionalinio pažangos plano 5 tikslo „Gerinti transporto, energetinį ir skaitmeninį vidinį ir išorinį junglumą“ uždavinį 5.3 „Gerinti transporto junglumą šalies viduje, su ES valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis, užtikrinti eismo saugumą“. Projektas skirtas būtent eismo saugumo užtikrinimui geležinkelio pervažoje, kurioje susikerta traukinių, pėsčiųjų, dviratininkų ir autotransporto eismo dalyvių keliai. Įgyvendinant projektą nebus pažeidžiami horizontalieji principai (toliau - HP): darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą; lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą (infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimų, transporto prieinamumo ir pan.); inovatyvumo (kūrybingumo). Projekte numatytos veiklos nepažeidžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) pagrindinių teisių: orumo; asmenų, privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; prieglobsčio ir apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atvejų; teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu; lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių; vaiko teisių; gero administravimo, veiksmingos teisinės gynybos, teisingumo; solidarumo ir darbuotojų teisių; aplinkos apsaugos. Įgyvendinant projekto veiklas taip pat nėra pažeista Chartijoje įtvirtinta teisė į nuosavybę (žemę, kilnojamąjį turtą, materialųjį ir nematerialųjį turtą).