Projektas įgyvendina Nacionalinio pažangos plano 6 tikslo „Užtikrinti gerą aplinkos kokybę ir gamtos išteklių naudojimo darną, saugoti biologinę įvairovę, švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai ir didinti atsparumą jos poveikiui“ 6.1 uždavinį „Didinti atsinaujinančių ir alternatyvių degalų vartojimą transporto sektoriuje, skatinti darnų įvairiarūšį judumą ir mažinti transporto sukeliamą aplinkos taršą“. Rekonstruojami pėsčiųjų ir dviračių tako Smiltynė–Nida ruožai sutampa su Lietuvos nacionalinės dviračių trasos Nr. 10 „Pajūrio dviračių trasa“, Europos dviračių trasos Nr. R1 atkarpomis. Dalis rekonstruojamų ruožų sutampa su tarptautinių dviračių trasų „EuroVelo 10“ (Baltijos jūros trasa)/„EuroVelo 13“ (Geležinės uždangos takas) atkarpomis. Takai yra Neringos savivaldybėje Kuršių nerijoje, kuri 2000 m. gruodžio mėnesį buvo įrašyta į Pasaulio paveldo sąrašą (UNESCO). Šiuo investicijų projektu sprendžiama problema – tai, kad transporto sektorius generuoja didžiausią šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ir transportui būdingų oro teršalų dalį Lietuvoje. 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programoje tai įvardijama kaip viena iš siektinų spręsti problemų. Viena jos priežasčių – netolygiai išvystyta, nemodernizuota bevariklio transporto infrastruktūra. Vertinant suformuotą dviračių infrastruktūros tinklą šalyje galima teigti, kad jis vis dar yra fragmentiškas. Sąlygos lankyti turizmo objektus, gamtiniu ir kultūriniu požiūriu vertingas teritorijas pasiekti bevarikliu transportu nėra pakankamos. Šalies mastu šiuo metu yra įrengta vos 15,38 proc. planuojamo dviračių takų tinklo. Investicijų projekte nagrinėjami takai yra vieni iš intensyviausiai Lietuvoje naudojamų takų. Jau 2021 metais buvo pasiektas vienas didžiausių dviračių eismo per parą intensyvumas – iki 125 dviračių per valandą. Šių takų rekonstrukcija ir išplatinimas būtinas ir kitiems svarbiems regiono poreikiams, įskaitant žmonių saugumo ir gamtos išsaugojimo. Rekonstruotu taku galės naudotis specialusis transportas (gaisrinė) gaisrų prevencijos ir aplinkosaugos tikslais ir gaisrų, jei jie kiltų, atvejais. Rekonstruojamo pėsčiųjų ir dviračių tako ruožais daugiausiai naudosis Neringos m. sav. gyventojai (tikslinės grupės apimtis 2024 m. – 4 263 asmenys), Klaipėdos m. sav. gyventojai (tikslinės grupės apimtis 2024 m. – 159 279 asmenys), turistai Neringos m. sav. apgyvendinimo įstaigose (tikslinės grupės apimtis 2023 m. – 90 995 asmenys) bei turistai Klaipėdos m. sav. apgyvendinimo įstaigose (tikslinės grupės apimtis 2023 m. – 229 167 asmenys). Jeigu susidėvėjęs pėsčiųjų ir dviračių takas nebus tvarkomas, jis taps visiškai netinkamu mažesnio pravažumo transportui (pvz. elektriniams paspirtukams). Dviratininkai, siekdami išvengti duobių, nuvažinės greta tako esančią miško paklotę Nacionaliniame parke. Dalis tako naudotojų rinksis važiuoti ne sunykusiu taku, tačiau gretimai esančio kelio Nr. 167 kelkraščiais. Dviračių eismas kelio kelkraščiais blogins eismo saugumo situaciją minėtame kelyje, o taip pat kliudys keliu važiuojantiems automobiliams laikytis didesnio leistino greičio. Dėl šios priežasties padidės laiko sąnaudos. Eismas kelio kelkraščiais yra labai nesaugus ir nepatogus žmonėms su negalia. Tokiu būdu, sudėtingesnės eismo sąlygos ribotų galimybę laisvai judėti visoms visuomenės grupėms. Nebūtų pakankamai gerai užtikrinamos lygios galimybės visoms visuomenės grupėms. Judėjimo varžymas ribotų prekių ir paslaugų prieinamumą regione.