Švietimo problemos analizė „Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo sinergija“, paskelbta 2022 m. rugsėjo 5 d. atskleidė, kad vienas iš esminių profesinio mokymo sistemos trūkumų – mokinių įgyjamos žinios ir įgūdžiai neatitinka darbo rinkos poreikių. Profesinio mokymo aprėptis Lietuvoje vis dar atsilieka nuo valstybės lūkesčių ir ES vidurkio. Tik apie 26 proc. mokinių siekia įgyti išsilavinimą profesinio mokymo įstaigose. Per pastaruosius metus padaugėjo bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bendradarbiavimo atvejų, kai abiejų tipų mokyklų veiklos, sritys susilieja. Viena profesinio mokymo patrauklumo didinimo priemonių – nuo 2020 – 2021 m. m. pradžios bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams sudarytos galimybės mokytis pagal pirminio profesinio mokymo programų modulius arba pirminio profesinio mokymo programas. Bendradarbiaudamos bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo mokyklos stiprina profesinį orientavimą ir populiarina profesinį mokymą. Tam, kad mokinių įgūdžiai ir žinios kuo efektyviau atlieptų darbo rinkos poreikius, būtina plėtoti galimybes mokiniams mokytis pasirinktų ir paklausių profesinio mokymo programų modulius. Būtent šiuo projektų bus prisidedama prie problemos – mokymosi sistemos neatitikimas rinkos poreikiams ir kompetencijų, reikalingų žaliajai bei skaitmeninei transformacijai, trūkumas, sprendimo. Projektas tiesiogiai prisideda prie 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano uždavinio Nr. 3.4. „Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetencijų“, taip pat prie plano „Naujos kartos Lietuva“ 4 komponento „Kokybiškas ir prieinamas švietimas visą gyvenimą kiekvienam gyventojui“, D.1.4. reformos bei investicijų „Kompetencijos žaliajai ir skaitmeninei transformacijai“ įgyvendinimo.