1. Problemos aprašymas ir priežastys. Pastaraisiais metais Lietuvoje ir visame Baltijos jūros regione didėja susirūpinimas dėl PFAS (per- ir polifluoralkilinių medžiagų) taršos. PFAS yra itin patvarūs organiniai teršalai, kurie nepasižymi natūralia degradacija, lengvai migruoja aplinkoje ir kaupiasi žmonių bei gyvūnų audiniuose. Šių junginių koncentracijos didėja tiek paviršiniuose ir požeminiuose vandenyse, tiek dirvožemiuose, nuotekų dumblo srautuose ir geriamajame vandenyje. Nepaisant didėjančio susirūpinimo, šiuo metu institucijoms trūksta gebėjimų kokybiškai ir operatyviai atlikti PFAS tyrimus, nes įprasta laboratorinė įranga nėra pritaikyta itin žemoms PFAS koncentracijoms nustatyti (iki ppt lygmens). Paslaugos atlikimas išorinės laboratorijose lemia: • ilgą mėginių tyrimo laiką; • nepakankamą prieinamumą tyrimų poreikiui augant; • per didelę paslaugos savikainą; • duomenų trūkumą priimant sprendimus dėl aplinkosaugos veiksmų, • nesugebėjimą reaguoti į staigius taršos pokyčius. Trūkstant tiksliai veikiančios analitinės įrangos, nėra galimybės laiku identifikuoti taršos židinių, įvertinti nuotekų ar dumblo saugojimo aikštelių poveikio aplinkai, užtikrinti gyventojams tiekiamo vandens saugą ir parengti duomenimis grįstų sprendimų. Esminė problemos priežastis - analitinės įrangos ir specializuotų technologinių sprendimų stygius, ribojantis institucijų pajėgumus taikyti tarptautinius PFAS nustatymo standartus. 2. Problemos aktualumas. Europoje yra identifikuota daugiau kaip 10 000 PFAS junginių, kurių dalis reguliuojama tarptautiniuose teisės aktuose. Baltijos regione didėja PFAS aptikimas geriamajame vandenyje, nuotekų dumblo srautuose ir dirvožemyje. ES ribinėms vertėms griežtėjant (ES geriamojo vandens direktyva, ES cheminių medžiagų apribojimai), institucijoms būtina vykdyti didesnės apimties, dažnesnius ir tikslesnius matavimus. PFAS analitinės įrangos trūkumas reiškia, kad institucijus negali atlikti privalomų aplinkos monitoringo funkcijų pakankamai greitai, kokybiškai ir savarankiškai. 3. Projekto poreikis ir pasekmės, jei problema nebūtų sprendžiama. Jei įranga nebūtų įsigyta: • išliktų duomenų trūkumas apie PFAS taršos mastą regione; • nebūtų galima laiku identifikuoti galimų grėsmių vandens tiekimui, dirvožemiui, upeliams ar Baltijos jūros baseinui; • išaugtų tyrimų įsigijimo iš išorės kaina, mažėtų paslaugų efektyvumas; • būtų apsunkintas ES reikalavimų įgyvendinimas (ypač geriamojo vandens direktyvos); • gyventojams ir aplinkai grėstų ilgalaikė cheminių medžiagų poveikio rizika. Investicija būtina, nes nauja įranga leis: • užtikrinti aukščiausią tyrimų kokybę; • sumažinti paslaugos teikimo trukmę; • mažinti aplinkos taršos rizikas; • padidinti regiono laboratorinį pajėgumą ir atsparumą naujoms aplinkosaugos grėsmėms. 4. Problemos sprendimo būdas. Projektu numatoma įsigyti aukštos raiškos masių spektrometrijos ir chromatografijos įrangą, leidžiančią nustatyti itin mažas PFAS koncentracijas, atlikti patikimą analitinį monitoringą ir užtikrinti duomenų patikimumą. Įranga leis: • Atlikti PFAS analizę nuotekose, paviršiniuose ir požeminiuose vandenyse, dirvožemiuose ir nuotekų dumble; • Vykdyti taršos židinių identifikavimą. • Vertinti PFAS poveikį azoto junginių pernašai ir transformacijoms, kas svarbu vertinant dumblo saugojimo aikštelių ar nuotekų valyklų poveikį aplinkai ar vertinant maistmedžiagių srautų iš žemės ūkio į vandens ekosistemas; • Generuoti duomenis sprendimų priėmimui. 5. Projekto rezultatai: • Sustiprinti regiono laboratoriniai pajėgumai. • Sutrumpėję tyrimų atlikimo terminai. • Padidėjęs aplinkos monitoringo prieinamumas gyventojams ir institucijoms. • Tikslesnės ir duomenimis grįstos aplinkosaugos priemonės. 6. Įtaka ir atitiktis horizontaliesiems principams (HP). Darnus vystymasis ir reikšmingos žalos nedarymo principas (DNSH). PFAS tyrimų įranga prisidės prie ilgalaikio aplinkos apsaugos ir taršos mažinimo – tai tiesiogiai atitinka ESG aplinkosaugos principus ir DNSH. Projektas nekelia žalos klimatui, bioįvairovei ar ištekliams. Lygių galimybių ir nediskriminavimo principai. Projektas neturi diskriminacinių aspektų ir užtikrina vienodą paslaugų prieinamumą visoms gyventojų grupėms. Infrastruktūra ir paslaugos bus prieinamos neįgaliesiems, laikantis JT neįgaliųjų teisių konvencijos. Inovatyvumas. Įsigyjama įranga yra inovatyvi, paremta naujausiomis analitinėmis technologijomis ir atitinka viešųjų pirkimų inovatyvumo reikalavimus. 7. Atitiktis ES Baltijos jūros regiono strategijai (ES BJRS). Projektas tiesiogiai prisideda prie strategijos tikslo „apsaugoti jūrą“, nes PFAS yra prioritetinė Baltijos jūros taršos problema. Projekto rezultatai padės: • Mažinti cheminių teršalų patekimą į jūrą. • Gerinti vandens kokybės monitoringo duomenis. • Vystyti tarptautinį bendradarbiavimą aplinkosaugos srityje. 8. Kurios problemos bus sprendžiamos projekto įgyvendinimo metu: • Institucijų pajėgumų stoka vykdyti aukštos kokybės PFAS analizę. • Paslaugų nepakankamas prieinamumas. • Duomenų trūkumas apie PFAS poveikį aplinkai, įskaitant azoto junginių pernašą ir transformacijas. • Regiono laboratorinio potencialo nepakankamumas ES reikalavimams įgyvendinti.